rosoboroneksport

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Maskvoje surengs derybas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lyderių susitikimas prasidės nuo derybų siaurame rate. Jose dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, energetikos ministras Aleksandras Novakas, ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Pentagono vadovas Jamesas Mattisas antradienį pareiškė, kad Turkijos planai įsigyti iš Rusijos zentinių raketinių sistemų S-400 kelia nerimą Vašingtonui, ir JAV nepataria Ankarai pirkti šių įrenginių. „Šis (sandoris) mums kelia nerimą. Nerekomenduojame Turkijai to daryti“, – sakė J. Mattisas per spaudos konferenciją.

Prieš pat V. Putino inauguraciją vykusio protesto „Jis mums ne caras!“ metu Maskvos gatvėse valdžia pirmą sykį panaudojo ne tik savo policijos dalinius, tačiau ir sukarintus savanorius, kurie demonstracijos metu puolė organizuotai talžyti jiems neįtikusius žmones. Vladimiro Putino laikais buvo prikurta begalė visuomeninių organizacijų (arba jau egzistavusios įlietos į bendrą sistemą), kurios, atėjus tam skirtam laikui, atlieka kažkokią valdžiai naudingą funkciją.

Prancūzijoje įšaldyti Rusijos pinigai susiję su „Mistral“ sandoriuBuvusieji naftos koncerno „Jukos“ akcininkai pirmąkart konkrečiai įvardijo Rusijos aktyvus, kuriuos jiems pavyko areštuoti Prancūzijoje. Jų sąraše – „Rosoboroneksport“ pinigai, susiję su žlugusiu dviejų prancūziškų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai sandoriu. Apie tai rašo portalas rbk.ru, remdamasis buvusių „Jukos“ akcininkų interesus ginančios bendrovės GML pranešimu spaudai.

Rusija ir Prancūzija mato skirtingą sumą, kurią Paryžius turėtų grąžinti rusų pusei nutraukus kontraktą dėl dviejų desantinių laivų „Mistral“ tiekimo. Vertinimo skirtumas, nei daug, nei mažai – 380 mln. eurų. Prancūzija pasiruošusi rusų pusei padengti „išlaidas ir nuostolius“, kurių bendra suma apskaičiuota 784,5 mln. eurų, praneša „Kommersant“ remiantis šaltiniais, susipažinusiais su Paryžiaus pasiūlymu.

Naujas JAV įstatymas, leidžiantis įvesti tolesnes sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, gali ilgam pabloginti Maskvos ir Vašingtono santykius, žiniasklaida penktadienį citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

 JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis. Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.

Rusijoje trečiadienį pareikšta, kad Prancūzija kitą mėnesį turėtų įvykdyti prieštaringai vertinamą karo laivo perdavimą, nepaisant spaudimo, kad sandorio būtų atsisakyta dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad Rusijos valstybinei prekybos ginkluote įstaigai atsiųstas kvietimas dalyvauti lapkričio 14 dieną rengiamoje pirmojo iš dviejų „Mistral“ tipo sraigtasparnešių perdavimo ceremonijoje, praneša Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos valstybinė ginklų eksportuotoja „Rosoboroneksport“ ketina ir toliau vykdyti sutarties įsipareigojimus bei tiekti ginklų atsargas Sirijai, teigė kompanijos vadovo pavaduotojas Igoris Sevastjanovas, skelbia „RIA Novosti“. „Niekas negali kaltinti Rusijos pažeidžiant tarptautinės bendruomenės įvestus ginklų pardavimo Sirijai apribojimus, – teigė I. Sevastjanovas. – Sutartys buvo pasirašytos seniai.

Rusija yra laisva parduoti ginklus Iranui, teigia šalies valstybinio ginkluotės eksportuotojo „Rosoboroneksport“ atstovai. „Niekas nesulaikys karinio bendradarbiavimo tose srityse, kurios yra svarbios Rusijos ir Irano interesams. Iranas niekada nepažeidė nė vieno įsipareigojimo, prisiimto pagal karinius kontraktus“ - teigia „Rosoboroneksport“ atstovas Anatolijus Isaikinas.

Rusija, siekdama globalinio ekonominio nuosmukio metu paskatinti savo ginkluotės pardavimus, yra pasirengusi siūlyti užsienio pirkėjams įvairių privilegijų. Tarp jų, kaip skelbiama, bus ir paskolos, ir ankstesnių skolų nurašymas. „Mes siūlome lanksčias kainas ir skirtingas finansavimo formas... įskaitant ir skolų nurašymą bei paskolas“ - teigia valstybinės ginklų eksporto įmonės „Rosoboroneksport“ generalinis direktorius Anatolijus Isaikinas.

Rusijos ginklų eksporto monopolininkas „Rosoboroneksport“ pareiškė šiuo metu turintis užsakymų, kurių vertė siekia 27 mlrd. dolerių. „Rosoboronseksport“ vadovas Sergejus Čemezovas teigia, kad dabartinių užsakymų užteks, kad Rusijos ginkluotę gaminančios kompanijos turėtų darbo 4 ar 5 metus. Rusijos karo pramonėje šiuo metu dirba apie 2,5-3 mln. darbuotojų arba penktadalis visų pramonės darbuotojų.

Prieš porą metų britų visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis įvairių nevyriausybinių organizacijų duomenimis, paskaičiavo, kad per pastaruosius 15 metų kariniai konfliktai Afrikoje žemyno ekonomikai kainavo per 300 milijardų JAV dolerių. Beveik tiek pat, kiek pasaulis suteikė finansinės paramos. Bendras žuvusiųjų skaičius – per 10 milijonų žmonių.

Rusija neigia pardavusi Iranui S-300 raketų sistemas „žemė-oras“. Rusijos federalinė karinio bendradarbiavimo tarnyba pareiškė, kad kalbos apie šios sistemos pardavimą Iranui yra neteisingos. Sekmadienį oficiali Irano naujienų agentūra IRNA citavo šalies parlamentinės komisijos užsienio politikai ir saugumui pirmininko pavaduotoją, kuris teigė, kad Rusija pradėjo S-300 sistemos tiekimą Iranui.

Atsakydama į JAV planus Vidurio Rytų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemą, Rusija vis garsiau žvangina ginklais. Naujausias grasinimas - „Iskander“ raketas dislokuoti ne vien Kaliningrado srityje, bet ir Baltarusijoje. „Kuriant bendrą su Baltarusija priešraketinės gynybos sistemą, respublikoje gali būti dislokuota Rusijos brigada“, - pranešė „Rosoboroneksport“ direktorius ypatingiems pavedimams Nikolajus Dimidiukas.

JAV įvedė sankcijas Kinijos, Rusijos ir Venesuelos kompanijoms, kurios, kaip įtariama, pardavinėjo ginkluotę Iranui, Šiaurės Korėjai ir Sirijai, skelbia Laisvosios Europos radijas. Tarp 13 sankcijų susilaukusių kompanijų atsidūrė ir Rusijos valstybės kontroliuojamas ginklų eksportuotojas „Rosoboroneksport“. Rusijos valdžia labai piktai sureagavo į tokį JAV valstybės departamento sprendimą.

Remiantis 2008 metų duomenimis, Rusija iš prekybos ginklais šiais metais uždirbs daugiau nei 8,5 mlrd. dolerių, skelbia „Lenta.ru“. Tokius duomenis paskelbė Rusijos Federalinė karinio bei technologinio bendradarbiavimo tarnyba. Tarnybos vadovas Michailas Dmitrijevas pareiškė, kad praėjusiais metais Rusija iš ginklų eksporto uždirbo 7,5 mlrd. dolerių. Iš viso Rusija yra įsipareigojusi tiek užsienio užsakovams, tiek vidaus užsakovams parduoti ginklų už maždaug 33 mlrd. dolerių.

Latvijoje sulaikius kontrabandinę ginklų siuntą, gali pablogėti Rusijos ir JAV santykiai, nors ginklų prekybos su Iranu nedraudžia jokie tarptautiniai įstatymai, praneša Rusijos internetinė svetainė "Gazeta.ru". Pirmadienio (08.18) vakarą Latvijos saugumo tarnybų pareigūnai Rygos tarptautiniame oro uoste sulaikė į Iraną gabentą kontrabandinį krovinį, kuriame buvo įvairių karinių tankų ir lėktuvų dalių, tarp jų ir naktinio matymo prietaisų.