romuvos

Spalio 26 d. prasideda Sporto kino festivalis, kurio atidarymui pasirinktas filmas „I am Bolt“ (liet. – „Aš esu Boltas“) apie legendinį Jamaikos bėgiką, kuris dar ir šiandien tituluojamas greičiausiu žmogumi, kada nors vaikščiojusiu žeme. Vilniaus „Pasakos“ ir Kauno „Romuvos“ kino teatruose žiūrovai išvys 8 sporto tematikos filmus iš devynių šalių. Keturias dienas truksiantis Sporto kino festivalis skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei.

Kauno centrinio pašto pastatas laikomas vienu išskirtiniausių tarpukario architektūros objektų Kaune. Jis minimas ir kaip vienas pagrindinių akcentų Kauno paraiškoje UNESCO, tačiau nyksta neprižiūrimas ir beveik nenaudojamas, o kada ir kas imsis jį prikelti gyvenimui – neaišku. „Tai vienas iš svarbiausių Kauno pastatų – tai yra lietuviško modernizmo ir tautinio stiliaus vienas iš kelių pavyzdžių, turintis labai ryškias to stiliaus žymes“, – BNS sakė architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Visus ateinančius metus Lietuvos kino teatruose bus galima išvysti 21-ojo „Kino pavasario“ filmus. Jau dabar kino teatre „Pasaka“ rodomas žiūroviškiausias festivalio filmas „Trumanas“ ir lankomiausia komedija „Vyrai ir viščiukai“. O savaitės bėgyje „Forum Cinemas Vingis“ ir „Skalvijos“ (Vilnius), „Romuvos“ (Kaunas) bei „Taurapilio“ (Utena) repertuaruose atsiras ir Briuselio emigrantų kasdienybę pasakojanti drama „Juoda“, maištaujančių Turkijos paauglių istorija „Mustangės“ ir žymiojo danų režis...

Oksana Laurutytė „Iš širdies sakau – matosi savų žmonių protegavimas. Ne kitaip. Nežinojome, kad yra renkamos mokyklos, kurias numatyta modernizuoti“, – sako iš Šiaulių mokyklų vadovas. Švietimo ir mokslo ministerija paprašė šalies merų parinkti įstaigas ministerijos vykdomai mokyklų modernizavimo programai. Šiauliuose šios mokyklos buvo parinktos slapta, valdžios viršūnėlei susirinkus ir sukirtus rankomis.

Artėjant didžiosioms metų šventėms į Kauno „Romuvos“ kino salę atvyksta Keistuolių teatro aktorius, režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, dėstytojas ir didžiai gerbiamas bardas Aidas Giniotis, kurio pasirodymas taps puikia šventine dovana visiems kauniečiams ir Kauno miesto svečiams. Gruodžio mėnesio 15 dieną, 17 val.

Kauno miesto savivaldybei pateiktas šimtatūkstantinis ieškinys - jį, kaip buvusio mero Andriaus Kupčinsko darbdavei, pareiškė dar anksčiau už jį meru buvęs Vytautas Šustauskas. Antradienį Kauno apygardos teisme įvyko parengiamasis posėdis, kuriame V. Šustauskas išvardino, kiek, jo nuomone, kainuoja jam padarytos žalos: politinei karjerai - 140 tūkst. Lt, sveikatai - 103 tūkst. Lt. Iš viso, anot V. Šustausko, miesto savivaldybė jam turėtų sumokėti 243 tūkst. litų.

Kitąmet planuojama rekonstruoti septynias Šiaulių mokyklas. Bene prasčiausia yra Dubijos pagrindinės mokyklos pastato būklė. Remontas čia nedarytas nuo pat pastatymo – 1966-ųjų. Vienintelis vykęs didesnis darbas – stogo remontas prieš 20 metų. Dabar mokyklos situacija apverktina. Nėra nieko – nei sandarių langų, nei saugios grindų dangos, ką bekalbėti apie vidaus duris. Dubijos mokyklą tikėtasi renovuoti šiemet. Kadangi kitose mokyklose mokosi daugiau vaikų, remontas buvo atidėtas.

„Balsas.lt savaitėje“ – žurnalisto kelionė mirties maršrutu: kalėjimas – krematoriumas – Nemuno sala. Legendomis apipintas krematoriumas, kuris veikė 1936–2003 metais Kaune, Medicinos universiteto rūmų rūsyje, buvo įsteigtas tuometinio Vytauto Didžiojo universiteto Anatomijos katedros profesoriaus Jurgio Žilinsko (1885–1957 m.) primygtiniu reikalavimu ir net tapo savotiška sensacija prieškario laikinojoje sostinėje.

Kaunas nepriklausomo kino ritmu pulsuoja paskutinį savaitgalį – kino mylėtojų vis arčiau prisijaukinamas trečius metus organizuojamas Tarptautinis Kauno kino festivalis paskutiniam savaitgaliui Kaune paruošė ypač giliai prasmių ieškančių ir įtaigiai pasakojančių filmų derinį, o abu savaitgalio vakarus su žiūrovais bendraus garsūs kino ir kitų sričių kūrėjai.

Duris atvėręs Tarptautinis Kauno kino festivalis savaitgaliui parengė programą, kupiną gero kino, muzikos ir susitikimų.  Šeštadienį kino ir muzikos mylėtojų džiaugsmui – net du renginiai. Tiems, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be muzikos garsų, o žiūrėdami kino filmus ne tik žiūri, bet ir klauso, skirtas šeštadienį meno galerijoje „101” vyksiantis seminaras „Šiaurės garsai kine“ su kino kompozitoriais Johan Johansson iš Islandijos, Ola Kvernberg iš Norvegijos ir Erik Enocksson iš Švedijos.

Spalio 1 dieną, prasidedantis trečiasis Tarptautinis Kauno kino festivalis atgaivins seniausią Lietuvoje kino teatrą –  tik specialiomis progomis duris kino mėgėjams atveriančią „Romuvą“. 1939 metais Kauno centre, šalia Laisvės alėjos, pastatytas kino teatras miestiečiams tarnavo tik vienerius metus, jo veiklą nutraukė antrasis pasaulinis karas, kurio metu „Romuva“ buvo nacionalizuota, programos turinį ėmė griežtai kontroliuoti Valstybinė kinofikacijos valdyba.

Daugiau nei prieš pusę tūkstančio metų mums pavyko atsiginti nuo kryžiuočių. Apie senųjų baltų papročius, tradicijas, religiją žinome iš tautosakos, liaudies dainų, įvairių išlikusių rašytinių šaltinių. Senovės baltai garbino gamtos jėgas, gerbė ir saugojo savo tradicijas, protėvių atminimą.

Tarptautinis Kauno kino festivalis spalį pristatys naujausią režisieriaus Pedro Almodovaro juostą „Šalti apkabinimai“ („Los abrazos rotos“, 2009, Ispanija) su Ispanijos kino perlu Penelope Cruz priešakyje. Kauno „Romuvos“, o vėliau – Vilniaus „Pasakos“ kino teatruose pirmą kartą Lietuvos žiūrovams parodytas filmas, be jokios abejonės, greitai atras kelią į žiūrovų širdis.

Kauno savivaldybės Tėvynės Sąjungos – Lieuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stovykloje stebimi iš pirmo žvilgsnio gan keisti judesiai. Iš Antikorupcijos komisijos TS-LKD vietiniai vadai nutarė išguiti savo partietį, o jo vietą atiduoti kolegai iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Vadžias opozicijai Po gausių švenčių į  malonų šiltos vasaros snūdą nugrimzdusi visuomenė – idealus pacientas politinės chirurgijos operacijoms.

Ketvirtadienį Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas paskelbė nutraukiantis miesto tarybos posėdį, siūlydamas jį pratęsti valstybinės šventės dieną - Gegužės 1-ąją. Tokio precedento Kaune dar nėra buvę. Pasiūlymas priimtas valdančiosios „Sėkmės koalicijos“ balsais. Opozicija nuo balsavimo nusišalino. Nesutarimai tarp jos ir valdančiųjų kilo posėdyje svarstant su savivaldybe susijusio turto klausimus.

Taip mano miesto valdžios procesus stebintys laikinosios sostinės savivaldybės Antikorupcijos komisijos nariai. Aiškėja tikrieji Kauno Laisvės alėjoje esančio, miesto savivaldybei priklausančio kino teatro „Romuva“ privatizavimo iniciatorių tikslai. Savivaldybės Antikorupcijos komisijos nariai tikina, kad šio sandėrio užkulisiais turėtų susidomėti specialiosios tarnybos. Atidžiai išnagrinėjus „Romuvos“ akcijų pirkimo ir bandymo susigrąžinti dokumentus buvo pastebėta daug šiurkščių pažeidimų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ karštoji tema apie Lietuvoje lengvai dalijamus valstybės apdovanojimus, kurie mūsų šalyje gali būti suteikti ir buvusiam kagėbistui, ir žmogui, savo veikla prieštaraujančiam tam, už ką jis apdovanojamas. Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ rašoma ir apie perversmą sostinės mero poste, nešvarius sandėrius Kauno valdžios labirintuose dėl įstrigusių „Romuvos“ kino reikalų, mažėjančias šalies prekybos centrų apyvartas.

Ilgai tylėjęs buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius „Balsas.lt savaitei“ prabilo apie abejonių keliančias dabartinio laikinosios sostinės vadovo Andriaus Kupčinsko vidaus žaidimo taisykles. Merų dvikova tęsiasi Buvęs Kauno meras liberalcentristas A. Garbaravičius teigia, jog kreipsis į specialiąsias tarnybas, kad būtų ištirta A. Kupčinsko veikla.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ karštoji numerio tema pristato šiurpinantį kriminologų prognozuojamą nusikalstamumo augimą Lietuvoje. Šios savaitės numeryje skaitytojams taip pat pateikiama publikacija apie buvusio ir dabartinio Kauno merų tarpusavio nesutarimus ir kaltinimus, besisukančius „Romuvos“ kino teatro epicentre. „Balsas.lt savaitėje“ publikuojamas ir išskirtinis interviu su naujienų portalo „Balsas.

Šį savaitgalį „Romuvos“ kino teatre Kaune tęsiasi prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“. Savaitgalio programoje – filmai, auksinėmis raidėmis įrašyti ne tik į Prancūzijos, bet į pasaulio kino istoriją, tarp kurių – „Atalanta“ ir „Galiorkos vaikai“. „Atalanta“ (L`Atalante, rež. Jeanas Vigo, 1934) – filmas, nuolat renkamas į geriausių visų laikų filmų topus. Tai – vienintelis prancūzų kino režisieriaus J. Vigo, vadinamo poetinio realizmo pradininku kine, pilno metražo filmas.

Šį savaitgalį „Romuvos“ kino teatre Kaune tęsiasi prancūzų filmų festivalis „Žiemos ekranai“. Savaitgalio programoje – filmai, auksinėmis raidėmis įrašyti ne tik į Prancūzijos, bet į pasaulio kino istoriją, tarp kurių – „Atalanta“ ir „Galiorkos vaikai“.   „Atalanta“ (L‘Atalante, rež. Jean Vigo, 1934) – filmas, nuolat renkamas į geriausių visų laikų filmų topus. Tai – vienintelis prancūzų kino režisieriaus Jean Vigo, vadinamo poetinio realizmo pradininku kine, pilno metražo filmas.

Vis dar tvyrant neaiškumui dėl legendinio „Romuvos“ kino teatro likimo, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami paskubėti užfiksuoti tarpukarį menantį kino teatrą fotografijose. Viešoji įstaiga „Visos mūzos“, šiuo metu kino teatre rengianti prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ seansus, organizuoja fotografijų konkursą „Įamžinkime Romuvą“. Šiandien Kauno „Romuvos“ kino teatras kartu su festivaliu „Žiemos ekranai“ keletui dienų atveria duris žiūrovams.

Trečiadienį, sausio 28 dieną, prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ pradedamas rodyti Kaune. Nauji ir klasika tapę prancūzų filmai žiūrovų lauks kino teatre „Romuva“. „Žiemos ekranų“ peržiūrų Kaune organizatoriai VšĮ „Visos mūzos“ džiaugiasi galimybe Kauno žiūrovus pakviesti į kino teatrą „Romuva“, kurio likimas vis dar sprendžiamas Kauno miesto savivaldybėje.

Buvęs Kauno meras liberalcentristas Arvydas Garbaravičius įtaria dabartinį miesto merą konservatorių Andrių Kupčinską arba per dideliu naivumu, arba korupcinėmis užmačiomis. Kauno savivaldybės tarybos liberalcentristams ir socdemams įtarimų sukėlė mero A. Kupčinsko palaikomas ketinimas išpirkti iš bendrovės „Romuva“ smulkaus akcininko, bendrovės „Rosh“ atstovo Ramūno Šalūgos 20,38 proc. akcijų ir užmokėti bendrovei „Rosh“ už sutarties nutraukimą.

Kauno savivaldybė išpirks „Romuvos“ kino teatrą iš verslininko, tačiau dar nenusprendė, ką su juo darys toliau. Prieškariu statytą kino teatrą „Romuva“ savivaldybė prarado prieš 6 metus. Tada buvo įkurta bendrovė „Kino teatras „Romuva“, kurios 80 proc. akcijų turėjo savivaldybė, o kitos priklausė verslininkui, kurio bendrovė kino teatrą buvo išsinuomojusi iki 2012 metų. Dabar kino jis čia nerodo, nes tai esą nuostolinga.

Mokyklos sulaukia mokinių tėvų prašymų leisti jų atžaloms anksčiau pabaigti mokslo metus. Tokie atvejai – ne pavieniai. Prašymai grindžiami moksleivių siekiu pradėti nuo birželio pradžios dirbti arba suplanuotomis atostogomis – esą tėvai, keliaudami atostogauti, drauge nori pasiimti ir savo vaikus. Dėl to pasigirsta siūlymų iki gegužės pabaigos trumpinti mokslo metus. „Prašau mano dukrą, pirmos klasės mokinę, išleisti iš pamokų, nes savaitei išvykstame į užsienį.

Birštone vykusiame tarptautiniame mintino skaičiavimo konkurse prizines vietas užėmė lietuviai. Šeštadienį Birštone įvyko septintasis tarptautinis mintino skaičiavimo konkurso „Matmintinis“ finalas. Jame susirungė geriausi skaičiuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir pirmąkart – Slovėnijos. „Matmintinis“ yra vienintelis pasaulyje tarptautinis mintino skaičiavimo čempionatas, todėl jo nugalėtojai gali didžiuotis iškovotais mikliausio pasaulyje skaičiuotojo titulais.

Kauno centre likusį „Romuvos“ kino teatrą, vienintelį iš trijų Laisvės alėjoje buvusių kino teatrų, gali išgelbėti tik gera kaina, savivaldybės pasiūlyta už 20 proc. „Romuvos“ akcijų, kurias kaip privatus asmuo valdo bendrovės „Rosh“ vadovas Ramūnas Šalūga.

Po ilgų svarstymų Kauno savivaldybė nusprendė iš verslininko išpirkti „Romuvos“ akcijas ir nutraukti miestui nenaudingą sutartį. Kaip praneša LTV „Panorama“, prieškariu statytą kino teatrą Kauno savivaldybė prarado prieš šešerius metus. Tuomet buvo įkurta bendrovė „Kino teatras „Romuva“, kurios 80 procentų akcijų turi savivaldybė, kitas – verslininkas Ramūnas Šalūga.

Kai kurios E. Aleksandravičiaus rašinių mintys pažadino ir man minčių, kuriomis norėčiau pasidalyti su „Balsas.lt“ skaitytojais. Būdingas dabartinės viešosios raiškos požymis – Lietuvoje beveik nėra konstruktyvių diskusijų. Jokiais klausimais – politikos, ekonomikos, švietimo, kultūros. Čia įprasta priiminėti sprendimus. Pirmiausiai – kokiame nors „valstybininkų“ ratelyje, paskiau – organizuojama „piaro“ kampanija spaudoje, pagaliau – duodama patvirtinti Seimui.

Mūsų akyse vyksta pokyčiai, galintys turėti lemtingos reikšmės Lietuvos ateičiai: prarandama viešoji erdvė. Ji tiesiog privatizuojama. Lygiai kaip privatizuojama ir visa Lietuvos valstybė, ką tik tapusi didžiulio masto verslo plano (jei tik ne amžiaus aferos) įgyvendinimo instrumentu ir savo realiomis funkcijomis baigianti degraduoti iki didžiausios stambiojo kapitalo apsaugos firmos statuso.Vienas iš nerimą keliančių mūsų laikotarpio bruožų yra silpnų valstybių degradacija.

Praėjusį savaitgalį Kaune rodytuose prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai 2008“ filmuose apsilankė pustrečio tūkstančio žiūrovų – dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Filmai buvo rodomi istoriniame kino teatre „Romuva“, kurio likimas šiuo metu svarstomas Kauno miesto savivaldybėje.

Per dešimt pirmojo Tarptautinio Kauno kino festivalio dienų „Romuvos“ kino salėje vykusiuose seansuose apsilankė puspenkto tūkstančio žiūrovų. Didelio dėmesio susilaukė ne tik 32 festivalyje rodyti įvairių šalių filmai, bet ir festivalio renginiai, ypač aktuali pasirodė diskusija dėl viešųjų erdvių Kauno mieste, sakoma pranešime spaudai. Festivalį vainikavo apdovanojimai.

Ateinančiame Šiaulių savivaldybės tarybos posėdyje ketinama patvirtinti sprendimą imti ilgalaikę paskolą — 22 milijonus litų. Paėmus tokią paskolą, skolinimosi limitas būtų beveik išsemtas. Šiauliams gresia prasiskolinti, teigia "Šiaul;ių kraštas".  Nors šiemetinis Šiaulių biudžetas rekordinis — 225,6 milijono litų, įvairiems poreikiams pinigų trūksta. 22 milijonus litų ilgalaikės paskolos planuojama išdalyti septyniems investiciniams projektams.

Pirmajame Tarptautiniame Kauno kino festivalyje spalio 3-7 dienomis bus parodyta prancūzų Naujosios bangos (Nouvelle vague) filmų retrospektyva. Kartu su Prancūzų kultūros centru paruoštoje programoje – režisierių Roberto Bressono, François Truffaut, Alaino Resnais ir Jeano-Luco Godardo kino klasika tapę kūriniai.

Kauno kino festivalio žiūrovai turės unikalią galimybę pamatyti ne vien meninius, bet ir vertingus, pripažinimą pelniusius dokumentinius filmus. Tai – filmas apie legendinę pop žvaigždę „Skotas Volkeris: trisdešimtojo amžiaus žmogus“, kinematografinė kelionė po Armėniją „Akmuo. Laikas. Prisilietimas“ bei pritrenkianti paaugliškos psichologijos studija „Klasė“. Filmo „Skotas Volkeris: trisdešimtojo amžiaus žmogus“. tarptautinė premjera įvyko šių metų Berlyno kino festivalyje.

2007 m. rugsėjo 18 d. Tarptautinis Kauno kino festivalis pristatys naujausius David‘o Lynch‘o ir Fatih Akin‘o filmus. Filmų „VIDAUS IMPERIJA“ ir „Iš kitos pusės“ premjeros įvyks rugsėjo 28 – spalio 7 dienomis Kaune, „Romuvos“ kino teatre.Tarptautinio Kauno kino festivalio organizatoriai džiaugiasi turėdami galimybę pirmieji parodyti David‘o Lynch‘o filmą „Vidaus imperija“ Lietuvos žiūrovams.

Rugsėjo 28 - spalio 7 dienomis Kauno „Romuvos“ kino teatre startuoja pirmasis tarptautinis Kauno kino festivalis. Miesto širdyje, Laisvės alėjoje įsikūręs nebeveikiantis legendinis kino teatras „Romuva“ specialiai festivalio proga atvers duris žiūrovams, sakoma festivalio rengėjų pranešime.  Festivalio žiūrovai turės galimybę pamatyti meninius ir dokumentinius Kanados, Maroko, o taip pat Švedijos, Prancūzijos, Estijos, Vengrijos ir kitų Europos šalių filmus.

Lietuvos pagonys mini atgimimo šimtmetį. Atspirties tašku jie laiko 1905 m. spalį carinei valdžiai Jono Gedimino Beržanskio Klausučio nusiųstą prašymą jo asmens dokumentuose leisti įrašyti, kad jis yra senojo tikėjimo pasekėjas. Nors šį norą valdžia patenkino tik po dešimties metų, pagonys laiko, kad būtent tuomet prasidėjo pagonybės atgimimas. Dabar Lietuvoje suskaičiuojama iki kelių tūkstančių pagonių.