renta

Kovo 11-osios Akto signatarui Vidmantui Žiemeliui Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti signataro rentą. Dėl to jis anksčiau kreipėsi į Seimo kanceliariją, sakydamas, jog neturi draudžiamųjų pajamų, negauna valstybinės pensijos. Teisininkas kelias kadencijas buvo Seimo narys, 1996–1998 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, pasitraukęs iš politikos dirbo advokatu.

Kovo 11-osios Akto signataras Vidmantas Žiemelis prašo jam skirti signataro rentą. Dėl to jis kreipėsi į Seimo kanceliariją. Sprendimą dėl rentos skyrimo priima Vyriausybė. V. Žiemelis pranešė, kad neturi draudžiamųjų pajamų, valstybinės pensijos negauna. Teisininkas kelias kadencijas buvo Seimo narys, 1996–1998 metais ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, pasitraukęs iš politikos dirbo advokatu.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė valstybinę signataro rentą Nepriklausomybės Akto signatarui, architektui 64-erių Virgilijui Kačinskui, kuris į Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktas kartu su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiu.  Signataro renta sudaro 39,79 proc. nuo pareiginės Seimo nario algos. Šiuo metu pareiginė Seimo nario alga ant popieriaus siekia 3608,40 eurų, tad signataro renta sudarys 1399,69 eurus.

Vyriausybė šią savaitę paskyrė signataro našlės rentą liepos viduryje mirusio Nepriklausomybės Akto signataro Aloyzo Sakalo našlei Daivai Sakalei. Ministrų kabinetas jai rentą paskyrė nuo spalio 12-osios dienos. Signataro našlių renta sudaro ketvirtadalį signataro rentos, t. y. maždaug 330 eurų per mėnesį. Renta nemokama, jei mirusio signataro sutuoktinis turi draudžiamųjų pajamų. Rentą skiria Vyriausybė, ją moka Seimo kanceliarija iš valstybės biudžeto asignavimų.

Neseniai Anapilin išlydėto buvusio parlamentaro, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Aloyzo Sakalo našlei Daivai Sakalei ruošiamasi skirti valstybinę signataro našlių rentą. Tokį siūlymą yra pateikusi Seimo kanceliarija, sprendimą priims Vyriausybė. Pagal Lietuvos įstatymus, mirusio Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro sutuoktinis turi teisę gauti valstybinę signataro našlių rentą. Šios rentos dydis siekia 25 proc. nuo signataro rentos, apie 330 eurų per mėnesį.

Vyriausybė trečiadienį skyrė signataro rentą buvusiam premjerui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Aleksandrui Abišalai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, valstybinė signataro renta A. Abišalai skirta nuo lapkričio 1-osios. 1955-aisiais gimęs fizikos ir matematikos mokslų daktaro išsilavinimą turintis verslo konsultantas A. Abišala vadovavo ketvirtajai Vyriausybei 1992-ųjų liepą-lapkritį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti valstybinę signataro rentą Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusiam premjerui Aleksandrui Algirdui Abišalai. Renta skiriama, kai signataras negauna kitų pajamų, išskyrus už kūrybinę veiklą arba jam priklausančią senatvės pensiją. Singnataro rentos dydis siekia 38,79 proc. nuo pareiginės Seimo nario algos. Šiuo atveju tai sudarytų apie 1,3 tūkst. eurų per mėnesį. Renta A. Abišalai būtų skaičiuojama nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Balandžio pabaigoje mirusio parlamentaro, Kovo 11-osios akto signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei Vyriausybė nusprendė skirti valstybinę signataro našlių rentą.  Tokį siūlymą pateikė Seimo kanceliarija, jam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos dydis yra 25 proc. valstybinės signataro rentos dydžio. Valstybinės signataro rentos dydis yra 38,79 procento Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Neseniai Anapilin išlydėto buvusio parlamentaro, Kovo 11-osios signataro Kęstučio Glavecko našlei Rūtai Rutkelytei ruošiamasi skirti valstybinę signataro našlių rentą. Tokį siūlymą yra pateikusi Seimo kanceliarija, sprendimą priims Vyriausybė. Pagal Lietuvos įstatymus, mirusio Kovo 11-osios signataro sutuoktinis turi teisę gauti valstybinę signataro našlių rentą. Šios rentos dydis siekia 25 proc. nuo signataro rentos, o signataro renta siekia 38,79proc. nuo Seimo nario algos.

Seimas nesutiko svarstyti pataisų, kuriomis siūlyta per ketverius metus grąžinti gyventojams likusius 90 mln. eurų nekompensuotų per 2009 metų krizę sumažintų įvairių pensijų, kompensacijų, rentų ir kitų išmokų.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta. L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei Vyriausybė skirs rentą, siekiančią 37 tūkst. eurų. Tiesa, šįkart renta jai skiriama ne kaip valstybės vadovo, o Nepriklausomybės Akto signataro našlei. Tokį pasiūlymą Vyriausybei pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.

Vyriausybė trečiadienį svarstys dėl rentos skyrimo mirusio prezidento ir Nepriklausomybės akto signataro Algirdo Brazausko žmonai Kristinai Brazauskienei. Kaip nurodyta projekte, šįkart prašoma skirti valstybinę signataro našlių rentą atgaline data – nuo 2010 metų liepos 23 dienos. Vyriausybės kanceliarijos dokumentuose nurodoma, kad teikimą parengė Seimo kanceliarija. K. Brazauskienė pirmadienį BNS teigė šios rentos siekianti dėl to, nes negavo prezidento našlės rentos.

Seimo nariams, neperrinktiems į kitos kadencijos parlamentą, pasiūlyta mokėti valstybines rentas. Mokėti pinigus, kol susiras kitą darbą, siūloma ir buvusiems premjerams. Tokios Seime įregistruotos įstatymų pataisos kaip mat sukėlė ir žmonių nepasitenkinimą, ir kritiką tiek iš valdančiųjų, tiek ir opozicijos. Pataisų iniciatoriai iš Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos ir socialdemokratų sako, kad tūkstantinės rentos neperrinktiems parlamentarams padėtų psichologiškai.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei siūloma suteikti kelis šimtus eurų siekiančią valstybinę rentą. Tiesa, šįkart renta jai siūloma ne kaip valstybės vadovo, o Nepriklausomybės Akto signataro našlei. Tokį pasiūlymą Vyriausybei pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gavusi pačios K. Brazauskienės prašymą. Jam dar turės pritarti ministrų kabinetas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo numatyti rentas į pensiją išėjusiems diplomatams, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Ministerijos rengiamose Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisose numatyta, kad rentas jau kitąmet galėtų gauti asmenys, diplomatinėje tarnyboje ištarnavę 20 ir daugiau metų, išlaikę diplomatinį rangą iki gyvos galvos ir į pensiją išėję iš diplomatinės tarnybos.

Vyriausybė trečiadienį paskyrė rentą kadenciją baigiančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Liepos 12-ąją inauguravus išrinktąjį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, D. Grybauskaitei bus pradėta mokėti beveik 3,7 tūkst. eurų renta. Ši išmoka bus ne vienintelis 63-ių kadenciją baigusios prezidentės pajamų šaltinis. Sulaukusi 66-erių, D. Grybauskaitė pradės gauti europinę pensiją už darbą Europos Komisijoje. Neoficialiais skaičiavimais, ši pensija sieks daugiau kaip 3600 eurų prieš mokesčius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma kadenciją baigusiai prezidentei skirti rentą. Tai nebus vienintelės šalies vadovės pajamos, nes ji ir toliau gaus „Sodros“ senatvės pensiją ir išmokas iš ES. Nutarimu siūloma pasibaigus laikui, kuriam ji buvo išrinkta, skirti Daliai Grybauskaitei 38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį rentą ir nustatyti jos dydį – 3 690,87 euro. Renta mokama iki gyvos galvos.

Savaitė, kurią Lietuvos sporto bendruomenė prisimins ilgai – trečiadienį fantastinę ir pasaulį užbūrusią karjerą baigė plaukikė Rūta Meilutytė, o ketvirtadienį apie savo pasitraukimą pranešė ir Londono olimpinių žaidynių prizininkas Evaldas Petrauskas. Oficiali boksininko karjeros pabaigos priežastis – finansinės problemos. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) dėl teistumo sportininkui nutraukė finansavimą, todėl jam esą tiesiog pritrūko lėšų treniruotis.

Pinigai žmonėms palengvina gyvenimą, suteikia daugiau galimybių ir neretai laimės. Tačiau deja būna ir kitaip. Pinigai sudrasko viską, kas brangiausia – artimų žmonių santykius. Stanislavos gyvenimas virto pragaru, kai užrašė anūkui visą savo turtą. Po tokio poelgio moteris tikėjosi, kad giminaitis ja rūpinsis ir prižiūrės iki senatvės, tačiau tapo nereikalinga ne tik jam, bet ir penkiems savo tikriems vaikams.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ sausį atleistam buvusiam generalinio direktoriaus pavaduotojui konservatoriui Albertui Šimėnui Vyriausybė rengiasi paskirti signataro rentą. Valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ A.Šimėnas paliko sausio pradžioje. Jis atleistas naujos vadovybės iniciatyva, sutarus dėl septynių mėnesių jo atlyginimų dydžio išeitinės kompensacijos. BNS skaičiavimais, tai – ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų iki mokesčių. 67-ių signataras BNS sakė šiuo metu nedirbantis.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti pataisas dėl socialinių garantijų prezidentų sutuoktiniams – rentą siūloma keisti valstybine pensija, kuri sudarytų 15 proc. šalies vadovo darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas pataisas po pateikimo balsavo 71 Seimo narys, vienas buvo prieš, 17 susilaikė. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Seimas neleido Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarams dėstyti už atlygį, kartu neprarandant rentos. Tokias pataisas pateikė signataras konservatorius Emanuelis Zingeris, tačiau jas atmesti pasiūlė pagrindinis svarstymui paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Komiteto siūlymui Seime šią savaitę pritarta už balsavus 56, prieš - 16 parlamentarų, 14 susilaikius.

Nerimstant aistroms dėl Kristinos Brazauskienės rentos, socialinės apsaugos ir darbo ministerija ją siūlo išvis naikinti. Rentą keistų kur kas mažesnė valstybinė pensija. K. Brazauskienė jos negautų, nes už prezidento ištekėjo jam jau baigus kadenciją. Kai kurie parlamentarai Seime dėl to žada mūšį – valstybinių pensijų ir taip daug, sąrašo nėra ko plėsti. Be to, nesutariama, ar sutuoktiniai išvis verti papildomų biudžeto pinigų. Per ketvirtį amžiaus Lietuva turėjo keturis prezidentus.

Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė pataisai, kuri užtikrintų kompensacines išmokas gaunantiems menininkams tokio pat dydžio išlaikymą ir išėjus į pensiją. Šiuo metu buvusių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinės išmokos siekia 780 litų.

Kristina Brazauskienė nori būti prezidentė. „Nenoriu per tvorą žiūrėti, ką veikia Dalia Grybauskaitė“, – sako Algirdo Brazausko našlė, gyvenanti dabartinės šalies vadovės kaimynystėje Turniškėse. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su K. Brazauskiene. – Ponia Brazauskiene, ar Jūsų ketinimai rimti? – Kaip čia pasakius? Rimti. – Manote, kad būsite geresnė prezidentė nei Dalia Grybauskaitė? – Greičiausiai. O ko tada eiti, jei taip nemanai.

Kovo 11-osios Akto nepasirašiusiems, į Aukščiausiąją Tarybą po Kovo 11-osios išrinktiems deputatams siūloma suteikti tokias pat socialines garantijas kaip signatarams. Su tokiu pasiūlymu į parlamento vadovybę kreipėsi Signatarų klubo nariai. Pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso, minėtas siūlymas paliestų tik keletą žmonių, į Aukščiausiąją Tarybą, išrinktų 1990 metų balandį.

Vyriausybės nutarimu, už olimpinį auksą Rūtai Meilutytei iš biudžeto turi būti atseikėta 400 tūkst. litų, tačiau jaunas sportininkės amžius tapo barjeru jai įteikti pinigus. „Pagal Civilinį kodeksą, 14-18 metų piliečiai jau gali disponuoti grynais pinigais, gauti atlygį, tačiau ši premija bus pervedama į banko sąskaitą. Neatmetama galimybė, kad dėl amžiaus Rūta sąskaitos banke negalės atsidaryti ir tai turės padaryti jos tėvelis", - lrytas.

Seimas atmetė Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma buvusiems sportininkams nuo 2012 m. sumažinti rentos dydį nuo 1,5 iki 1,2 VDU (vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio). Už teisės akto pakeitimus po svarstymo balsavo 36 Seimo nariai, prieš - 29, susilaikė 19 parlamentarų. Nepritarus pataisoms po svarstymo, nuspręsta projektą atmesti: už siūlymą atmesti balsavo 45 Seimo nariai, už siūlymą grąžinti Vyriausybei tobulinti - 40 parlamentarų.

Seimas nepritarė Vyriausybės siūlymui sumažinti Prezidento valstybinę rentą. Parlamentarai nutarė grąžinti iniciatoriams tobulinti Prezidento valstybinės rentos įstatymo pakeitimo projektą. Už tai balsavo 48 Seimo nariai, už siūlymą jį atmesti buvo 39 politikai. Pagal finansų ministrės Ingridos Šimonytės pateiktą projektą, Prezidento valstybinė renta būtų 40 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Šiuo metu Prezidento renta siekia pusę šalies vadovo algos.

Vyriausybė siūlo mažinti valstybines Prezidento ir signataro rentas. Tai numatyta Ministrų Kabineto teikiamose įstatymo pataisose. „Niekas nesiūlo mažinti rentų 10 proc., tiesiog siūlo įteisinti atitinkamuose įstatymuose dabar galiojantį sumažinimą, kuris šiuo metu yra numatytas laikinajame įstatyme dėl socialinių išmokų perskaičiavimo“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės, tai galiotų jau paskirtoms rentoms.

Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę stebina pasirodžiusi nepagrįsta interpretacija, neva ji pritaria signatarų rentų didinimui, bei primena visuomet pasisakiusi ir pasisakanti už solidarumą su vargingiausiai gyvenančiais Lietuvos gyventojais. „Mane stebina pasirodžiusi nepagrįsta interpretacija, neva aš pritariu signatarų rentų padidinimui nuo kitų metų. Net tokio klausimo apie mano pritarimą ar nepritarimą iš žiniasklaidos atstovų nesu sulaukusi.

Sprendimas dėl rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai paaiškės tik po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, trečiadienį pakartojo Premjeras Andrius Kubilius. Seimas siūlymą dėl rentos skyrimo Prezidento našlei K. Brazauskienei kreiptis į KT buvo atmetęs. Kiek vėliau grupė parlamentarų kreipėsi į KT, kad šis išaiškintų, ar rentos skyrimas Prezidento A. M. Brazausko našlei K. Brazauskienei neprieštarautų Konstitucijai.

Vyriausybė nutarė nepriimti jokio sprendimo dėl valstybinės našlės rentos skyrimo velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei, kol savo žodžio šiuo klausimu netars Konstitucinis Teismas (KT).„Apsitarėme, laikomės nuostatos, kad būtų gerai sulaukti KT išvadų, kad paskui nebūtų kokių nesusipratimų“, - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius, rašo delfi.lt. K.Brazauskienė dėl 6 tūkst. litų našlės rentos kreipėsi praėjusių metų vasarą.

Kaip elgtis dėl rentos skyrimo Prezidento Algirdo Brazausko našlei Kristinai, Vyriausybė tarsis vėliausiai kovą. Tai antradienį pareiškė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Komentuodamas rentos skyrimą K. Brazauskienei, ministras atmetė teiginius, esą jis delsia Vyriausybės pasitarimui pateikti šį klausimą.

Vyriausybė neskuba svarstyti rentos skyrimo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai klausimo. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, netikslinga šiuo metu Ministrų Kabinetui būtų priimti kokį nors sprendimą prieš Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą. Dar prieš Naujuosius metus socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas žadėjo, kad dėl rentos skyrimo K. Brazauskienei Vyriausybė apsispręs iš karto po švenčių, klausimas bus prioritetinis Vyriausybės darbotvarkėje.

Dėl Prezidento našlės rentos skyrimo Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei Vyriausybė apsispręs iš karto po Naujųjų metų. Šis klausimas bus prioritetinis Vyriausybės darbotvarkėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rentos K. Brazauskienei skyrimo kla usimą Ministrų Kabinetui teiks iš karto po Naujųjų metų, trečiadienį pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Po Naujųjų metų šis klausimas bus vienas iš Vyriausybės pasitarimo klausimų.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad rentą skirti yra teisinga tada, kai asmuo neturi užtektinai pajamų. Vyriausybės vadovas negalvoja, kad tokių problemų turėtų prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė. „Teisės normų paragrafai ir visuomenėje priimtina teisingumo nuostata ne visiškai sutampa.

Trečiadienį Vilniaus meras Vilius Navickas ketina pateikti atsistatydinimo pareiškimą. Jeigu miesto taryba tam pritars, į mero kėdę turėtų persėsti konservatorius Raimundas Alekna. Skaičiuojama, kad valdžios pasikeitimas Vilniaus biudžetui gali atsieiti apie pusę milijono litų. Tiek merui, tiek su juo pasitraukiantiems valdininkams reikės išmokėti kompensacijas.

Seimas nutarė nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos. Už nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma kreiptis į KT, antradienį balsavo 35 Seimo nariai, 14 buvo prieš, 23 parlamentarai susilaikė. 39 parlamentarai balsavo už tai, kad toks kreipimasis būtų atmestas.

Socialdemokratai atsiriboja nuo kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl prezidento našlės rentos. Socialdemokratų partijos frakcijos narių nuomone, konservatorių ketinimas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, kokį sprendimą priimti dėl Prezidento našlės rentos, yra ne kas kita, kaip bandymas kompromituoti paties velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardą. „Valdantieji nesugeba apsispręsti, todėl tikisi KT sprendimo.

Kaip teigia notarė Dalija Svirbutienė, sutarčių, pagal kurias perleidžiamas turtas su sąlyga, kad jo gavėjas rūpinsis jo perdavėju iki mirties, iš tiesų pagausėjo. Anot ekspertės, tokių sutarčių dabar sudaroma iki 15 proc. daugiau nei anksčiau. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė pastebi, jog jau dabar šalyje trūksta profesionalių slaugytojų (nemažai jų išvyksta į užsienį), o ateityje situacija gali dar labiau prastėti. Lrt.

Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Prezidento našlės rentos. Toks kreipimosi tekstas įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai renta neskiriama, nes tai nėra pirmos svarbos klausimas, pirmadienį pareiškė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Pasak ministro, nėra nustatyti konkretūs terminai, iki kada Vyriausybė turi apsispręsti dėl rentos skyrimo. D. Jankauskas teigė nematąs motyvų, kodėl būtų perdėtai skubama dėl rentos skyrimo, be to, atmosferą kaitina ir diskusijos visuomenėje šia tema.

Prezidento našlės rentos siekianti Kristina Brazauskienė šią savaitę turėtų sustabdyti narystę Socialdemokratų partijoje, pranešė LTV „Labas rytas“, remdamasis partijos pirmininku Algirdu Butkevičiumi. K. Brazauskienė yra Socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narė. Prezidento našlė yra paprašiusi skirti jai rentą. Žiniasklaidos teigimu, Prezidento našlė liepos 15-ąją beveik už 14 milijonų litų pardavė statomą apartamentinį viešbutį.

Lietuvoje nesibaigiant aštrioms diskusijoms dėl prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės Kristinos rentos, Europos Komisija diskutavo apie iki šiol skiriamas išmokas jau seniai baigusiems eurokomisarų kadencijas pareigūnams. „Financial Times Deutschland“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 17 buvusių pareigūnams per metus išmokama 96 tūkst. eurų išmokų, nors daugelis šių asmenų eina kitas, pelningai apmokamas, pareigas, tapę lobistais ar politikais, rašo Ftd.de.

Prezidento našlės rentos siekianti Kristina Brazauskienė ką tik praturtėjo 6 milijonais litų ir atsikratė didžiulių skolų, rašo „Lietuvos rytas". Skolos statybininkams 61 metų moterį privertė parduoti šalia jai priklausančio Vilniaus viešbučio „Crowne Plaza" stūksančius pamatus. Tačiau valstybės rentos siekiančiai buvusio šalies vadovo Algirdo Brazausko našlei iš šio sandorio pavyko neblogai užsidirbti.

Vyriausybė pasiūlė Seimui skiriant kai kurias valstybines pensijas ir rentas atsižvelgti ne tik į draudžiamąsias, bet ir į kitas pajamas, mat visuomenėje  nerimsta svarstymai dėl valstybinės rentos prezidento Algirdo Brazausko našlei skyrimo. Nors garantijos valstybės vadovų sutuoktiniams taikomos  ir kitose valstybėse, pats sumanymas vertinamas įvairiai. K. Brazauskienei liepos pradžioje buvo leista likti gyventi prezidento rezidencijoje Turniškėse.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybėje svarstoma pakeisti tvarką, kai rentos ir valstybinės pensijos skiriamos asmenims, turintiems daug turto. „Iš tiesų svarstome, suprantame šį klausimą ir žmonių, matyt, visiškai suprantamą paispiktinimą, ar tikrai galima prašyti vienokios ar kitokios paramos turint kelių dešimčių milijonų litų vertės turtus.

Visuomenėje  nerimsta svarstymai dėl valstybinės rentos prezidento Algirdo Brazausko našlei skyrimo. Nors garantijos valstybės vadovų sutuoktiniams taikomos  ir kitose valstybėse, ši žinia vertinama įvairiai.  Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, rentos K.Brazauskienei skyrimas atitinka įstatyme numatytas garantijas. Anot prezidentės, tokia praktika yra visame pasaulyje.