šaltasis karas

Šaltojo karo metais, kai buvo labai populiaru žaisti su branduoline energija, JAV kariuomenė paliko radioaktyvių nuolaužų keliose skirtingose pasaulio vietose. Dauguma radioaktyviųjų atliekų buvo likviduotos.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas.  Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena.

NATO šalys antradienį pasmerkė oficialų Rusijos pasitraukimą iš svarbios sutarties, kuria ribojamos įprastinės ginkluotosios pajėgos Europoje, ir pareiškė, kad joje dalyvaujančios sąjungininkės sustabdo jos galiojimą. 2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kurios tikslas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų.

NATO antradienį paskelbė oficialiai sustabdanti svarbios Šaltojo karo laikų saugumo sutarties galiojimą, reaguodama į Rusijos pasitraukimą. Aljansas taip pat pareiškė, kad sutartį pasirašiusios jo narės dabar stabdo savo dalyvavimą pakte. Dauguma iš 31 NATO sąjungininkės yra pasirašiusios Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kurios tikslas – užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų.

2022 metais Europos karinės išlaidos augo rekordiniu greičiu ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pasiekė nuo Šaltojo karo laikų neregėtą lygį, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, dėl padidėjusių išlaidų Europoje pasaulio karinės išlaidos buvo rekordinės aštuntus metus iš eilės ir sudarė 2,24 trilijono JAV dolerių (apie 2,04 trilijono eurų) – 2,2 proc.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Jungtinės Valstijos pasiryžusios skatinti savo visuotinės laisvės ir klestėjimo viziją, tačiau nesiekia „konflikto“ su konkurente Kinija ar naujojo Šaltojo karo, trečiadienį Jungtinėse Tautose pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Leiskite man atvirai kalbėti apie Jungtinių Valstijų ir Kinijos konkurenciją, – sakė J. Bidenas kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją. – Mums susiduriant su besikeičiančiomis geopolitinėmis tendencijomis, Jungtinės Valstijos elgsis kaip racionali lyderė.

Tęsiantis pasaulinę geopolitiką keičiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos privalo peržiūrėti ir patobulinti ilgalaikę savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Pagrindinis jos tikslas, panašiai kaip ir Šaltojo karo laikais, vėl turi būti prieš 75-erius metus suformuluotas George‘o Kennano principas: „Kantrus, bet tvirtas ir budrus Rusijos ekspansinių tendencijų stabdymas.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vakarų šalys įvedė precedento neturinčias sankcijas Kremliui. Jau nemažai kalbėta apie turto konfiskavimą, oro erdvės uždarymą ir finansinius apribojimus, tačiau naujausia strategija, kurios ėmėsi Vakarai, bandydami sutramdyti Rusiją, yra eksporto kontrolė.

Rusija savo Šaltojo karo laikų reikalavimais kelia grėsmę Europos saugumui, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Beprecedenčiu karių dislokavimu pasienyje su Ukraina ir Šaltojo karo reikalavimais Rusija meta iššūkį pagrindiniams Europos taikos principams“, – sakė A. Baerbock prieš penktadienį prasidedančią Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje dominuos Ukrainos krizės tema.

Europa susiduria su rimčiausia grėsme saugumui nuo Šaltojo karo laikų, pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, nors pabrėžė, kad pasiekti su Rusija diplomatinį sprendimą dėl Ukrainos tebėra „įmanoma“. Paklaustas apie JAV perspėjimus dėl „neišvengiamos“ Rusijos invazijos į Ukrainą, J. Borrellis pareiškė, kad tiek ES, tiek JAV yra smarkiai susirūpinusios dėl padėties prie Ukrainos sienų, kur dislokuotos gausios rusų pajėgos.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasakė pasauliui, kad Amerika nesiekia naujo šaltojo karo su Kinija, ir pažadėjo nepertraukiamų konfliktų, prasidėjusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, pabaigą bei Vašingtono pasaulinę lyderystę sprendžiant įvairias krizes – nuo klimato iki COVID-19.  Pirmą kartą kaip prezidentas kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, J. Bidenas pažadėjo skatinti demokratiją ir aljansus, nepaisydamas trinties su Europa Prancūzijai praradus didžiu...

Šaltojo karo metu tarp JAV ir SSRS vyko visokeriopa mokslinė, militaristinė, kultūrinė ir technologinė kova: nuo vėžlių išsiuntimo kelionei aplink mėnulį, iki absurdiškai galingų bombų kūrimo. Tačiau iš visų šių savo pranašumą bandančių įrodyti projektų, tikriausiai nedaugelis yra sunkiau suprantami nei sovietų išgręžta giliausia skylė pasaulyje.

Tarakonai, kartu su amerikietišku pyragaičiu „Twinkies“, garsėja kaip pagrindiniai branduolinio karo išgyventojai. Neaišku, kodėl „Twinkies“ turi tokią tvirtą reputaciją (jie išlieka maždaug tiek pat, kiek bet kuris kitas pyragas), tačiau tarakonai, žinoma, yra tikri „kietuoliai“. Pavyzdžiui, jie yra vieni iš nedaugelio padarų, kurie gali išgyventi netekę galvos. Daugumai gyvūnų, netekus galvos, viskas iš esmės baigiasi.

Šaltojo karo įkarštyje įrengtame slaptame padalinyje dirbantys Pentagono mokslininkai sukūrė po oda įterpiamą mikroschemą, kuri aptinka COVID-19 infekciją, ir revoliucinį filtrą, kuris gali pašalinti virusą iš kraujo, kai jis yra prijungtas prie dializės aparato. Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūros (DARPA) komanda daugelį metų dirbo su pandemijų prevencija ir sustabdymu.

Klimato pokyčius galima kaltinti ne tik dėl „zombių“ juodligės protrūkio Vakarų Sibire, bet ir dėl to, kad apleistas ir palaidotas Šaltojo karo branduolinių raketų įrenginys, po ledu slėpęsis 50 metų, atsidengė ir teršia regioninę aplinką. Bazę, kurioje buvo biologinės, branduolinės ir cheminės medžiagos, galima rasti šiaurės vakarų Grenlandijoje. Tačiau ne taip jau ir lengvai – komanda turėjo pasinaudoti galingu, į žemę besiskverbiančiu radaru iš NASA operacijos „IceBridge“, kad ją surastų.

Prasidėjus metinei Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino Kiniją dėl koronaviruso pandemijos, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino pasaulį neleisti, kad tarp šių dviejų galybių kiltų „naujas Šaltasis karas“. Per Generalinę Asamblėją, šiemet dėl koronaviruso surengtą beveik vien virtualiai, D. Trumpas pasakė kalbą, visiškai atitinkančią jo rinkimų kampanijos dvasią, ir net pavartojo frazę „Kinijos virusas“. „Privalome pa...

Rusijos ekspertai dalyvaus stebint balandį ir gegužę vyksiančias karines pratybas „Defender Europe 2020“, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas Nikolajus Korbinecas. Jis priminė, kad šios planuojamos NATO pratybos yra vienos didžiausių nuo Šaltojo karo pabaigos. „Formaliai jos vadinamos amerikiečių, o ne NATO pratybomis. Tačiau joms pasitelkta Aljanso vadovavimo ir štabų struktūra, bendrai dalyvaus 37 tūkst.

Prieš kelis dešimtmečius priešiškos šalys susitikdavo ant Havelo upės tilto Vokietijoje ir apsikeisdavo į nelaisvę pakliuvusiais žvalgais. Taip Šaltojo karo metais pavykdavo išlaikyti balansą tarp konfrontuojančių valstybių ir atgauti žvalgus, turėjusios itin vertingos informacijos. Šiomis dienomis šnipais keičiamasi retai, o Lietuvoje tai nutiko pirmą kartą.

Rusija išsiuntė apie 10 povandeninių laivų į Atlanto vandenyno šiaurinę dalį, vykdydama didžiausią tokio pobūdžio operaciją nuo Šaltojo karo pabaigos, antradienį pranešė Norvegijos kariuomenė. Manevruose Atlante rusų povandeniniai laivai, besibazuojantys Rusijos šiaurėje esančiame Kolos pusiasalyje, dalyvauja nuo praėjusios savaitės, rodo Norvegijos žvalgybos tarnybos informacija, kurią pirmas paskelbė transliuotojas NRK, vėliau patvirtinęs ją naujienų agentūrai AFP.

Kinija vykdo prieš JAV „tylų šaltąjį karą“, pasitelkdama visus savo išteklius, kad užimtų Amerikos, kaip dominuojančios galios, vietą pasaulyje, penktadienį pareiškė vienas Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ekspertas Azijos klausimais. Anot CŽV Rytų Azijos misijų centro direktoriaus padėjėjo pavaduotojo Michaelo Collinso (Maiklo Kolinso), Pekinas nesiekia atviro karo, bet dabartinė komunistų vyriausybė subtiliai veikia keliuose frontuose, kad pakirstų JAV įtaką.

Briuselyje įvykusio NATO viršūnių susitikimo nutarimai rodo, kad Aljansas nesuinteresuotas objektyviai vertinti saugumo padėties blogėjimo euroatlantiniame regione priežasčių ir yra linkęs vertinti per „Šaltojo karo stereotipų prizmę“, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Jo nutarimai bus nuodugniai išanalizuoti pasekmių Europos saugumui atžvilgiu“, – sakoma URM tinklalapyje paskelbtame pareiškime.

NATO nenori sugrįžti prie Šaltojo karo laikų konfrontacijos su Rusija, penktadienį sakė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jensas Stoltenbergas). Vis dėlto NATO vadovas parėmė griežtą Jungtinės Karalystės poziciją dėl buvusio dvigubo šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo. Anot J. Stoltenbergo, šis išpuolis atitinka „neatsakingo Rusijos elgesio modelį“. Jis pareiškė, kad JAV vadovaujamas karinis blokas ėmėsi veiksmų, tačiau pabrėžė, kad politinis dialogas turi tęstis.

NATO penktadienį paskelbė nerimaujantis, kad viena Rusijos raketų, galinčių nešti branduolines galvutes, sistema gali pažeisti istorinę Šaltojo karo laikų sutartį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos ir Aljanso santykiai šiuo metu yra sudėtingiausi nuo Šaltojo karo, ir tokia padėtis, anot jo, susidarė dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai yra labai komplikuoti, – šalių tarpusavio priešiškumas yra galbūt net didesnis nei Šaltojo karo metais.

Jūrų pėstininkų pilnas tankas juda per pušyną, esantį toli už poliarinio rato. Virš jo skraido dronai, o geltoni ir žali dūmai sklinda šaltame ore. Koks karių tikslas? Netoliese esantis bunkeris, pilnas Norvegijos karių. Tankui artėjant orą perskrodžią ir pirmieji šūviai. Tai, tiesa, tik pratybos, kurių metu kariai mokosi susidoroti su užduotimis visai kitokioje realybėje –prie šiauriausių NATO sienų su Rusija.

Ar galite bent įsivaizduoti, kaip atrodo dar Šaltojo karo laikus menantis bunkeris? Šis bunkeris, kuriame teko apsilankyti fotografui Clodagh Kilcoyne, išties gerai išsilaikęs, o jame pabuvoti – tikra prabanga. Kaip skelbiama, jis buvo pastatytas britų vyriausybės, o prieš kelis metus pranešta, kad norima jį parduoti. Tikėtina, kad tai vienas iš pačių techniškai pažangiausių bunkerių, pastatytų Didžiojoje Britanijoje.

Vokietija pristatys savo pirmą po Šaltojo karo civilinės gynybos strategiją ir paragins gyventojus laikyti maisto ir vandens atsargas, kurių užtektų kelioms dienoms, pranešta sekmadienį.

Griežtai įslaptinti Šaltojo karo laikų banknotai, išspausdinti Varšuvos sutarties bloko karo su Vakarų šalimis atvejui, pentadienį buvo pirmąkart viešai parodyti Lenkijos sostinėje. Pagal projektą E-17 praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje išspausdinti ir niekada nenaudoti banknotai buvo laikomi griežtai įslaptinti iki pat 2015 metų. Jie dešimtmečius laikyti dėžėse, sukrautose Lenkijos centrinio banko požeminėse saugyklose.

Pasaulis nusirito į „naują šaltąjį karą“, šeštadienį pareiškė Rusijos premjeras, kuris kalbėjo tokiu metu, kai Maskva per susitikimą pasaulinio saugumo klausimais yra kritikuojama dėl taikymosi į nuosaikius sukilėlius Sirijoje.

Pasaulis susiduria nebe su šaltuoju karu – darosi labai karšta, Miuncheno saugumo forume šeštadienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, reaguodama į Rusijos pareiškimus.

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pareiškė, kad dėl įtampos Rusijos ir Vakarų santykiuose pasaulis grimzta į naują šaltąjį karą. Įtampai padidėjus dėl konflikto Ukrainoje ir Rusijos paramos Sirijos režimui, D.Medvedevas piktinosi „nedraugiška NATO politika Rusijos atžvilgiu“. „Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno saugumo konferencijoje.

NATO narė Lenkija ketvirtadienį pareiškė, kad po Šaltojo karo sekęs ramybės periodas „dabar baigėsi“, kai Europos Sąjunga susiduria su įvairiomis krizėmis. Lenkijos gynybos ministras kalbėjo kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu vakarinėje Lenkijos dalyje, kur vyksta Aljanso naujųjų greitojo reagavimo pajėgų pratybos, NATO pradėjus labiausiai nuo Šaltojo karo laikų stiprinti savo pajėgas.

Pastaruoju metu ženkliai išaugo Vokietijos reikšmė NATO šalių sąjungoje, teigiama „Focus“ leidinio Constantino von Harsdorfo publikacijoje. Rusijos keliama grėsmė privertė vieną iš galingiausių Europos valstybių susirūpinti dėl galimos agresijos. Autoriaus teigimu, 80 Vokietijos karinių oro pajėgų karių dalyvauja Estijoje prasidėjusiuose kariniuose mokymuose „Siil 2015“ („Ežys 2015“). Viso juose dalyvauja 13 tūkst. žmonių.

 NATO trečiadienį pareiškė palaikysianti savo karinio ryšio kanalus su Rusija atvirus, kad būtų išvengta nesusipratimų dėl karinės veiklos, kai Ukrainos krizė kursto įtampą, kokios nebuvo nuo pat Šaltojo karo laikų. JAV vadovaujamas 28-ių valstybių Aljansas, įsteigtas Vakarų Europai apginti nuo Sovietų Sąjungos, pareiškė, kad „šiuo įtampos laikotarpiu reikia palaikyti ryšius tarp NATO ir Rusijos kariškių, kad būtų išvengta incidentų“, – pasakė NATO atstovas spaudai.

Suomijos ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas) antradienį perspėjo, kad konfliktas Ukrainoje veda pasaulį prie „Šaltojo karo slenksčio“, ir pabrėžė, jog prekybos sankcijos yra vienintelis patikimas ginklas prieš Rusiją. „Rusijos užsienio politikos doktrinoje esama Šaltojo karo elementų, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui YLE.

NATO lyderiai ketvirtadienį sieks pademonstruoti vienybę prieš Rusiją dėl konflikto Ukrainoje, kai Prancūzija pareiškė atidėsianti Maskvai statomų karo laivų perdavimą, nors Kremlius netikėtai pateikė taikos planą. Ukraina ir naujos grėsmės, keliamos islamo ekstremistų Irake, Sirijoje ir kitur, taip pat rūpesčių keliantis sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Afganistano dominuos per dviejų dienų susitikimą Niuporto mieste Didžiojoje Britanijoje.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos atsakas į Vakarų sankcijas rodo, kad šalyje nėra galvojama apie tautą ir kaip tai atsilieps valstybei, bet daromas politinis sprendimas. „Rusų nacija į tokias situacijas ne kartą jau buvo papuolusi. Apie ją, rusų naciją, Kremliuje dažniausiai mažai galvodavo“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata. Ir prideda, kad dabartiniu metu iš V. Putino galima tikėtis visko.

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, nėra naujas Šaltasis karas ir negali juo būti. Šaltasis karas esą buvo jėgų balanso sistemos palaikymas tarp dviejų supervalstybių, priverčiantis laikytis taisyklių ir mažesnes šalis, bei turėjo aiškias ribas. „Rusijos noras būti pripažintai labai gerai atitinka XIX a. Europos galių koncerto logiką – visi pripažįsta vienas kito teisę į Europos tvarkos nustatymą.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO vadovas sako, kad Rusijos veiksmai Kryme yra didžiausia saugumo krizė po Šaltojo karo ir grėsmė NATO saugumui ir stabilumui. Andersas Foghas Rasmussenas Vašingtone pareiškė, kad stiprybės šaltinis yra Šiaurės Amerikos ir Europos ryšys. „Pastarieji įvykiai Ukrainoje parodė, kad saugumas ir stabilumas nėra savaime suprantami – turime stoti už savo vertybes.

NATO sąjungininkai sekmadienį paragino dislokuoti tarptautinius stebėtojus Ukrainoje, kreipėsi į Rusiją su raginimu atitraukti savo pajėgas ir išreiškė norą surengti derybas tarp Maskvos ir 28 šalių gynybos aljanso. Ukrainos žiniasklaida praneša apie pasienio, karinių ir strateginių objektų puolimą. 15 val. 16 min.

Šiuo metu pasaulį krečia naujas šaltasis karas, pirmadienį pareiškė buvęs Latvijos politikas Janis Jurkanas, kuris buvo pirmasis šalies užsienio reikalų ministras atkūrus šalies nepriklausomybę. Duodamas interviu Latvijos televizijai jis sakė, kad Rusija stengiasi ekonominėmis priemonėmis užsitikrinti didesnį palankumą sau, tačiau jai nelabai sekasi.

JAV paviešintos paskutiniai įslaptinti audio įrašai iš Baltųjų rūmų. Tai 1973-ųjų balandžio – liepos buvusio JAV prezidento pokalbiai. Būtent tuo laikotarpiu Watergate'o skandalo metu buvo sprendžiamas Richardo Nixono likimas, pasibaigęs jo atsistatydinimu. Į įrašus pakliuvo ir R. Nixono pokalbis su Sovietų Sąjungos generaliniu sekretoriumi Leonidu Brežnevu, praneša „The Los Angeles Times“. Tvirtinama, kad sovietų lyderis neįtarė apie įrašomą pokalbį.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pareiškė iš naujo peržiūrintis įtemptus Vašingtono santykius su Maskva dėl gausėjančių nesutarimų, taip pat paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „galvoti pažangiai, o ne atbulai“ ir atsisakyti Šaltojo karo mąstysenos. Šie B.Obamos komentarai buvo išsakyti per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, kai prieš dvi dienas jis atšaukė kitą mėnesį turėjusį įvykti planuotą susitikimą su V.Putinu.

Senomis geromis Šaltojo karo dienomis šnipai, norintys pereiti į priešininkų stovyklą, turėdavo prasmukti į priešiškos valstybės ambasadą per slaptas duris su lagaminu, prikimštu valstybės paslapčių. Tačiau laikams keičiantis pasirodė Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas). Ar jį reikėtų laikyti išdaviku, perbėgėliu, ar žmogaus teisių aktyvistu? Pasak ekspertų, E.Snowdenas neatitinka tradicinės maištingų agentų klasifikacijos.

Sprendimas suteikti laikinąjį prieglobstį JAV secialiųjų tarnybų demaskuotojui Edwardui Snowdenui tapo nauju smūgiu Rusijos ir JAV santykiams, rašo „The Washington Post“. Kaip buvo skelbta, Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney pareiškė, kad „mes be galo nusivylę“, ir dabar JAV „svarsto viršūnių (Rusijos ir JAV) susitikimo naudingumo klausimą“. Pasak laikraščio, Rusijos valdininkai pasistengė sumenkinti visos šios istorijos reikšmę.