reguliavimas

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar sugriežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą bei suvienodinti jų reguliavimą. Energetikos ministerija siūlo nustatyti griežtesnius reikalavimus tokios įmonėms – jos negalės turėti pradelstų skolų, joms  negalės būti pradėtos bankroto, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros.

Baltarusijos vyriausybė įveda 370 prekių kainų valstybinį reguliavimą – faktiškai visam plataus vartojimui prekių (tiek vietinių, tiek ir importuojamų) krepšeliui – per tiekimo ir prekybos antkainius, skelbia šalies žiniasklaida. Nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas atitinkamas ministrų tarybos nutarimas įsigalioja nedelsiant.

Europos Sąjunga šeštadienį baigė rengti naują reglamentą, skirtą įpareigoti technologijų milžines šalinti žalingu laikomą turinį, žengdama dar vieną žingsnį griežtesnio tokių įmonių veiklos reglamentavimo link.

Kriptovaliutų rinką reglamentuosiantys įstatymai Seimą pasieks dar balandį ar gegužę, žada finansų viceministras. Šioje srityje Lietuva ketina sekti Estijos pavyzdžiu – šaliai sugriežtinus tokių įmonių veiklą sumažėjo keityklų.  „Su institucijomis turinys suderintas rengiant projektą. (...) Balandį tikimės atnešti į Vyriausybę, tikimės kuo spartesnio priėmimo ir tada atnešime į Seimą.

Sustabdžius galimybių paso galiojimą, visose prekybos vietose gali būti įvestas pirkėjų srautų reguliavimas pagal plotą vienam klientui, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Matyt, reikėtų be išimties visose prekybos vietose, ne tik didžiuosiuose centruose, turėti vieningą srautų valdymo elementą – nusistatyti tam tikrą ploto reikalavimą vienam klientui aptarnauti, kad dar šiek tiek pareguliuotume susibūrimus prekybos vietose“, – antradienį ryte LRT sakė A. Dulkys.

Skrydžio metu, kai valandų valandas nėra ką veikti, o pro langą, atrodo, galima stebėti visą pasaulį, kartais susimąstoma apie pačius didžiausius gyvenimo klausimus: Ar visatoje mes vieni? Kaip ji atsirado? Ar mūsų egzistencija turi prasmę? Pala, ar lėktuvo languose yra mažų skilučių? Dėka smalsuolio Robbie‘o Gonzalezo iš „io9“, į paskutinįjį klausimą buvo atsakyta.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Jungtinės Karalystės finansų rinkos reguliuotojas (FCA) pareiškė apie būtinybę griežtinti kriptovaliutų rinkos kontrolę, pabrėždami jos nepastovumą ir juo susijusį kriminalinį aktyvumą, rašo „Financial Times“. ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) bitkoiną pavadino „itin spekuliaciniu aktyvu“. Anot jos, „kriminaliniai tyrimai“ atskleidė, jog kriptovaliuta naudojama pinigų plovimui, todėl būtina ją visuotinai reguliuoti, galbūt, G7 ar G20 lygiu.

Kilus ažiotažui dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos draudimo naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ ant riešutų kremo produkcijos, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė paragino tarnybą atsisakyti „perteklinės reguliacinės naštos“. Tarnyba paskelbė, kad Kauno įmonė negalėjo naudoti prekės ženklo „SVIESTAS sviestuotas“ ant jos gaminamo riešutų kremo produkto, nes jis yra augalinės kilmės, o matomas žodis „sviestas“ gali klaidinti vartotojus.

Valdininkai įtaria, kad net pusė gręžinių yra nelegalūs ir siūlo trejų metų terminą legalizuotis. Vėliau Aplinkos ministerija siūlo gręžinius perduoti savivaldybėms. Kaip žmonėms būtų atlyginta už jų gręžinius, dar neaišku, tačiau gyventojai jau nerimauja, kad iki šiol neskaičiavę, kiek sunaudoja vandens, neteks ne tik savo gręžinių, bet ir bus priversti susimokėti už kiekvieną vandens litrą. Lazdijų rajone gyvenanti Janina sodyboje turi šulinį, tačiau jo ūkio poreikiams nepakanka.

Rusija priėmė įstatymą, suteikiantį valdžiai kiniško stiliaus interneto kontrolę. Po lapkričio 1-osios prievaizdai galės tiesiogiai kontroliuoti bet kokią veiklą internete, kuri, jų manymu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Natūrali reakcija į tai tėra gūžtelėjimas pečiais. Rusų biurokratai ir taip elgiasi, kaip nori. Papildomas teisės aktas įstatymų rinkiniuose padėties smarkiai nepakeis. Tačiau naujosios priemonės trukdys Rusijoje veikiančioms užsienio kompanijoms.

Žiemą vairavimo sąlygos tampa sudėtingesnės net dėl kelių priežasčių. Vienos pagrindinių, žinoma, slidi kelio danga, šlapdriba, kitos gamtos išdaigos. Maža to, šiuo metų laiku dažniau tenka vairuoti tamsiuoju paros metu, kai matomumas yra žymiai blogesnis. Pagalvokite, kiek kartu važiuodami tamsiuoju paros metu įnirtingai mirksėjote tolimosiomis šviesomis ar piktu žodžiu grūmojote priešpriešiais pravažiuojančiam automobilio vairuotojui, kurio žibintai jus stipriai akino.

Lietuvos bankas skelbia šiemet planuojamų rengti teisės aktų ir rekomendacijų sąrašą. Jame – teisėkūros iniciatyvos pertekliniam reguliavimui mažinti, kitoms administracinėms kliūtims šalinti ir investuotojų apsaugai stiprinti. „Pernai apklausėme finansų rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotuosius asmenis, siekdami sužinoti, kokie, jų vertinimu, reikalavimai yra pertekliniai, sunkina veiklą, ką ir kaip reikėtų keisti.

Davoso ekonomikos forume dalyvaujantis milijardierius investuotojas George'as Sorosas ketvirtadienį pareiškė, kad technologijų milžinės, tokios kaip „Google“ ir „Facebook“, yra tapusios monopolijomis, kuriomis gali manipuliuoti autoritariniai veikėjai, siekiantys žlugdyti demokratiją, todėl šioms įmonėms reikalinga griežta priežiūra.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

Nuo to laiko, kai į Vilnių žengė „Uber“, taksi paslaugos pasikeitė iš esmės. Nė viena įmonė suskubo taip pat diegti naujausius technologinius sprendimus, teikti pavežėjimo paslaugą ir taip daryti spaudimą „Uber“. Kaip jiems pavyksta išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir kodėl ši įmonė kaip pavyzdį linkusi pabrėžti Lietuvą? „Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras neužginčija, kad šiuo metu, kainos prasme, kitos pavežėjimo paslaugą teikiančios įmonės gali pasiūlyti geresnę paslaugą.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Komerciniai bankai po daugiau nei pusmetį trukusių derybų su Lietuvos banku ir Finansų ministerija dėl būsto paskolų direktyvos vis dar nesutaria, kaip turėtų būti reguliuojama ši rinka. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad bankų netenkina, kad naujos taisyklės būtų taikomos visoms hipoteka užtikrintoms paskoloms. Tuo metu finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad griežtesniu reguliavimu siekiama apginti vartotojus.

Žurnalo „The Economist“ teigimu, pasaulio visuomenė skyla į dvi dalis. Vienoje pusėje atsiduria žmonės, turintys pinigų, bet stokojantys laiko. Kitoje pusėje – turintys laisvo laiko, tačiau neturintys pakankamai pinigų. Įmonės, kurių veikla paremta dalijimosi ekonomikos principais, elektroninių platformų dėka suteikia galimybę abiems grupėms patenkinti savo poreikius.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, kad prekių ir paslaugų kainų reguliavimas laisvoje rinkoje yra ydingas ir gali sukelti blogesnių pasekmių vartotojams nei per didelės kainos. „Kainų reguliavimas nėra išeitis ir dažnai sukuria problemą. Iš praeities žinome, kad tai gali sukurti deficitą, jei būtų sukurtos neprotingai žemos kainos, o tai bus dar blogesnė situacija vartotojams, nei per aukštos kainos“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Š.Keserauskas.

Ne kasdien išgirsi, kad verslas prašytųsi naujų reguliavimų ir veiklos apribojimų. Bet praėjusią savaitę taip atsitiko. Akibrokštą skėlė viešbučių ir restoranų asociacija, viešai išvardijusi reguliavimus, kuriuos valdžia turėtų įvesti. Žinoma, ne viešbučiams, o jų konkurentams – trumpalaike nuoma užsiimantiems asmenims, veikiantiems per Airbnb, booking.com ir kitokias platformas. Asociacija norėtų sugriežtinti tai veiklai higienos reikalavimus, įvesti registraciją, ir taip toliau.

Seimo sprendimas reguliuoti minimalią pieno supirkimo kainą yra keistas, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja. Lina Antanavičienė mano, kad jo efektas, tikėtina, bus priešingas - perdirbėjai visai nesupirks pieno iš smulkiųjų ūkininkų. „Minimalių pieno supirkimo kainų įtvirtinimas įstatymu yra toks, sakyčiau, keistokas dalykas todėl, kad Lietuvoje turbūt nerastume kito įstatymo, kur aiškiai įrašytos tam tikros produkto ar paslaugos kainos.

Prieš kurį laiką Žemės ūkio ministerijai įtarimų sukėlė aukštos maisto produktų, skirtų nepasiturintiesiems, kainos. Dar 2015 metų rudenį ministerija išsakė savo nuogąstavimus dėl šio pirkimo. Tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti, kad nebuvo imtasi visų priemonių, kad pirkimas vyktų sklandžiai, o sunkiai besiverčiančių žmonių poreikiai – patenkinti.

 Rekordiškai smukus naftos kainai, degalų kainos Lietuvos degalinėse sumažėjo tik simboliškai. Gyventojai piktinasi, kad nuo jų lupamas devintas kailis – esą degalų kainoms jokie rinkos dėsniai negalioja.  Seimo narys Stasys Brundza šalies degalinėms ir vienintelei naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ nori užkurti pirtį. Parlamentaras piktinasi, kodėl nuo birželio mėnesio krentant naftos kainai, benzinas ar dyzelinas Lietuvoje atpigo tik simboliškai.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą, kuriuo nuo rugpjūčio bus reguliuojama pieno rinka. Tai BNS patvirtino prezidentės patarėja Skaitė Plaušinytė. Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pateiktas įstatymo projektas sukėlė nemažai prieštaravimų, tačiau po korekcijų birželio pabaigoje Seimas jį priėmė. V.Baltraitienė praėjusią savaitę BNS teigė, kad perdirbėjai tyčia nesudaro supirkimo sutarčių su kooperatyvais ir taip žlugdo pieno gamintojus.

 Po ne taip seniai nuvilnijusios finansų krizės bankai turėjo išmokti daug pamokų, o reguliuotojai surasti reikšmingų sprendimų, kaip užtikrinti finansinio stabilumo, finansinės integracijos bei ekonomikos augimo suderinimą ir atgauti visuomenės pasitikėjimą. Tad neišvengiamai buvo imtasi „gydymo“ priemonių. Pagrindiniais vaistais tapo lavina griežtų reguliavimo aktų, kuriuose prioritetinis dėmesys skiriamas bankų stabilumo bei tvarumo klausimams ir vartotojų apsaugos aspektams.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmogų nuo mažens supa daug pagundų: vaikystėje – saldumynai, žaislai ir žaidimai, suaugusiųjų gyvenime – alkoholis, cigaretės ir narkotikai. Taip jau susiklostė, kad dauguma labiausiai paplitusių pagundų dažnai sukelia neigiamas pasekmes ir priklausomybes, todėl privalo būti tinkamai sureglamentuotos įstatymu ir griežtai kontroliuojamos, suteikiant žmonėms maksimalią informaciją apie pasekmes ir apsaugant juos nuo besaikio vartojimo ir žalingų pasekmių.

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.

 Praėjusių metų viduryje Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvai nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, galėtų būti visiškai atverta Lietuvos elektros rinka namų vartotojams – nebeliktų reguliuojamų elektros kainų. Jungčių statybos vyksta pagal grafiką ir pradėti jas eksploatuoti žadama jau 2015 metų pabaigoje.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) – Seimo narių kritikos ugnyje. Verslą, už nieką susikraunantį milijonus, licencijuojanti kontora ir pati neskursta. O Seimas trypčioja. Kiekvienas moka už tai, kad tiesiog turi telefono numerį. Moka bendrovei „Mano numeris“, kuri savo verslus sukioja po visokias ofšorines zonas ir baudžiasi toliau tokiame versle dalyvauti. Kodėl gi ne, jei į tai ramiai žiūri RRT, kuri ir pati neskursta. Pasipiktino Seimo narys „Balsas.

Sveikata brangiausias turtas ir jam pinigų negaili niekas. Savaime suprantama, kad ir valstybė tam neturėtų taupyti, tačiau ištekliai visuomet yra riboti ir tenka rinktis optimaliausią variantą tvarkant sveikatos apsaugos sistemą. Benas Atkočiūnas Pastaruoju metu daugiausiai ginčų sulaukia privačios medicinos finansavimas Lietuvoje. Vis dėlto, pasak sveikatos apsaugos viceministro Gedimino Černiausko problema slypi ne tik finansavime ir privačios medicinos reguliavime.

Vladimiras Putinas remia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parengtą situacijos Ukrainoje deeskalavimo „kelio gairių“ planą, pirmadienį pareiškė ši tarptautinė organizacija po jos pirmininko pokalbio su Rusijos prezidentu.

Elektroniniai atsiskaitymai Baltijos šalyse sparčiai vystėsi per paskutinius du dešimtmečius. Prieš 20 metų mokėjimo kortelės, jau tuo metu plačiai naudojamos Vakarų Europoje, buvo praktiškai neregėtos Baltijos šalyse. Šiuo metu plėtra Lietuvoje aplenkė daugelį Europos šalių, pavyzdžiui, vykdant bekontakčius atsiskaitymus viešajame transporte arba atsiskaitant mobiliuoju telefonu už automobilių stovėjimą.

Karolina Stažytė Kokia renovacijos prasmė, jei net ir reguliuodamas buto šildymą moki ne tiek, kiek suvartoji? Su tokiu klausimu į laikraščio redakciją kreipėsi Ateities tako 16-u numeriu pažymėto daugiabučio pirmininkė Elena Belova po to, kai vasario 18 dieną „Tauragės kurjeryje“ (Nr. 14) buvo išspausdintas straipsnis „Sąskaitos už šildymą: nuo kelių dešimčių iki pusės tūkstančio litų“. Moteris piktinosi neteisingu ir visą renovacijos prasmę griaunančiu suvartotos šilumos paskirstymo metodu.

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 2340,2 Lt ir per metus padidėjo 4,8 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 6,2 proc. Realus darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 4,2 proc.

Kauno valdžia žada šiemet tęsti kovą prieš naktiniais barais besivadinančias prekybos alkoholiu vietas. „Kova su pseudobarais persimeta ir į šiuos metus, ir manome, kad savivaldybė turi siekti ne tik nerūkymo zonų, bet ir tų pseudobarų neveiklos po 22 valandos“, - žurnalistams antradienį sakė miesto meras Andrius Kupčinskas. Miesto taryba pernai uždraudė prekiauti alkoholiu daugiau nei 40-yje vietų. Pasak A.Kupčinsko, dėl to savivaldybė yra apskųsta teismui.

Siekdama užtikrinti patikimą ir saugią kredito unijų veiklą, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, kuriomis griežtinama kredito unijų priežiūra ir didinama jų atsakomybė, ir teikia jas Seimui. Pataisomis taip pat siekiama apsaugoti vartotojų interesus ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, organizuojant kredito unijų veiklą.

Spalio pabaigoje Europos Sąjunga pateikė naujus ekologiško ženklo kriterijus tualetams bei pisuarams ir taip sukėlė nemenką ažiotažą tarp suiteresuotų grupių ir didžiųjų kritikų. Nors šis ES pasiūlymas buvo sutiktas gana skeptiškai, išvados išties optimistinės: jeigu europiečiai tualete nuleistų bent 10 procentų mažiau vandens, tai leistų sutaupyti daugiau nei pusę milijono kubinių metrų vandens bei 388,5 mln. eurų (1,34 mlrd.

Siekdamas užtikrinti kokybišką siuntų pristatymą, atsižvelgdamas į tarptautinę praktiką bei vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu akcinė bendrovė Lietuvos paštas nustatė reikalavimus pašto korespondencijos siuntų pakuotės matmenims, t. y. aiškiai atskyrė, kas laikytina laišku, o kas siuntiniu. Apie nuo 2013-11-01 planuojamus pokyčius spalio pradžioje buvo informuota visuomenė ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

JAV bankas „JP Morgan“ sutiko priežiūros institucijoms sumokėti 920 mln. JAV dolerių baudą dėl neapdairios prekybos išvestiniais finansiniais instrumentais bei JAV federalinių įstatymų pažeidimus. Dėl šios prekybos buvo patirta 6,2 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Tai trečia didžiausia bauda JAV bankų priežiūros istorijoje ir antra didžiausia Jungtinėje Karalystėje.

Antradienio rytą švietimo ir mokslo ministras susitiko tradicinių pusryčių su šalies studentų atstovais. Susitikimo metu buvo pristatoma Lietuvos studentų sąjungos pozicijai dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo. Akademinių pusryčių metu diskutuota apie Lietuvos studentų sąjungos, vienintelės organizacijos, nacionaliniu lygmeniu atstovaujančios studentų interesams, siūlymus, kaip tobulinti LR Mokslo ir studijų įstatymą.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Europos Komisijos (EK) Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas (Directorate General Internal Markets and Services) tiria, ar dabar galiojantis Lietuvos azartinių lošimų įstatymas ir vykdoma lošimų rinkos reguliavimo praktika neproteguoja Lietuvos lošimų organizatorių ir kartu nediskriminuoja kitų Europos Sąjungos šalių narių bendrovių, kurios vykdo analogišką veiklą. O Lietuva dar ruošiasi ir įvesti interneto cenzūrą! Domisi protekcijomis Portalas balsas.

Norint padėti verslui klestėti reikia ne tik išmanaus reguliavimo, bet nacionalinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimo vykdant įstatymus, teigė verslo atstovai, nes kol kas dalis savivaldybių verslą ne pritraukia, bet užkerta kelią jo plėtrai.

Kai trūksta politinių idėjų ir prasmingų sumanymų, šalies vadovai kartais imasi tautos auklėjimo ir neva labai nuoširdaus pamokslavimo funkcijų. Seimo narė Dangutė Mikutienė su Viešpaties ir politinės parlamento daugumos pagalba teoriškai uždraus moksleiviams, kurie kartais praktiškai rūko net po mano langais, gerti kažkokį ten „raudoną bulių“, kuriame nėra promilių, bet yra kitų kenksmingų medžiagų. Gal ir nieko.

Šalia bankų pasaulio klesti milžiniška, tačiau retai pastebima šešėlinės bankininkystės karalystė. Rizikos draudimo ir pinigų rinkos fondai per pastaruosius keliolika metų, nepaisant pasaulinės finansų krizės, išaugo iki neįtikėtino dydžio ir įgijo nemenką reikšmę. Lyg ir derėtų džiaugtis inovacijomis finansinių instrumentų srityje, deja, priešingai nei tradiciniai bankai šešėlinės bankininkystės atstovai yra nepasiekiami priežiūros institucijų rankoms.

Vieni mažiausiai Lietuvoje už šildymą mokantys Ignalinos rajono gyventojai ir toliau gali būti ramūs – katilines modernizuojanti vietinė valdžia branginti šildymo, bent jau kol kas, nežada. Pirmąkart Lietuvoje ant katilinės įdiegta ir saulės kolektorių sistema, gaminanti karštą vandenį, praneša LRT televizijos laida „Panorama“. Nuo šiol Dūkšto katilinės kūrikams teks mažiau mosuoti kirviu. Užuot kapojus malkas, į krosnį pakaks sumesti medžio atliekas.

Kas pastaruoju metu vyksta lošimų rinkoje, neįsigilinus sudėtinga suvokti, nes nebeaišku nei kokie valstybės tikslai, nei ko siekia praktiškai nebereguliuojamas lošimų verslas, nei kokiais būdais ar priemonėmis tai daroma? Bet pasigilinus į šiuos procesus akivaizdu, jog kai kurie lošimų verslo atstovai sąmoningai viską painioja, įveldami ir „pajungdami“ savo interesams kai kuriuos nelabai susigaudančius, o kai kuriuos, manau, ir piktybiškai veikiančius bei akivaizdžiai verslo interesus protegu...

Britų premjeras Davidas Cameronas neprieštarautų referendumui dėl Didžiosios Britanijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Apie tai jis užsiminė laikraštyje „Sunday Telegraph“ paskelbtame savo straipsnyje, praneša agentūra AFP. „Mano nuomone, žodžiai „Europa“ ir „referendumas“ yra suderinami“, – teigė jis. Kartu D. Kameronas pabrėžė esąs prieš referendumą dėl Londono pasitraukimo iš ES, nes tai nepasitarnautų šalies interesams.

Volstrito bankininkai ir spekuliantai gali neplanuoti ištaigingų vasaros atostogų – tradicija jau tapęs nuostolingas antrasis ketvirtis apkarpys darbuotojų algas ir premijas. JAV investiciniams bankams jau trečius metus iš eilės prognozuojamas pajamų nuosmukis. Visus šiuos metus priežastis išlieka ta pati – Graikija ir nesibaigiantis šios šalies finansinis neįgalumas.