rūta krasauskienė

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovė Rūta Krasauskienė traukiasi iš pareigų, pirmadienį patvirtino švietimo, mokslo ir sporto reikalų ministras Gintautas Jakštas. R. Krasauskienė NŠA vadovauja nuo 2020 metų, praėjusių metų rugpjūtį ji laimėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbtą konkursą vadovauti šiai įstaigai penkerių metų kadencijai.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo konkursą penkerių metų kadencijai laimėjo Rūta Krasauskienė, ir dabar einanti šias pareigas, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „R. Krasauskienės kompetencijos, pateikta įstaigos veiklos vizija, numatomi veiklos tikslai buvo stipriausi iš visų kandidatų. Nebuvo renkamasi tarp naujo ir jau ėjusio šias pareigas, rinkomės iš visų kandidatų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė siūlymus dėl nacionalinės mokinių pasiekimų vertinimo sistemos, sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui. Siūlymai parengti remiantis atlikta mokinių pasiekimų vertinimo ir panaudojimo scenarijų analize.

Visi Lietuvos abiturientai jau pirmadienį išbandys savo jėgas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine. Moksleiviams svarbu žinoti, kuo šiemet ypatinga egzaminų. Pavyzdžiui, tuo, kad daliai jų neužteks dėvėti paprastų apsauginių veido kaukių – kai kam prireiks respiratorių. Taip pat, ką daryti, jei dėvint kaukę pasidaro bloga, kokios spalvos tušinuku rašyti, ar egzamino metu galima užkandžiauti ir svarbiausia – kada pasirodys rezultatai.

Pirmadienį prasidedant brandos egzaminams, policija žada skirti ypatingą dėmesį egzaminų užduočių nutekinimo prevencijai. Nacionalinės švietimo agentūra penktadienį pranešė, kad su Lietuvos kriminalinės policijos biuru aptarė įstaigų bendradarbiavimo gaires, siekiant užtikrinti, jog egzaminų sesija būtų sklandi ir skaidri. Nacionalinė švietimo agentūra ir policija pažymi, kad kasmet su egzaminais susijusių bandymų sukčiauti fiksuojami vienetai, tačiau situacija bus stebima atidžiai.

Sutrikus elektroninei sistemai nuotoliniu būdu besimokantys aštuntų klasių mokiniai ketvirtadienį negalėjo prisijungti ir atlikti standartizuoto matematikos pasiekimų patikrinimo, todėl testas perkeltas į kitą savaitę. Tokie pasiekimų patikrinimai neturi įtakos mokinių perkėlimui į aukštesnę klasę, bet padeda įvertinti pasiekimus nacionaliniu mastu, suteikia objektyvesnės informacijos apie vaikų mokymosi pasiekimus patiems mokiniams, jų tėvams ir mokytojams.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atnaujino nuotoliniam mokymui skirtą švietimo portalo svetainę www.emokyka.lt/nuotolinis. Svetainėje mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų vadovai gali rasti nuotoliniam mokymui reikalingą medžiagą, sukauptą nuotolinio mokymo metu ir papildytą nauju turiniu.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė pateikė išvadas dėl galimo duomenų nutekinimo ir galimų saugumo spragų „Microsoft" sistemoje naudojant emokykla.lt domeną. Be to, nagrinėti bendrovės, įkurtos Austėjos Landsbergienės, „Karalienės Mortos mokyklos“ informacinių technologijų administratoriaus veiksmai vykdant „Microsoft" administratoriaus funkcijas dėl galimo suteiktų įgaliojimų viršijimo.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Pirmadienį visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Egzaminą laiko visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų. Egzaminas vyksta keturias valandas – nuo 9 iki 13 valandos. „Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų.

Pirmadienį beveik 30-ies tūkstančių abiturientų laukia didieji išbandymai – prasideda egzaminų sesija. O šiemet jiems teks atlaikyti ir naujoves dėl koronaviruso pandemijos. Kiekvieną dvyliktoką prie mokyklos durų pasitiks administracijos darbuotojai su termometru. Pageidaujama, kad abiturientai atsineštų ir veido kaukes. Ministras tikina, kad ir moksleiviai, ir egzaminų centrais tapusios mokyklos pasirengusios iššūkiams.

Mokyklinukų tėveliai yra įpareigoti informaciją apie vaiko sveikatos būklę į ugdymo įstaigą pristatyti iki rugsėjo 15 d. Tačiau pasitikrinti pas medikus suskubę paskutinę akimirką neretai to padaryti nespėja. Negana to, pasitaiko ir piktybiškai pažymos neatnešančių ir iki mokslo metų pabaigos. Mokyklų atstovai įspėja – tokiu atveju nereikėtų stebėtis ne tik dėl apriboto vaiko dalyvavimo mokymosi procese, bet ir dėl baudų.

Siekiant skaidrinti švietimo įstaigų vadovų paskyrimą bei darbą yra įvestos mokyklų direktorių kadencijos, tačiau, panašu, toks sprendimas netikėtai atsirūgo – daug kur Lietuvoje trūksta direktorių. Nuo 2018 m. švietimo įstaigų vadovų kadencijos prezidentės siūlymu apribotos penkeriems metams, jų veikla vertinama kasmet, metų veiklos ataskaitos skelbiamos viešai, o norintys tapti mokyklų vadovais turi laimėti viešą konkursą.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Mokytojo savybės šiandien yra bene labiausiai diskutuojama ir jautriausia mokyklas lankančių vaikų tėvų tema. Koks turėtų būti mokytojas, kuris vaikams ne tik perteiktų žinias, bet ir ugdytų pasitikėjimą savimi, lyderio savybes? „Ne paslaptis, kad visi norime, jog vaikai būtų tvirtos, savo vertę žinančios asmenybės, tačiau lyderiais yra greičiau gimstama, nei tampama, o štai juos atrasti - mūsų, mokytojų, misija“, – tvirtina Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.

Nors Lietuvos mokyklos kartais keiksnojamos už tai, kad dėl lėšų stygiaus negali aprūpinti visų moksleivių reikiamais vadovėliais, pasitaiko ir išimčių, mat vienos sostinės mokyklų moksleiviai pamokų metu vietoje įprastų knygų gali naudotis moderniais plančetinais kompiuteriais.

Nuo rugsėjo šalies vidurinėse mokyklose nebeliks 7 metus taikytos profilinio mokymo sistemos. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad taip mokiniams atveriamos platesnės galimybės pasirinkti daugiau dalykų, reikalingų renkantis aukštąją mokyklą, įgyjant profesiją.Tačiau mažesniųjų miestų švietimo specialistai sako, kad vos vieną arba dvi vienuoliktas klases turinčiose mokyklose įgyvendinti naująją tvarką bus neįmanoma, praneša LTV naujienų tarnyba.