romas kalanta

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „romas kalanta“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „romas kalanta“.

Vaidas Baumila atsiprašė dėl skandalingo juokelio apie Romą Kalantą: „Pažadu mokytis“

Praėjus dienai po skandalingo atlikėjo Vaido Baumilos apie Romo Kalantos susideginimą, vyras paviešino atsiprašymą. Vyras patikino, kad iš šios situacijos išmoko daug.  Viešai atsiprašė Socialiniuose tinkluose atlikėjas paviešino viešą atsiprašymą, kuriuo atsiprašė įsižeidusių. „Dėl vakar išėjusios informacijos aie Romo Kalantos atminimo suteršimą. Visų pirma noriu atsiprašyti, ką įskaudino įrašas threads platformoje.
50 2023-12-30

Kaune minimos Romo Kalantos žūties protestuojant metinės

Prisimenant gyvybę kainavusį Romo Kalantos protestą prieš sovietų valdžią sekmadienį Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, bus minimos kalantinės. Po vidurdienio čia skambės kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ ir fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Renginyje pasirodys apie pusantro šimto atlikėjų, pranešė savivaldybė. „Pernai minėjome Romo Kalantos žūties penkiasdešimtmetį. Šių metų vasarį šiam laisvės šaukliui būtų suėję 70 metų.

Kauno taryba suteikė miesto garbės piliečio vardą Romui Kalantai

Kauno miesto savivaldybės taryba susideginusį antisovietinio pasipriešinimo dalyvį Romą Kalantą po mirties paskelbė Kauno miesto garbės piliečiu. Sprendimas antradienio posėdyje priimtas bendru sutarimu ir palydėtas plojimais. „Romas Kalanta – tautos vaikas ir mūsų laisvės šauklys, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys.
Aktualijos 2022-06-21

Romui Kalantai siūloma suteikti Kauno miesto garbės piliečio vardą

Susideginusį antisovietinio pasipriešinimo dalyvį Romą Kalantą po mirties rengiamasi paskelbti Kauno miesto garbės piliečiu. „Romas Kalanta – tautos vaikas ir mūsų laisvės šauklys, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys. – Devyniolikmečio auka ne tik į gatves išvedė jaunąją kartą, pažadino tautos kovinę dvasią, bet ir sukėlė stiprią antisovietinę bangą.

Kaune atidaryta paroda Romo Kalantos atminimui

Minint penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“. Iki gegužės 29 dienos veiksianti nemokama paroda skirta R. Kalantai ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti, pranešė organizatoriai.
Aktualijos 2022-05-03

Kaune minimos Kalantos žūties metinės

Penktadienį Kaune minimos Romo Kalantos žūties metinės. Kauniečiai šia proga kviečiami apsilankyti jo žūties vietoje Muzikinio teatro sodelyje, kur yra paminklas R. Kalantai atminti, ir padėti gėlių. Taip pat žmonės kviečiami jo atminimą pagerbti gėlėmis prie R. Kalantos namo Vilijampolėje (Panerių g. 34) bei ant kapo Romainių kapinėse. 1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė.
Aktualijos 2021-05-14

Laisvės šauklio Romo Kalantos aukos jaunimas nebesupranta?

 Kaune minimos 43-iosios laisvės šauklio Romo Kalantos susideginimo metinės. Pakalbinti vyresni lietuviai teigia, kad jis – didvyris. „Tai yra mūsų kartos didvyris, kuris pasiaukojo už mūsų nepriklausomybę ir pasirinko pačią baisiausią mirtį – susidegint“, - sako Kauno muzikinio teatro kiemelyje pakalbintas Algirdas. O štai dabartinis jaunimas sako, kad šiomis dienomis toks jauno žmogaus pasiaukojimas už tėvynę nebūtų suprastas. „Dabar tai jau būtų per ekstremalu, manyčiau.

Kaune paminėtos R. Kalantos susideginimo metinės

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune paminėtos 41-osios Romo Kalantos žūties metinės. Istorikai sako, 1972 m. pavasarį Kaune vykusios demonstracijos buvo sovietinio režimo pabaigos pradžia, o Lietuva pasauliui priminė apie savo laisvės siekius. Prisiminti R. Kalantą ir po jo žūties kilusius neramumus muzikinio teatro sodelyje susirinko vos keliasdešimt kauniečių ir jūrų skautai.

Minimos R. Kalantos žūties metinės

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kaune minimos Romo Kalantos 41-osios žūties metinės. Kauno muzikinio teatro sodelyje 19-metis jaunuolis susidegino, protestuodamas prieš sovietinį režimą. Tuomet kelias dienas trukusios masinės demonstracijos atkreipė viso pasaulio dėmesį į okupuotos Lietuvos padėtį. Vidudienį tradiciškai rengiamas minėjimas prie paminklo Muzikinio teatro sodelyje, kur prieš 41-erius metus susidegino R. Kalanta.
Lietuva 2013-05-14

Garliavos budėtoja: kodėl jie neparodo, kaip šturmo metu buvo mušami žmonės?

Kol policija sprendžia, kaip bausti žmones, Garliavoje bandžiusius sutrukdyti jėga paimti mažametę mergaitę, Klonio gatvės gynėjai sunkiai atsigauna po patirto šoko ir sužalojimų. Vieni atsipirko mėlynėmis, kitiems akistata su pareigūnais vos nekainavo gyvybės. Ant trispalvės – batų žymės „Raumenis, kaulus skauda, bet tai nieko palyginti su tuo, kaip skauda dūšią“, – atsiduso dailininkas Rimantas Radišauskas.
REKLAMA
REKLAMA

Seimas paminėjo R. Kalantos žūties metines

Seimas paminėjo Romo Kalantos žūties ir Lietuvos jaunimo masinių protestų ir pasipriešinimo Kaune 1972 m. gegužės 18–19 dienomis 40-metį. Minėjimo metu įžanginį žodį tarė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas. Sveikindama susirinkusius Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad šiais metais minime ne vieną istorinę neginkluotojo pasipriešinimo sukaktį.

R. Kalantos atminimui – dainų ir poezijos puokštės

Devyniolikmečio Romo Kalantos istorija abejingų nepalieka ir šiais laikais. Nors vieno garsiausių žygdarbių už laisvę atlikusio jaunuolio gyvybė užgeso dar 1972-ųjų gegužės 15-osios rytą. Prabėgo lygiai 40 metų, kai būdamas 19-kos R. Kalanta Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu iš 3 litrų stiklainio ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“. Atskubėję greitosios pagalbos medikai Romą į ligoninę išvežė netekusį sąmonės.
Aktualijos 2012-05-14

A. Patackas: R. Kalantos auka tapo simboliu

Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes. – Ką prieš 40 metų žmonėms reiškė drastiškas R. Kalantos poelgis? – Balsas.lt paklausė signataro A. Patacko.

M. Tenisonas: buvau patenkintas, kad sovietų valdžia nemėgo mūsų trupės

Gal kažkas ir liko nusivylęs, kai Romo Kalantos tragiškos žūties 40-ųjų metinių proga Kauno Vytauto Didžiojo universiteto meno galerijoje surengtos parodos atidaryme iš ilgai laukto svečio – 1968–1972 metais veikusios Kauno pantomimos trupės įkūrėjo ir vadovo Modrio Tenisono nieko neišgirdo apie menininkų protestus, priešinimąsi sovietams. Į visus su politika susijusius klausimus jis atsakinėjo maždaug taip: pantomima apie politiką nieko nekalbėjo, pantomima gyveno laimės jausmu.
titulinis 2012-05-14

R. Kalantos atminimui – paauksuotas medalis

Bendrovė „Monetų namai“ Romo Kalantos aukos metinių proga, pagerbdama R. Kalantos atminimą, išleido paauksuotą medalį. Prieš 40 metų, gegužės 14 dieną Kaune, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta paaukojo savo gyvybę, susideginęs Muzikinio teatro sodelyje. Medalio dizainas buvo kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su R. Kalantos artimaisiais. Pasak R. Kalantos brolio Antano Kalantos, bet kuris brolio paminėjimas yra reikšmingas ir labai svarbus.

Spaudos apžvalga: R. Kalantos auka grimzta užmarštin

Šiandien Romo Kalantos susideginimo 40-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką tautiškumo ir pilietinio priešinimosi protrūkį, kurį sovietai pakrikštijo Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Gal nuo tada, nuo 1972 metų gegužės, sustiprėjo sovietinių ideologų siekis supriešinti Vilnių su Kaunu. Esą Kaune gyvena tamsūs nacionalistai ir spekuliantai, o Vilniuje – šviesuomenė – lojali sovietinei valdžiai ir nekelianti „kvailų“ maištų.
titulinis 2012-05-14

Istorikas: R. Kalantos auka palikta nuošalėje, laisvės kovos įamžintos prastai

Prieš keturiasdešimt metų (sukaktis pirmadienį, gegužės 14 dieną) už Lietuvos laisvę susideginusio devyniolikmečio kauniečio Romo Kalantos auka nėra pakankamai suvokta ir įamžinta. Kitos laisvės kovos irgi prašosi adekvatesnio atminimo, teigia Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis. Ar viskas visuomenei pasakyta apie šį įvykį ir kokie svarbūs niuansai dar nėra žinomi? Na, istorijoje turbūt niekada nebus taip, kad viskas būtų taip jau žinoma ir iki galo aišku.

I. Degutienė: partizanai, kariuomenė ir visuomenė – vienos istorijos kūrėjai

Giedodami Lietuvos himno eilutes „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ galvokime ne tik apie tolimą istoriją, bet ir apie mūsų tėvų ir senelių sudėtas aukas, ragina Seimo vadovė. Šeštadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė lankosi Kretingos rajone ir Palangoje. Darbėnuose I. Degutienė dalyvavo partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje.

Kaune – Laisvės šauklio R. Kalantos atminimui skirti renginiai

Kaune minimos 39-osios Romo Kalantos žūties metinės. Atminimo renginiai prasidės penktadienio rytą šalia paminklinio akmens R. Kalantai. Vilijampolės bendruomenė „Veršva“ rengia trumpą istorijos pamokėlę ir jaunųjų atlikėjų koncertą. Vidudienį Muzikinio teatro sodelyje eiles apie laisvę deklamuos Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai. Čia anuomet labai populiarios grupės „The Beatles“ dainas atliks Agnius Rušys ir Julius Brazaitis.

Romą Kalantą prisimenant

„(...) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, - prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis vakarinės mokyklos moksleivis iš Vilijampolės Romas Kalanta.

Nuo Laisvės šauklio R. Kalantos žūties prabėgo 38 metai

Šiandien sukanka 38 metai, kai, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, apsiliejęs kūną benzinu susidegino devyniolikmetis kaunietis Romas Kalanta. Penktadienio vidurdienį greta Kauno valstybinio muzikinio sodelio, kur 1972 m. gegužės 14 d. žuvo Laisvės šauklys R. Kalanta, įvyks minėjimas.

Žmogus, kuriam laisvės troškimas sudegino širdį

Prieš dvidešimt metų, 1989-ųjų naktį iš kovo 2-osios į trečiąją, prie Lenino paminklo susidegino klaipėdietis restauratorius ir tautodailininkas Vytautas Vičiulis. Dar šeimai nesužinojus apie tragišką įvykį, suskubta išvalyti gyvo liepsnojančio fakelo paliktus pelenus, o dienraščiuose pasirodžiusiose žinutėse užsiminta apie „nenustatyto asmens“ bandymą susideginti priešais Muzikinį teatrą.

R. Banionis nekurs filmo „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ tęsinio

Prieš beveik 20 metų filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ sutiko pustuščiai ir šalti kino teatrai... Dingusi byla - Kaip prisimenate filmo premjerą? - „Balsas.lt“ paklausė legendinės kino juostos režisieriaus Raimundo Banionio. - Per pačią premjerą suirinko pilnutėlė salė. Tačiau tuo metu, vasario mėnesį, kino teatrai buvo tušti, o salės nešildomos. Dar geriau pamenu, kai juostos filmavimo metu visiškai negalėdavai gauti benzino. Malūnsparnį samdėme Rygoje.
2009-03-01

Vyriausybės sprendimų pasekmė

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - žurnalistė narplioja skandalingojo piketo prie Seimo rūmų priežastis. Žmogus, kuris nori vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą. Šia kapitono Džeimso Kuko išmintimi tikriausiai vadovavosi „vienos nakties antikrizinio plano” gimdytojai.

V. Adamkus ragina iš Sąjūdžio mokytis vienybės ir tolerancijos

Prezidentas Valdas Adamkus, kalbėdamas Sąjūdžio 20-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje, paragino visuomenę mokytis iš Sąjūdžio vienybės ir tolerancijos. Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusioje konferencijoje „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“, prezidentas pažymėjo, kad darbas atkuriant nepriklausomybę prilygsta svarbioms pergalėms mūšių laukuose. „Tikriausiai čia glūdi vienas iš atsakymų į klausimą, kodėl tada buvome tokie vieningi.

Kaune „paleistas“ Seimas užkliuvo už medžių

Laikinojoje sostinėje darbo žmonių solidarumo dieną šventę profsąjungų nariai, simboliškai „paleisdami“ jiems neįtikusį dabartinį Seimą, Rotušės aikštėje paleido į orą 141 spalvotą balioną. Anot profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko, anksčiau Kauno rajono vicemero Kęstučio Jukniaus, parlamentarai tegul nejuokina tautos ir patys pasileidžia. Tačiau balionai toli nenuskrido. Užkliuvę už aukštų aikštės medžių, „parlamentarai“ sutūpė klevų ir kaštonų viršūnėse ant šakų.

Sukanka 35 metai, kai susidegino R. Kalanta

Pirmadienį sukanka 35 metai, kai Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, susidegino Romas Kalanta, praneša Lietuvos radijas. Visą Lietuvą ir okupacinę sovietų valdžią sukrėtęs 19-mečio susideginimas atkreipė pasaulio dėmesį ir priminė, kad laisvės troškimas okupuotoje Lietuvoje sovietų propagandos nebuvo sunaikintas. 1972-ųjų gegužės 14 dienos jaunimo demonstracijos buvo bene didžiausios masinės riaušės Sovietų Sąjungoje. Į Kauno gatves išėjo per 3 tūkst. žmonių.

Stepokas Strolia rekomenduoja ir ne: Filmai per TV (liepos 23-29 d.)

Nemažai televizinių naujojo kino premjerų. Dauguma - per maskvietišką 1 Baltijos kanalą, gal bent taip mus masinantį. Aš to kanalo irgi nemėgstu, bet vaidybiniai filmai patys vietos nesirenka. Šeštadienis Kartą gavau žiūrovo, „ginančio“ nuo manęs Rutgerį Hauerį, laišką. Kažkoks nesusipratimas: aš irgi labai vertinu šį žydraakį melancholišką olandų aktorių, žinau, kad net tada, kai jis vaidina šlageryje, filmas bus gilesnis negu panašūs Stallone, Van Damme‘o ar Dudikoffo.
2005-07-22

Dainius Juozėnas: Grūto parko "pergalė"

Rinkodaros ataka buvo gerai parengta. Nuėjau į atnaujintą "Ugnies medžioklę su varovais" vejamas ne "nostalgijos" - ačiū Dievui, tokia nesergu - bet smalsumo ir noro tarsi naujomis akimis pažvelgti į šį muzikinį reginį (bandykime pavadinti jį miuziklu). Buvau dar piemuo, kai pamačiau tuometinį Jaunimo teatro spektaklį. Ne kažką ir prisimenu, galų gale tai ne taip svarbu.
2004-12-13

Herkus Kunčius: 10 atsakymų apie Lietuvą

Norvegijos dienraštyje “Dagsavisen” jau kelis mėnesius spausdinami straipsniai, kurių tikslas - supažindinti Norvegijos žmones su visomis ES narėmis, taip pat ir su dešimt naujų šalių, įstojusių į ES šių metų gegužės 1-ąją. “Dagsavisen” kartą per savaitę pristato ES nares. Tai padaryti pasiūloma žymiam kiekvienos valstybės atstovui - rašytojui, politikui ar kultūros veikėjui. Jis turi atsakyti į dešimt klausimų apie savo šalį. Lietuvą pristatė rašytojas Herkus Kunčius.
2004-07-26

Radijo laida "Garsai ir blyksniai": Apmąstymai valstybingumo prieangyje

Šalia Kauno muzikinio teatro – taip kukliai dabar vadinasi kažkada buvusi Valstybės opera – stovi kompozitorių skulptūrų parkelis. Tas pats, kurio viename kampe 1972-aisiais susidegino Romas Kalanta. Santūrios ir gana rūsčios kūrėjų galvos smeigia žvilgsnius į dabartį: Naujalis, Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Šimkus, Gruodis. Galima spėti, kad parkelio idėja perteikia tautos sąmonėje jau senokai stūksantį panteoną, panašų į altorėlį iš kompozitorių portretų, dažnai kabinamą mokyklose.
2004-05-21
Į viršų