šapoka

Pandemijos metu Europos šalyse ir JAV atlikti tyrimai parodė, kad organizmo gynybinei–imuninei funkcijai didelę įtaką turi vitaminas D. Kai vitamino D pakanka, žmogaus imuninė sistema veikia efektyviau ir gali geriau užkirsti kelią koronaviruso patekimui ir dauginimuisi organizme. Tuo tarpu jau anksčiau nustatyta, kad trys iš keturių suaugusiųjų Lietuvoje šaltuoju metų laiku patiria vitamino D trūkumą.

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad vakcinoms nuo koronaviruso įsigyti numatytas lankstus mechanizmas naudoti skolintas lėšas užtikrins efektyvų sprendimų priėmimą, o išlaidų formalus įtraukimas į biudžetą galėtų apsunkinti procesą. V. Šapokos teigimu, toks modelis pasirinktas įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra žinomos tikslios išlaidos, o biudžeto peržiūros procedūros yra sudėtingos.

Vyriausybei nusprendus nuo šeštadienio įvesti karantiną ir apriboti daugelio įmonių veiklą, daugeliui kilo klausimų, kaip bus remiamas dėl to negalintis dirbti verslas ir jo darbuotojai. Tiesa, parama nebus tokia, kaip buvo pavasarį, įvedus pirmą karantiną. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio finansų ministras Vilius Šapoka paaiškino, kuo skirsis parama per šį karantiną.

Atsakinga pastarųjų ketverių metų valstybės fiskalinė politika leido Lietuvai tinkamai reaguoti į koronaviruso sukeltą krizę, tačiau pasaulio ekonomikai atsidūrus precedeno neturinčioje situacijoje, būtina mažinti nereikalingas išlaidas, valstybės investicijas nukreipiant į ekonomikos transformavimą, sako kadenciją baigiantis finansų ministras. Interviu BNS Vilius Šapoka sakė, kad būtent sustyguotą valstybės fiskalinę politiką jis laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų šiame poste.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui kitų metų biudžete kol kas nenumatyta, nes ši priemonė nėra suderinta su Europos Komisija (EK), sako finansų ministras Vilius Šapoka. Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad suderinti paramą Komisijos bus prašoma tik numačius lėšas. „Tai priemonei reikia atlikti eilę procedūrų ir suderinti su Europos Komisija, todėl kol tas nėra atlikta, asignavimai nėra numatyti“, – interviu BNS sakė ministras.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Valdančiųjų inicijuojamą 13-tą pensiją prezidentas Gitanas Nausėda vadina netvariu sprendimu. Anot jo, pensijos turėtų būti ir toliau indeksuojamos, o 13-ta pensija yra „mažiau taiklus sprendimas“. „Tryliktoji pensija yra mažiau taiklus problemos sprendimas, nes įvedama kaip absoliuti suma visiems, nepriklausomai nuo pensijos dydžio“, – žurnalistams antradienį Tauragėje sakė G. Nausėda.

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.

Dalis viešųjų finansų išlaidų 2021 metais bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos atsigavimas užtruks, todėl bus numatomas biudžeto deficitas, interviu portalui 15min.lt sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad Lietuvos ūkiui pirmąjį pusmetį pademonstravus atsparumą koronaviruso epidemijai, pagrindo atsipalaiduoti nėra, nes augantis susirgimų skaičius gali padaryti žalos ekonomikai.  „Su džiugesiu galime kalbėti apie faktinę situaciją, tai, kas vyko pirmąjį pusmetį, kad tas ekonomikos šokas buvo atlaikytas deramai.

Finansų ministras kartoja, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Vilius Šapoka perspėja, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.  „Mes (ministerija – BNS) pateiksime saugų biudžetą.

Vyriausybės kanceliarija praneša, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuo liepos 20 dienos iki rugpjūčio 7 dienos yra kasmetinėse atostogose. „Šalyje esant ekstremaliajai situacijai, nuo liepos 20 d. iki liepos 26 d. premjerą pavaduoja finansų ministras Vilius Šapoka, o nuo liepos 27 d. iki rugpjūčio  7 d. Vyriausybės vadovą pavaduos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Finansų ministras Vilius Šapoka su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) politinės misijos atstovais pirmadienį aptars preliminarias rekomendacijas Lietuvai.   Ministras su EBPO ekspertais kalbėsis apie Lietuvos ekonominę situaciją, pristatys rengiamą Lietuvos „Ateities ekonomikos DNR“ planą, pranešė Finansų ministerija.

Diskusijose dėl valstybinio banko steigimo yra daug painiavos, pareiškė finansų ministras. Vilius Šapoka teigia, jog vieni politikai nori, kad būtų daugiau bankų skyrių regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti  – didesnio skolinimo verslui, ketvirti – valstybinės infrastruktūrai.

Finansų ministras toliau kartoja labai atsargiai vertinantis prezidento  siūlymą laikinai sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Vilius Šapoka  perspėja, kad priimant mokesčių pakeitimus, negalima švaistytis valstybės lėšomis. „Galiu pasakyti, kad labai atsargiai vertinu bet kokius mokestinius siūlymus, o ypač GPM mažinimą, kadangi nežinia, kiek laiko tęsis pandemija“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Šapoka. Anot jo, Gitano Nausėdos siūlymas nuo 20 iki 15 proc.

Šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje per kelerius metus mažėjo įspūdingai, teigia finansų ministras, siejantis šią pažangą su visuomenės sąmoningumo augimu. Tačiau Viliaus Šapokos teigimu, dėl koronaviruso krizės išlieka rizika, kad šešėlis vėl augs.   „Jeigu pasižiūrėsime pastaruosius keletą metų, matyt, niekam jau nekyla abejonių, kad šešėlis Lietuvoje sparčiai traukiasi. Čia nesigirsiu, čia ne mano nuopelnas – visos Lietuvos žmonių nuopelnas ir tuo turime didžiuotis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako teigiamai vertinantis prezidento Gitano Nausėdos siūlymą dėl papildomų išmokų šeimoms su vaikais, tačiau atsargiai vertina laikino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo nuo 20 iki 15 proc. idėją. „Klausimą dėl GPM mažinimo tikrai reikėtų išsamiai ir labai atsargiai išdiskutuoti.

Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja nematantis poreikio Seimui teikti patikslintą šių metų biudžetą.  „Šiuo metu aš tokio poreikio nematyčiau, nes tos išlaidos, kurios yra papildomai skiriamos, susijusios su ekstremalia situacija“, – antradienį pareiškė ministras, atsakydamas į Audito komiteto pirmininkės Ingridos Šimonytės klausimą dėl galimos biudžeto peržiūros.

Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių ūkis, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.  Pasak jo, tai lems verslo lankstumas, mažas šalies įsiskolinimas ir iki krizės vykdyta atsakinga fiskalinė politika.

2020 metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis nei per 2008–2009 metų finansų krizę, prognozuoja finansų ministras Vilius Šapoka. Tiesa, ministras teigia, kad, jei pavyks Covid-19 plitimą suvaldyti iki vasaros, Lietuvos ekonomika turėtų pradėti atsigauti jau antroje metų pusėje. „2020 m. biudžeto deficitas gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai tikrai gali būti didesni skaičiai negu 2008–2009 m. krizės metu.

Prezidentui Gitanui Nausėdai praėjusią savaitę vėl iškėlus valstybinio  banko ar fondo kūrimo idėją, finansų ministras teigia, kad apie tai kalbėti anksti, tokios diskusijos galėtų vykti vėliau. Vilius Šapoka kartoja, kad jo steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie 1 mlrd. eurų.  „Šiuo metu Lietuvoje turime tris finansinio skatinimo institucijas, tai yra „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka.

Finansų ministras teigia, kad Lietuvos ekonomikos šiemet laukia nuosmukis ir biudžeto deficita. Pasak Viliaus Šapokos, vis dėlto tiksliai prognozuoti šalies ekonomikos raidą dabar sunku, daug kas priklausys nuo pandemijos suvaldymo spartos.   „Manau, kad negalime turėti iliuzijų, kad turėsime ekonomikos augimą. Klausimas yra nuosmukis ir kokio lygio jis bus, tai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti pandemiją.

Euro grupei ketvirtadienį sutarus dėl papildomų finansinių priemonių kovoje su koronoviruso krizės pasekmėmis, Lietuva pirmiausiai ketina pasinaudoti Europos investicijų banko (EIB) iniciatyva kuriamu 25 mlrd. eurų vertės Europos garantijų fondu, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Didžiausią dėmesį šiuo metu skirstime EIB iniciatyvai. Tam, kad būtų aiškios visos sąlygos, jau esame pradėję technines konsultacijas.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą paskelbtas karantinas metinį bendrąjį vidaus produktą (BVP), ekonomistų skaičiavimais, kiekvieną savaitę sumažina apie 0,5 proc., teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Žinoma, kad neigiamą poveikį mes juntame, ekonomistai skaičiuoja, kad viena savaitė nurėžia apie 0,5 proc. BVP nuo metinio augimo, tai natūralu, kad kuo ilgiau tęsis karantinas, tuo poveikis bus žymiai didesnis“, – antradienį LRT radijui sakė V,. Šapoka.

Vyriausybei siekiant gauti instrumentą ekstremalios situacijos metu reguliuoti kainas, o kainas stebinčiam portalui pricer.lt skelbiant, kad kovą brango pigiausių maisto produktų krepšelis, finansų ministras tikisi, kad kainų reguliavimo neprireiks. Vilius Šapoka, be kita ko, sako, kad stebimas kainų kilimas šalies parduotuvėse yra laikinas.  „Vertinu tai kaip trumpalaikį efektą, kadangi buvo ir sutrukimų teikimo grandinėse“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė V. Šapoka.

Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus jaučiamos, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai tos pasekmės bus bet kuriuo atveju, kadangi yra tiek tiesioginis poveikis per sutrikusias tiekimo grandines, tiek netiesioginis per mažėjančią paklausą. Kitaip tariant, tiek gamyba gali nukentėti, tiek tarptautinė prekyba“, – LRT radijui antradienį sakė V. Šapoka.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybė turi įgyvendinti švietimo tinklo pertvarką visuose lygiuose. Pasak jo, tai leistų gerinti švietimo kokybę ir daugiau pinigų skirti sektoriaus darbuotojų atlyginimams, o akcijos prieš valstybės biudžeto priėmimą situacijos iš esmės nepakeis. „Visos tarptautinės organizacijos, mūsų Valstybės kontrolė, nežinau jau kiek kartų yra pasisakę, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš pačių prabangiausių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų pakeitimams, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu dalis Seimo narių į biudžetą pasižiūrės tik kaip į išlaidas, o į mokesčius pasižiūrės kaip į kažkokį atskirą dalyką, tai jeigu mokestiniams pakeitimas nebus pritarta, tokiu atveju siūlysime karpyti išlaidų augimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.

Taršaus automobilio turėjimas ateityje gyventojams kainuos brangiau, o planuojamu įvesti taršos mokesčiu procesas nesibaigs, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  „Tai yra pasverti, paskaičiuoti sprendimai, kurie nukreipti į žmonių elgsenos pokyčius, nes signalas visuomenei yra duotas labai aiškus – ateityje taršaus automobilio turėjimas tikrai kainuos brangiau. Tais mokesčiais, kurie pateikti, procesas tikrai nesibaigs. Dėl to jau dabar matome sujudimą automobilių rinkoje.

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėju finansų rinkų klausimais tapo buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje Algimantas Rinkūnas. Finansų ministerijos teigimu, ministro politinio pasitikėjimo komandą papildęs A. Rimkūnas bus atsakingas už klausimus, kurie apims finansines technologijas (fintech), tvarius finansus ir kitus.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad finansų ministras Vilius Šapoka liks pareigose ir performavus Vyriausybę. „Aš su juo kalbėjausi ir, manau, kad didelė tikimybė, kad ministras tęs darbą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Apie premjero ir ministro pokalbį patvirtina ir tv3.lt šaltiniai. Ministras V. Šapoka pokalbio metu ministrui pirmininkui patvirtino, kad lieka savo poste ir planuoja tęsti darbą.

Finansų ministras Vilius Šapoka galutinai neatsako, ar ketina tęsti darbą premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, tačiau pabrėžia, kad turi užbaigti pradėtus darbus. „Tęsiu pradėtus darbus, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į kitų metų šalies biudžetą. Apie savo norus (dėl tolesnės karjeros – BNS) pagalvosiu,kai situacija taps aiškesnė. Visada sakiau, kad nesu įsikibęs į ministro portfelį, bet pradėtus darbus reikia baigti“, – BNS pirmadienį sakė V. Šapoka.

Finansų ministerija išplatintame pranešime skelbia, kad ketvirtadienį ryte socialiniuose tinkluose pasirodė netikra naujiena apie finansų ministrą Vilių Šapoką. „Šiandien ryte buvo išplatinta tikrovės neatitinkanti žinutė („fake news“) socialiniuose tinkluose apie Finansų ministrą. Norime paneigti pasirodžiusią šią netikrą informaciją“, – sakė ministro patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Seimas spręs, ar nuo 2018 metų socialinės įmonės statusą turinčioms bendrovėms nebetaikyti pelno mokesčio lengvatos. Dabar jų pelnas iš viso nėra apmokestinamas. „Socialinės įmonės siekia gauti pelną ir naudą, ir iš tokios lengvatos tai gauna ne patys neįgalieji, o tiesiog įmonių savininkai“, – Seime ketvirtadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Jei Seimas šias pataisas priimtų, socialinės įmonės statusą turinčioms bendrovėms tektų mokėti 15 proc. pelno mokestį.

Lietuva 2018 metų šalies biudžeto projektą pateikė Europos Komisijai (EK) ir Euro grupei. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad projektas atitinka nacionalines ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles. „Jų laikymasis užtikrina viešųjų finansų tvarumą vidutiniu laikotarpiu ir sudaro sąlygas mažinti valdžios sektoriaus skolą“, - pranešime spaudai sakė V.Šapoka.

Finansų ministras kartoja, kad 2018 metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Tačiau Vilius Šapoka kol kas neatskleidžia konkretaus pajamų ir išlaidų plano. „Esame numatę perteklinį biudžetą. Tam, kad tos laikinos pajamos, kurios yra iš ekonomikos šildymo, kad neprisiimtume ilgalaikių įsipareigojimų, nes valstybės finansų sistemos stabilumo prasme tokių įsipareigojimų prisiėmimas būtų neatsakingas poelgis“, - trečiadienį Seime žurnalistams sakė V.Šapoka.

Lietuvoje atotrūkis tarp skurstančių ir lobstančių milžiniškas, o turtinę nelygybę sumažinti šalis stengiasi mažiausiai iš visos Europos Sąjungos. Maža to, pasaulio mastu reitinge atsidūrėme netgi žemiau kai už kai kurias Afrikos valstybes. Toks tyrimas ekonomistų nestebina, lietuviai iš tiesų Europoje skursta kone labiausiai. O turtingiausių ir vargingiausių tautiečių pajamos skiriasi net 10 kartų.

Finansų ministras žada mažesnius mokesčius mažiau uždirbantiems. Vilius Šapoka sako, kad jiems bus mažinamos tiek socialinio draudimo įmokos, tiek pajamų mokestis, be to, didės neapmokestinamasis pajamų dydis. Konkrečius skaičius finansų ministras žada paskelbti jau netrukus.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad šešėlinio verslo kultūra Lietuvoje yra atėjusi iš sovietinių laikų, kai buvo įprasta vogti iš valstybės, tačiau, anot jo, svarbiausia, kad ji nebūtų perduodama ateities kartoms. „Šešėlis yra tam tikras kultūrinis reiškinys - kai buvome okupuoti ir iš anos valstybės kažką nugvelbti buvo įprastas reiškinys. Dabar gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet tam tikri įpročiai iš inercijos yra likę. Svarbiausia - neperduoti šių įpročių iš kartos į kartą.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad persitvarkantys universitetai pirmiausia reformai turi ieškoti savų finansinių resursų, bet sako, jog galimas „vienkartinis stimulas“ ir iš valstybės biudžeto. „Kalbant apie aukštųjų mokyklų pertvarką, visų pirma turime žiūrėti į neišnaudotas galimybes sistemos viduje.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad automobilių dujų akcizas kol kas nebus mažinamas. Anot jo, dėl to sutarta trečiadienį su Susisiekimo ministerija. „Akcizų šiame etape nemažinsime, tačiau diskusijai durų neuždarome“, - BNS teigė V.Šapoka. Susisiekimo ministerija siūlė sumažinti automobiliuose naudojamų suskystintų naftos dujų (SND) akcizą nuo 304,1 euro už toną iki Europos Sąjungoje (ES) nustatyto minimumo - 125 eurų už toną.

Finansų ministras Vilius Šapoka penktadienį praneš apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradauskio galimo tarnybinio nusižengimo išvadas. Ministerija pranešė, kad V.Šapoka apie išvadas žiniasklaidą informuos 14 valandą. D.Bradauskas sausio 16 dieną pateikė atsakymus Finansų ministerijai, nuo sausio 4-osios atliekančiai tarnybinį galimai korupcinės jo veiklos tyrimą.

Nuo pareigų laikinai nušalinto Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko veiklos tyrimas netrukus bus baigtas, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo metu tyrimas vyksta, artimiausiu metu, sakyčiau, artimiausiomis dienomis, jis turėtų būti baigtas. Kuomet tos išvados bus pateiktos man iš komisijos, tikrai visiems vienu metu jas pristatysime ir paskelbsime viešai“, - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V.Šapoka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas, dėl kurio galimai korupcinės veiklos Finansų ministerija pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, įtariamas neteisėtu poveikiu VMI atliekamiems didžiausių verslo grupių „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“ finansiniams patikrinimams. „Tegul Dainoras komentuoja, aš nieko nekomentuosiu“, - tv3.lt komentavo Raimondas Kurlianskis.

Penktadienį tv3.lt konferencijoje lankėsi naujasis finansų ministras Vilius Šapoka. Iki liepos pabaigos Lietuvos banke dirbęs V.Šapoka yra sukaupęs didelę patirtį kapitalo rinkos priežiūros srityje. V.Šapokos teigimu, naujoji Vyriausybė spręs ir dėl kitų PVM lengvatų, pavyzdžiui dėl lengvatinio 5 proc. tarifo brangiems nekompensuojamiems vaistams. Anot jo, prognozuoti atskirų mokesčių pajamas yra sudėtinga.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už šildymą lengvatos nuo sausio 1-osios neturėtų būti. Vyriausybės patvirtintame 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžete jai lėtų nenumatyta.

Buvusios valdžios naujai valdančiajai daugumai paliekamas 2017 metų valstybės biudžeto projektas yra rizikingas, sako paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka. Anot jo, naujosios valdžios siekis kitais metais padidinti pensijas 40 eurų komplikuoja padėtį. „Paveldėtas biudžeto projektas yra rizikingas.

Kandidatas į finansų ministro postą ekonomistas Vilius Šapoka vadinamas aktyviu ir korektišku žmogumi, kuris nevengia ieškoti kompromisų ir sprendimus priima, išklausęs visas puses. Iki liepos pabaigos Lietuvos banke dirbęs V.Šapoka yra sukaupęs didelę patirtį kapitalo rinkos priežiūros srityje. „Manau, kad V.Šapokos paskyrimas finansų ministru būtų naudingas Lietuvai ir mūsų finansų sistemai“, - BNS sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininku paskirtas šios komisijos vadovo pavaduotojas Vilius Šapoka. Jo kandidatūrą į šias pareigas savo dekretu pasiūlė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už nutarimo projektą, kuriuo siūloma paskirti V. Šapoką VPK pirmininku, balsavo 82 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė. Šiose pareigose jis pakeis Viliją Nausėdaitę, kurią lapkričio 5 d. Seimas atleido iš VPK pirmininkės pareigų.