romualdas ozolas

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Romualdas Ozolas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos laisvės projektui. Sukūrė pirmąją nepriklausomą Lietuvos Vyriausybę kartu su premjere Kazimira Danute Prunskiene priešakyje ir buvo jos patikėtinis. Bet po mirties sulaukė smūgio – buvo paniekintas ir pažemintas kaip prieš valstybę veikęs žmogus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga portalas tv3.lt pristato straipsnių ir interviu ciklą apie reikšmingiausius praeities politinius veikėjus ir įvykius.

Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.

 Vienas po kito mus paliko du Nepriklausomybės Akto signatarai, tikri Lietuvos patriotai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas. Eidami skirtingais gyvenimo keliais, jie susitiko atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, keletą kadencijų dirbo Seime, abu matė tai, ko nenori pripažinti Lietuvos politinis elitas.

„R. Ozolas tikrai buvo pasišventęs žmogus su labai aiškia gyvenimo filosofija. Jis turėjo savo liniją, savo požiūrį. Jis gyveno Lietuva ir visada turėjo savo viziją. Aš lenkiu savo galvą prieš jį, nes tai yra žmogus – pavyzdys, kaip reikia ginti savo įsitikinimus. Svarbiausia, kad tuos įsitikinimus jis gynė labai kultūringai“, - taip mirusį Nepriklausomybės akto signatarą prisimena Prezidentas Valdas Adamkus.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius praneša, kad sulaukęs 76 metų amžiaus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimų narys Romualdas Ozolas. R. Ozolas, gimęs 1939 metais Joniškėlyje taip pat žinomas kaip filosofas, pedagogas, redaktorius bei visuomenės veikėjas. 1994–1995 metais jis buvo LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms spręsti narys.

Gabrielė Valaitytė, LRT.lt Baltijos kelyje vienybė pasireiškė tobuliausiu pavidalu, po to tokių pakilimų nebebuvo, sako Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas. LRT.lt pašnekovo teigimu, tik praėjus 25-eriems metams po Baltijos kelio, žmonės pradeda suprasti, kas iš tiesų yra laisvė ir nepriklausomybė. „Dar iki Sąjūdžio sakiau, kad mūsų kelias iki nepriklausomybės bus ilgas ir sunkus, bet kad jis bus toks skausmingas visiems žmonėms, tikrai negalvojau.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sekmadienį skelbia sprendimą dėl euro referendumo. Sprendimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų bus viešai skelbiamas 14 valandą. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo. Šeštadienį teismas išklausė abiejų pusių argumentus dėl tokio sprendimo.

Lietuvoje susibūrė dar viena iniciatyvinė grupė, siūlanti skelbti referendumą – šį kartą gyventojams būtų siūloma apsispręsti dėl lito išsaugojimo. Iniciatyvinė grupė siūlo keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas.  „Ir referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo turėtų tokias pačias pasekmes – jei piliečiai pasisakytų prieš, tai prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.

Lietuvoje nėra jokių objektyvių priežasčių jaustis nelaimingam - nevyksta karai, nebūna stichinių nelaimių, valstybė turi ateitį. Tačiau lietuvių pozityvumą slopina neigiamus dalykus akcentuojanti žiniasklaida ir neteisingi valdžios veiksmai, sako akademikas Jonas Grigas. "Objektyviai, mano akimis žiūrint, Lietuvoje nėra visiškai jokio pagrindo jaustis nelaimingam, bet žinote, kas yra laimė? Tai paslėpta nelaimė. Manau, kad jaustis laimingam - tai pozityviai mąstyti.

Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ į Seimo rinkimus ves Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, įrašyta pirmuoju numeriu sąraše. Į Seimą su šiuo susivienijimu taip pat bandys patekti visuomenės ir politikos veikėjai, mokslo daktarai, Nepriklausomybės akto signatarai.

Marijampolėje šeštadienį įvykusiame Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ koalicijoje dalyvaujančių partijų tarybų bei visuomeninių judėjimų atstovų jungtiniame susirinkime buvo patvirtintas jungtinis koalicinis Seimo rinkimų sąrašas.

Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, Marijampolėje įvyko Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ koalicijoje dalyvaujančių partijų tarybų bei visuomeninių judėjimų atstovų jungtinis susirinkimas.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas įsitikinęs, kad šiuo metu svarbiausias klausimas – ar galima sukurti Lietuvą iš naujo? O vietoj atsakymo „taip arba ne“, signataras teigia: „Mes privalome!“ Per pokalbį su portalu Balsas.lt R. Ozolas įvertino buvusios teisėjos Neringos Venckienės situaciją bei įžvelgė tam tikrų klaidų, kurios gali atsiliepti tolesnei jos kaip potencialios politikės karjerai.

Judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ ir nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, atstovai šiandien tvirtina, kad jau užteks pavienių pasisakymų, o pats metas sėsti prie bendro derybų stalo. Toks „Vieningo nacionalinio sąrašo“ siekis yra būtinybė, priešingu atveju per ateisiančius rinkimus grėstų patirti visišką fiasko. Anot jų, tik kartu įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. O šiuo metu kaip oras reikalingi susitikimai nevyksta.

Buvusių FNTT vadovų gynėjai,  surengę mitingą prie Seimo rūmų ne paskirtu laiku, nebus baudžiami. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nutraukė administracinę bylą, kurioje vadinamieji „signatarai“ – Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas – kaltinami pažeidę Susirinkimų įstatymo nuostatas.

Penktadienį Vilniaus 2-asis apylinkės teismas turėtų paskelbti nuosprendį vadinamojoje „signatarų“ Alvydo Medalinsko, Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio, rengusių kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, byloje. Bylą nagrinėti teismas baigė birželio 19 d. Mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams A. Medalinskui, R. Ozolui ir B. Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

„Niekada nemaniau, kad turėsiu teisintis dėl mitingo“, – taip Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas apibūdino teismo procesą, kuriame keli Nepriklausomybės akto signatarai ir visuomenininkai turi aiškintis dėl kovo 17 dieną prie Seimo surengto mitingo organizavimo. Kaip žinoma, leidimas  tą dieną vykusiai akcijai buvo duotas, bet ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kaip  prašė organizatoriai.

Prieš porą mėnesių nepaklusę leidimo neišdavusiai sostinės savivaldybei ir vis dėlto surengę taikų mitingą „Už teisingumą“, akcijos organizatoriai Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas šiandien atsidūrė teisiamųjų suole. Mitingo organizatorių byla atversta Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme.

Šiandien spaudos atstovai turi išskirtinę progą pasidžiaugti savo švente – gegužės 7-oji - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Seime surengta šventinė konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas, Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezi...

„Visos vadinamosios sisteminės partijos yra prisidėjusios prie Lietuvos nugyvendinimo“, – pareiškė Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas Romualdas Ozolas.

Seimo etikos sargai atvėrė dar vieną landą politikams reklamuotis iš mokesčių mokėtojų kišenės. Iki šiol draudusi už parlamentinei veiklai skirtas lėšas reklamuoti save ar partiją, Etikos ir procedūrų komisija prieš rinkimus atleido vadeles. Etikos sargai vakar neįžvelgė pažeidimo, kad Seimo narys už valdiškus pinigus prisipirko tušinukų su partijos simbolika.

Šeštadienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo į mitingą, pavadintą ,,Už Lietuvą be melo ir smurto“, vėl rinkosi į iniciatyvinės grupės ,,Už teisingumą“ narių kvietimą atsiliepę žmonės. Išvakarėse išplatintame pranešime visuomeninio judėjimo nariai, tarp kurių – keletas Nepriklausomybės akto signatarų bei kultūros ir meno veikėjų, rašė: ,,Metas pasitarti, kaip piliečiams susigrąžinti Valstybę.

Kovo 17-osios mitingas „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ praėjo ramiai ir oriai, o didžiausias laimėjimas – tai, kad Nepriklausomybės aikštėje susirinko ne minia, o tauta, teigia vienas organizatorių Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. „Nepriklausomybės aikštėn susirinkęs mitingas „Už Lietuvą! Už teisingumą!“, Vilniaus savivaldybės įspraustas į aikštės prieigas tarp Mažvydo bibliotekos, Gedimino prospekto ir Gynėjų gatvės, praėjo ramiai, oriai ir tikslingai.

(Papildyta 13:47) Mitingo organizatoriai keturiomis kalbomis parengė peticiją, kuri bus įteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Mitinguotojai po truputėlį jau skirstosi. (Papildyta 13:30) Šiuo metu sakomos kalbos iš tribūnų, Lietuvos valdžia kaltinama ne tik tautinių mažumų teisių pažeidinėjimais, bet ir bandymu asimiliuoti mažąsias tautas, naikinant jų etniškąją kultūrą.

Šiandien prie Vyriausybės vyks protesto akcija, kurią siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas lenkiškose mokyklose. Lietuvos lenkams ypač nerimą kelia naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Prie protesto prisideda ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Kovo 17-ąją prie Vyriausybės vyks protesto akcija, kurią siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas lenkiškose mokyklose, Lietuvos lenkus ypač neramina naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Prieš protesto prisideda ir švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus. Itin daug diskusijų kelia ir vienos iš Lenkijoje veikiančių radikalių organizacijų noras prisidėti prie protesto.

(Papildyta 13:27 val.) Visuomeninės organizacijos šeštadienį rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios paviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius bei „apvalyti“ teisėsaugą. Pilietinėje akcijoje „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ gali dalyvauti net 5–7 tūkst. žmonių, mano vienas rengėjų – Alvydas Medalinskas. „Mes pirminėje paraiškoje rašėme, kad nuo 5 iki 7 tūkst.

Per pastarąjį pusmetį spaudoje pasirodė gausybė publikacijų apie tai, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai smarkiai blogėja, o Lietuvos lenkus ypač skaudina naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Itin daug diskusijų kelia ir kovo 17 d. rengiama protesto akcija bei vienos iš Lenkijoje veikiančių radikalių organizacijų noras ta progą atvykti į Vilnių ir, pasimeldus prieš Aušros vartų, mitinge palaikyti savus.

Šiandien turėtų įvykti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo atomazga. Šiuo metu Antikorupcijos komisija (AK) bando suderinti bendras išvadas dėl FNTT pareigūnų atleidimo klausimo. Savo ruožtu Romualdas Ozolas surengė spaudos konferenciją, kurios metu buvo paviešinti keli žiniasklaidai kol kas nežinomi faktai. Kaip vakar pareiškė Naglis Puteikis, dviem AK nariams buvo grasinama. Pasak jo, grasinama buvo parlamentarams Sauliui Bucevičiui ir Žilvinui Šilgaliui.

Nepatenkinus vasario 22 d. visuomeninių organizacijų surengto mitingo prie Prezidentūros „Išvykime neteisingumo įšalą iš Lietuvos“ dalyvių iškeltų reikalavimų, kovo 17 d. planuojamas dar vienas mitingas, tik šįkart – prie Seimo, sakė vienas iš mitingo organizatorių, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Vasario 22 dieną Vilniaus Simono Daukanto aikštėje rengiama pilietinė akcija prieš neteisybės įšalą Lietuvoje. Jos organizatoriai tikisi, kad iki Kovo 11-osios šventės Lietuvoje įvyks reikšmingi pokyčiai teisėtvarkoje ir bus patenkintas jų reikalavimas kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, bei atskleisti visų politinių ir teisėtvarkos struktūrų ryšius su nusikalstamomis šešėlinėmis grupuotėmis.

Būtina imtis aktyvių kolektyvinių veiksmų, kurie sustabdytų Lietuvos valstybės žlugimą, nes valdžia žodžių negirdi, teigia Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. „Žodžių mes sakome daug, bet jie negirdimi. Reikia ieškoti būdų, kaip išeiti į veiksmus. Tik jėga šiandien gali pakeisti bejėgiškumą. Manau, kad taip mąstančių žmonių Lietuvoje yra pakankamai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo signataras.

Prezidentės pateiktos pataisos dėl draudimo juridiniams asmenims finansuoti partijas, kurioms ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas, yra geros, tačiau neišspręs esminių problemų ir iš politinio žemėlapio ištrins neparlamentines partijas. Dėl to būtina žengti dar vieną žingsnį, kuriuo būtų užtikrintas visų, ne tik parlamentinių, partijų finansavimas iš biudžeto, pažymėjo penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos spaudos konferencijos dalyviai.

Skandalas dėl lenkų šovinisto Valdemaro Tomaševskio vis labiau išjudina visuomenę. Vakar viešą laišką paskelbė signataras, filosofas Romualdas Ozolas. „Kelias iš šiandien Lietuvai primestos situacijos yra.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigia, jog signatarai su prezidentūra nekariaus, nors artėjanti Kovo 11-osios akto dvidešimtmečio minėjimo šventė ir yra apgadinta. Kartėlį, atsiradusį dėl to, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė neapdovanos Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, pasak B. Valionytės, reikia nuryti. Anot B. Valionytės, ji puikiai suprantanti, kam reikalingas karas su prezidentūra.

Lietuvos centro partija ir Tautinė partija "Lietuvos kelias" susivienijo rinkimams į laisvą Seimo nario vietą Šalčininkų apygardoje, kandidate keldami Tautinės partijos "Lietuvos kelias" pirmininkę Lilijaną Astrą.

Pirmadienį, spalio 19 dieną, 15 val.  Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje ( A. Volano g. 2/7, Vilnius) vyks renginys, skirtas daktarei MEILEI LUKŠIENEI atminti.   Gros Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai, kalbės Viktorija Daujotytė, Romualdas Ozolas, Donatas Sauka, Bronius Genzelis, Romas Pakalnis ir kiti. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Šią savaitę Lietuvoje daug kalbėta apie demokratiją. Apie demokratiją kituose kraštuose. Lietuva ėmė pirmininkauti Pasaulio demokratijų bendrijai ir paminėjo Tarptautinę demokratijos dieną. Vilniuje lankėsi kaimyninės nedemokratinės Baltarusijos prezidentas, kurio vizito išvakarėse spėliota, ar Lietuvos valdžia, pasikvietusi Aleksandrą Lukašenką, visų pirma dėl verslo interesų, prabils ir apie demokratijos situaciją Baltarusijoje.

Šį sekmadienį sueis dvidešimt metų, kai Lietuvos žmonės Baltijos kelyje susikabino rankomis kovodami dėl savo nepriklausomybės. Tas pats įvyko ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos kelias, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, parodė visam pasauliui, kad šių kraštų žmonės labiau už viską brangina savo laisvę.

Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai  remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises. Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Nepriklausomybės atgavimo ištakose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tautai dovanota viltis sulig tolesnių įvykių eiga virto realybės neviltimi, ragindamas nepasiduoti jai 21-osios Sąjūdžio gimimo dienos išvakarėse Eltai teigė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. Signataras neabejoja - to meto idealus atgaivinti reikia, bet, pasak jo, kas galėtų imtis atsakomybės už tai, pasakyti yra praktiškai neįmanoma. "Politikai negali imtis atsakomybės.

Sąjūdis daugiau nei prieš dvidešimt metų prikėlė Lietuvą naujam gyvenimui po sovietinės okupacijos, trukusios ne vieną dešimtmetį. Ką mąsto tų dienų sąjūdininkai apie kelius išbristi iš dabartinės krizės ir sunkmečio? Ar tai tik ekonominė krizė? Kas žmogui gali būti moralinės atgaivos šaltinis šiomis dienomis? Kaip pasiekti, kad atgimstanti ir atsistojusi ant kojų valstybė nepasuktų vėl klystkeliais? Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Sąjūdžio iniciatyvinės gru...

Spaudos konferencijoje, kurią surengė visuomeninio pasipriešinimo judėjimo „Su Žalgiriu - už Lietuvą“ iniciatorius dienraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, filosofas Romualdas Ozolas, Strateginio vystymo ir plėtros centro vadovas Audrius Butkevičius, Lietuvoje pranašautas pilietinis karas. Karas vyksta V. Tomkus teigė, jog sušaukto pasitarimo tikslas sutelkti žmones, kurie esą pasimetę ir nebežino, kaip gyventi.

I dalis II dalis III dalis Lietuva, kaip ir daugelis Europos bei viso pasaulio valstybių, šiuo metu atsidūrė labai svarbioje strateginio pasirinkimo kryžkelėje, o politinė erdvė aiškiai pasidalijo į dvi pagrindines kryptis - liberaliąją (tiksliau "liberastinę")-kosmopolitinę ir tautininkišką-patriotinę.

Ekonominė krizė skatina atnaujinti valstybės ir visuomenės pamatus, po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi penktadienį teigė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys politologas Vytautas Radžvilas. „Pokalbio metu prieita išvada, jog dabartinė krizė yra labai rimtas mūsų valstybės ir visų piliečių išmėginimas (...). Jeigu su krizėmis nesusidorojama, tai, žinoma, labai blogai, bet, kita vertus, krizės būna labai svarbios paskatos iš pagrindų keisti ir atnaujinti pamatinius dalykus.

Seime parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę. I. Smetonienė teigia peticijos pasirodymo laukusi.

Š.m. sausio 23 d.įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai.