runkeliai

INGREDIENTAI: šiek tiek juodųjų pipirų 0.5 stiklinės pupelių 0.5 vieneto runkelių (cukriniai) 1 vienetas kiaušinių šiek tiek baravykų (džiovinti) šiek tiek druskos 100 mililitrų grietinės PARUOŠIMO BŪDAS: Runkelį supjaustome šiaudeliais, sudedame į verdantį vandenį (arba mėsos sultinį), taip pat supilam pupeles bei džiovintus baravykus (pupeles, grybus iš vakaro pamerkiame). Verdame kol viskas išvirs (maždaug 45 min). Kai viskas išverda, turime "...

INGREDIENTAI: 2 vienetai bulvių 1 vienetas morkų 150 gramų rūgštynių 400 gramų runkelių (lapai) 1 vienetas kiaušinių šiek tiek druskos 2 valgomieji šaukštai grietinės 6 stiklinės sultinio (mėsos) PARUOŠIMO BŪDAS: Supjaustytos morkos, bulvės, runkelių lapai išverdami dalyje sultinio. Baigiant virti suberiamos supjaustytos rūgštynės. Išvirusios daržovės visos išgriebiamos, ištrinamos pro sietelį ir vėl sudedamos į sultinį.

„Tad tegul ponas Šliužas ten nuvažiuoja su Putino propaganda, kad Europos Sąjunga yra blogis, ir apstulbę ukrainiečiai gal susivoks, nepadarys klaidos, atsuks Europai nugarą. O ponai Panka ir Šliužas atsiims raudonosios žvaigždės ordinus iš paties kunigaikščio Murzos rankų. Nusigręžę nuo Europos šypsosimės ir lankstysimės Kremliaus kurantams“, – tokie žodžiai nuskambėjo iš europarlamentaro konservatoriaus lūpų Vytauto Landsbergio vasario 16-ąją.

Pastarosiomis savaitėmis, kai internete išplito Lietuvos diplomatijos korifėjų (pagal juos ginančių pajėgų reakciją – net superkorifėjų) pliurpalai apie saulėgrąžas, „kramtoškes“, paramą „krikščionims armėnams prieš maurus azerus“ ir kt., pasigirdo kažkoks isteriškas, stereo ir net „surroundu“ atliekamas falcetas, kuris kai ką iškart priminė. „Tariame Leninas, sakome partija. Tariama partija, sakome Leninas“, – kriuksėdavo sovietų propaganda laikraščiais, televizijos ir radijo triukšmais.

Vienos didžiausių cukraus gamintojų Europoje Danijos „Nordic Sugar“ valdoma Lietuvos bendrovė „Nordic Sugar Kėdainiai“ 2012-2013 finansiniais metais gavo 51,444 mln. litų grynojo pelno - 41,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai jis buvo 36,461 mln. litų. Bendrovės ikimokestinis pelnas per metus padidėjo 38,8 proc. iki 60,215 mln. litų, rašoma Registrų centrui pateiktoje 2012-2013 metų „Nordic Sugar Kėdainių“ veiklos ataskaitoje. Iš praėjusių metų pelno bendrovė išmokėjo 52,377 mln.

Valstybės institucijose gajus posakis: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę“. Bet jei šį posakį praplėstume iki nacionalinio lygmens, galėtume tarti: „Nori numarinti gerą pasiūlymą, sukurk darbo grupę, o jei sieki sužlugdyti gerą sumanymą – paskelbk referendumą“. Galima ginčytis, kad tai esą ne visai tikslu, nes referendumu priėmėme Konstituciją, o 2003 m. per tokį pat referendumą pritarėme narystei Europos Sąjungoje. Dėl šių sprendimų, matyt, tikrai nesigailime.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 procentais, rapsų – 31, cukrinių runkelių – 14 procentų. Bulvių derlius sumažėjo 6, lauko daržovių – 1 procentu. Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 procentais padidėjęs derlingumas ir 8 procentais – nuimtas plotas. 2012 m. buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, – 32 procentais.

Aršiausios kovos dėl žemės vyksta Vidurio Lietuvoje, kur žemės našumo balas yra ne mažesnis kaip 40, kur iš hektaro galima gauti ne 3-4, o 5-8 tonų derlių. Ūkininkams, delsusiems suformuoti didesnius ūkius, tenka pripažinti, kad šaukštai jau popiet. Kol vietiniai svarstė, ką daryti su pinigais, ar žemę toliau nuomotis, ar jau nusipirkti - sklypus iš po nosies nugvelbė spekuliantai. Hektarą žemės Kupiškio rajone galima išsinuomoti už 200-250 litų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūris į rinkėjus aiškus: jei jie balsuoja ne taip, kaip ji, – klysta. Ir juos reikia pamokyti – pastatyti į kampą bei sugėdinti. Runkeliai, namo! Pasakė tauta nuomonę referendume? Ji nepatiko? Reikia griebtis demagogijos ir prapliupti postringauti apie tai, kad nuo bendro rinkėjų skaičiaus pasisakė tik trečdalis. Čia pat pamirštant, kiek jau nuo bendro skaičiaus rinkėjų balsavo už ją pačią.

Cukraus kainos pasaulyje kristi neketina. Cukranendrių derlius šįmet prastas, todėl Lietuvos ūkininkams pavyks be vargo parduoti visus užaugintus cukrinius runkelius ir gauti daugiau pajamų. Cukriniams runkeliams daugiau žemės paskyrę ūkininkai trina rankas - sprendimas buvo geras. Nors baimės būta.

Sekmadienį vakare įsijungiau televizorių. Pataikiau ant LRT kanalo. Baisybė galvų, visos kalba. Norėjau šokti toliau, bet kažkaip akimirką užsilaikiau. Paskiau kermošius įtraukė. Ne iš karto supratau kas vyksta. Atrodė, lyg reportažas iš zoologijos sodo. Tarnautoja vedžioja interesantus aplink aptvarą. Rodo faunos pavyzdžius. Žirafa. Pingvinas. Kalakutas. Skraidanti lapė... Žvėrelių daug, aptvarėlis nedidelis, susigrūdę. Gūžiasi vienas už kito. Protarpiais apsidairo ištiesę kaklus.

Artėjant rinkimams pagyvėjo politinis gyvenimas. Žmonių, nusivylusių dabartine ekonomine situacija ir teisėtvarka daug, piliečių sueigos, primenančios Sąjūdžio laikus, daliai visuomenės suteikė vilties: reikia moralinio atsinaujinimo, o tauta dar gyva, dar visi neemigravo.  Naujojo Sąjūdžio ilgesys stiprus, bet visuomenė jau daug kartų nusivylė kalbomis ir didžioji jos dauguma yra pasyvi.

Praėjusią savaitę Seimas tyliai nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis būtų pratęstas terminas rinkti parašus piliečiams inicijuojant referendumą. Tyliai nepritarė ir niekas neatkreipė dėmesio, nes per porą dešimčių metų visi priprato prie valdomos demokratijos realijų. Referendumo įstatymo pataisa siūlyta, kad laikas, per kurį referendumą inicijuojantys piliečiai turi surinkti 300 tūkst. parašų, būtų pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kad nušalinto prezidento Rolando Pakso negalima eliminuoti iš politikos iki gyvos galvos, sukėlė erzelį. R. Paksas toliau kaltina politinį elitą, kuriam savęs nepriskiria, sąmokslu. Dalis jo oponentų atvirai deklaruoja sieksią padaryti viską, kad vilkintų EŽTT sprendimo įgyvendinimą ir statytų naujas barikadas R. Pakso kelyje atgal į Lietuvos politiką.

Istorikų tarpe yra populiarus posakis: „Žmonijos istorija kartojasi, keičiasi tik jos formos“, bet žmonių istorija nieko nemoko – ji tiesiog baudžia, priversdama aplaidžiuosius judėti uždaru ratu, pastoviai sugrąžindama į pradinį atskaitos tašką. Tie, kurie įsisavina praeities pamokas, turi visus šansus pereiti į aukštesnį lygį – evoliucionuoti.

Tomo Venclovos tekstas „Aš dūstu“, kaip ir reikėjo tikėtis, sukėlė atsakomųjų tekstų bangą. Autorius – autoritetingas asmuo, tad ir atsako jam ne vien lengvasvoriai. Tinkle aptikau Andriaus Bielskio, Romo Gudaičio, Aurimo Guogos, Vladimiro Laučiaus, Alvydo Medalinsko, Algirdo Patacko, Donato Petrošiaus, Nidos Vasiliauskaitės, Egidijaus Vareikio svarstymus. Man knieti aptarti kiek galima daugiau T. Venclovos paliestų temų.