raštingumas

Valstybei savo duomenis atverti sudėtinga dėl nepakankamo juos valdančių institucijų raštingumo ir motyvacijos šioje srityje, sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, formuojančios atvirų duomenų politiką Lietuvoje, atstovai. „Įvairios institucijos ir organizacijos neskiria resursų arba neturi motyvacijos atverti savo duomenis.

Kas ketvirtas vyresnis nei 56-erių lietuvis visiškai nesinaudoja internetu. Nauji tyrimai rodo, kad pagal senjorų kompiuterinį raštingumą gerokai atsiliekame nuo Europos. Tad jau kurį laiką Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rengiami nemokami kursai. Visgi suvilioti senolius tenka ir kūrybiškais būdais – štai kad ir papasakojant, jog internetu galima stebėti net šventas mišias. Balsiuose Vilniuje gyvenantis 74-erių Vytautas sėda prie kompiuterio.

Kovoti su priešiška propaganda padės ir medijų raštingumas, su kuriuo supažindinami moksleiviai, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Šiandien gyvename informacinių technologijų pasaulyje ir virš 75 proc.

Lina Smolskienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Prasto moksleivių raštingumo problema susijusi ir su tuo, kad pradinėse klasėse, užuot daugiau mokęsi rašyti, mokiniai spalvina ir atlieka panašias užduotis. Taip mano Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Aldona Šventickienė.

Vaida Ražaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors naujosios technologijos mums teikia žinių iš viso pasaulio, tyrimai rodo, kad išskirtiniu intelektu pasižymime ne mes, o neraštingos gentys, sako Oslo universiteto socialinės antropologijos profesorius Thomas Hyllandas Eriksenas. „Kolegos nustatė, kad intelektualiausi jų sutikti žmonės gyveno Naujojoje Gvinėjoje ir priklausė vietinėms gentims.

Mūsų pasaulis toks didelis, kad daugumai sunku suvokti, kaip iš tiesų jis atrodo. Visoje planetoje gyvena apie 7 milijardai žmonių, tad peržvelgę bet kokią statistiką, tiesiog pasimetame skaičiuose. Įsivaizduokime, kad pasaulyje gyvena tik 100 žmonių. Kaip tuomet atrodytų mūsų planeta vertinant ją iš įvairiausių pozicijų? Kiekviename žemyne gyventų: 11 žmonių Europoje, 5 – Šiaurės Amerikoje, 9 – Pietų Amerikoje, 15 – Afrikoje, 60 – Azijoje.

Pastaruosius kelis metus švietimo sistemoje dirbantys profesionalai (ypatingai aukštųjų mokyklų dėstytojai) skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai krentančio abiturientų išprusimo lygio. Vidurinio išsilavinimo prastėjimo tendencija Lietuvoje stebima ne tik pernai ar užpernai, šis procesas prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, kai imtasi iš esmės reformuoti vidurinės mokyklos mokymo programas ir metodus.

Naujasis Rusijos mokslų akademijos vadovas Vladimiras Fortovas pareiškė, kad mokslas ir religija turi bendrą tikslą – tai šalies gyventojų švietimas, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Mūsų ir religijos uždaviniai tie patys. Chiromantija, horoskopai – su tuo kovoja visos konfesijos. Reikia turėti tai mintyje“, – Sankt Peterburge surengtoje apskritojo stalo diskusijoje sakė akademikas. „Žmonės mano, kad mes gimėme elektros ir atominės energijos epochoje.

Jungtinė Karalystė pagal vidurinių mokyklų abiturientų raštingumą ir gebėjimą skaičiuoti yra tarp prasčiausių išsivysčiusių šalių. Skelbiama, kad milijonų britų raštingumas prilygsta dešimtmečių lygiui, skelbia šalies spauda. Neseniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad pagal 16-24 metų žmonių raštingumą, Britanija yra vos ne išsivysčiusių šalių sąrašo apačioje.

Rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena, kurią Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) mini jau daugiau nei 40 metų. Šių metų Tarptautinės raštingumo dienos tema – „Raštingumas XXI amžiui“. Ja siekiama pabrėžti vis dar aktualią būtinybę pasaulyje suteikti raštingumo pagrindus visiems ir skatinti nuolatinį raštingumą, kaip mokymosi visą gyvenimą pagrindą. Raštingumas – kiekvieno žmogaus teisė.

Nugali ne sėkmingiausias, o protingiausias – tokiu šūkiu vedini Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos moksleiviai įveikė konkurentus „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto organizuotame moksleivių finansinio raštingumo konkurse „Finansų laboratorija 2013“. Uostamiesčio atstovai pademonstravo savo kūrybingumą, kurdami atsakingą finansinį elgesį skatinantį plakatą bei sužibėjo žiniomis ir reakcija protų kovose. Nugalėtojai apdovanoti 500 Lt vertės stipendijomis.

Lietuvos bankas pristatė naują finansinio švietimo iniciatyvą. Pristatytas naujas interneto tinklalapis pinigubite.lt, tikimasi, padės Lietuvos gyventojams tapti atsakingesniems ir ne tokiems patikliems. „Finansinis švietimas yra mūsų prioritetinė sritis. Tik per finansinį švietimą galima spręsti įsiskolinimo problemas.

  Kodėl šalyje veikiantiems bankams, draudimo bendrovėms ir kitiems finansų rinkos dalyviams lengva vedžioti už nosies tautiečius? Tik 43 proc. tautiečių pasirašo finansinių produktų ar paslaugų sutartis jas perskaitę iki galo, 29 proc. tai daro dažnai, tik kartais paskaito 16 proc., o niekada sutarčių neskaito 12 proc., praneša „Respublika“. Tokius skaičius paskelbė Lietuvos bankas (LB), kurio užsakymu šalyje buvo atliktas finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas.

Naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis Lietuvos moksleiviai vis anksčiau turi priimti finansinius sprendimus. Tyrimo duomenys rodo, kad net 95 proc. 10 – 15 metų amžiaus vaikų naudojasi mobiliaisiais telefonais, o daugiau kaip pusė jų (56 proc.) yra naudojęsi ir tokiomis mokamomis paslaugomis kaip balsavimas televizijos laidose, paveikslėlių ar muzikos atsisiuntimas. Šios tendencijos patvirtina, kad paaugliams pinigų valdymo žinios reikalingos kiekvieną dieną.

Žaidimo taisyklės didžiosiose vertybinių popierių biržose tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams. Tiesa, šios tendencijos iki Baltijos šalių regiono dar neatėjo. Finansų rinkos, kuriose milisekundžių tikslumu prekiauja kompiuteriai remdamiesi sudėtingais algoritmais, užsakymą pirkti ar parduoti galima pateikti 100 skirtingų būdų, smulkiajam investuotojui gali pasirodyti per sudėtingos. Bent jau taip mano Amy Butte, buvusi biržos NYSE finansų vadovė.

Šiuo metu Lietuvoje vykstančios Finansinio raštingumo olimpiados dalyvių atliktas užduotis vertins švietimo ir finansų ekspertai. Iš penkių Olimpiados partnerių ir organizatorių atstovų suburtoje komisijoje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, l.e.p. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, l.e.p. Lietuvos Respublikos finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto prof. dr.

Socialiniame tinklalapyje plinta nuotrauka, kurioje surašyta Demokratinės darbo ir vienybės partijos kandidatės Šilainių vienmandatėje apygardoje programos tekstas. Nuostabą keliantis dalykas – tai gausybė klaidų, kurių yra kiekviename sakinyje! Nedidelės apimties rinkimų programoje klaidų skaičius viršija 30. Tekstas paimtas iš Šilainių apygardos komisijos informacinio leidinio ir, matyt, korektorė ne be reikalo užtušavo kandidatės pavardę.

Raštingumo standartai Anglijos mokyklose yra mažesni nei kitose šalyse, ir kas penktas vaikas nepasiekia nustatyto lygio, teigia Švietimo, vaikų paslaugų ir įgūdžių biuro (Ofsted) vyriausiasis inspektorius seras Maiklas Vilšo (Michael Wilshaw), kuriuo remiasi naujienų kanalas „Sky News“.Raštingumo standartai Anglijos mokyklose yra mažesni nei kitose šalyse, ir kas penktas vaikas nepasiekia nustatyto lygio, teigia Švietimo, vaikų paslaugų ir įgūdžių biuro (Ofsted) vyriausiasis inspektorius seras ...

Neseniai Didžiosios Britanijos nacionalinio raštingumo fondo atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad kas trečias vaikas šalyje neturi nė vienos knygos. Prieš septynerius metus, kai buvo atliktas paskutinis toks tyrimas, nė vienos knygos neturėjo kas dešimtas Britanijos vaikas, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Tyrimo metu buvo apklausta 18 tūkst. 8–16 metų amžiaus vaikų. Apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau berniukų neturi knygų nei mergaičių.

Britanijos pradinėse mokyklose vaikams bus uždrausta naudotis kalkuliatoriais, praneša „London Evening Standard“. Tokiu būdu bus mėginama spręsti šalį ištikusią žmonių matematinių gebėjimų krizę. Šių priemonių imtis paragino vyriausybė, sureagavusi į šoką sukėlusius tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, jog net 17 milijonų žmonių Britanijoje turi problemų su skaičiais. Jų matematiniai sugebėjimai tokie prasti, kad jie negali apmokėti komunalinių patarnavimų sąskaitų ar suvokti kainų etiketėse.

Gruodžio 2 d., paaiškėjo pirmosios Finansinio raštingumo olimpiados nugalėtojai. I-IV klasių grupėje pergalę iškovojo „Auksinukų“ komanda iš Jonavos Panerio pradinės mokyklos, o V-VIII klasių grupėje - komanda „Alkana piniginė“ iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos. Olimpiados finale dėl garbingo titulo ir 3000 litų klasės svajonės įgyvendinimui dviejose amžiaus grupėse rungėsi 12 komandų. Iš viso olimpiadoje dalyvavo daugiau kaip šimtas 1-8 klasių iš skirtingų Lietuvos miestų.

Į Panevėžio kolegijos auditorijas sėdę studentai turi absoliučią teisę pamokyti savo dėstytojus, mat dažnas jų kone perpus jaunesnis už savo mokinius. Amžius – ne riba mokytis, – tvirtina daugiau nei 200 senjorų, panorusių atsiversti užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo ir kitų dalykų vadovėlius. Kolegijos Aukštaitijos savišvietos akademijoje retam studentui mažiau nei 60 metų, vyriausias senolis, nusiteikęs laužyti liežuvį mokantis vokiečių kalbos, įkopęs jau į devintą dešimtį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo penktojo Konstitucijos egzamino nugalėtojus. Egzaminą miestų ir rajonų savivaldybėse, mokyklose, įkalinimo įstaigose šiemet laikė beveik 33 tūkstančiai gyventojų. Nugalėtojais paskelbti 27 geriausiai Konstituciją išmanantys egzamino dalyviai.

Šį rudenį pirmą kartą Lietuvoje organizuojama Finansinio raštingumo olimpiada. Netrukus prasidėsiančioje Olimpiadoje žinias dvejose amžiaus grupėse galės pademonstruoti visos Lietuvos mokyklos. Finansinio raštingumo olimpiadą organizuoja Danske bankas kartu su Finansinio savarankiškumo mokykla, Olimpiados partneriai – Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos bankas.

Didesnė tikimybė įsidarbinti, pradėti verslą ar kilti karjeros laiptais - šios galimybės atsiveria asmenims, kurie įgyja kompiuterinio raštingumo žinių. Asociacija „INFOBALT“ nuo spalio 1-osios vykdo projektą “Gyvenk ir dirbk naujai“, kurio metu bus apmokama virš 5000 žmonių, didžiausią dėmesį skiriant kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims virš 45 metų amžiaus.

Ketvirtadienį naujus mokslo metus Bulgarijoje, kaip daugybė dešimtkart jaunesnių vaikų, pradėjo ir 78 metų vyras. Jis mokysis pirmoje klasėje.Apostolas Stojanovas iš Popovtsi miestelio būdamas vaikas niekada neturėjo galimybės lankyti mokyklos, tad nusprendė mokslus krimsti pradėti sulaukęs 78-erių, pranešė naujienų agentūra BTA, kuria remiasi AFP.

Daugiau kaip 790 mln. suaugusių pasaulio gyventojų nemoka skaityti ir rašyti, pranešė UNESCO. Daugiau kaip pusė jų gyvena keturiose daugiausiai gyventojų turinčiose Žemės šalyse – Kinijoje, Indijoje, Bangladeše ir Pakistane. Beveik du trečdaliai analfabetų yra moterys, rašo AFP remdamasi UNESCO. Reklama Pagrindinės didelio analfabetų skaičiaus priežastys yra švietimo programų trūkumas ir nepakankamos politinės pastangos.

Jaunoji karta ir ją į kelią išleidžiantys mokytojai už didžiulę pažangą liaupsių nenusipelnė. Tai įrodo Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2009 m. tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA rezultatai. Palyginus Lietuvos penkiolik-mečių žinias ir gebėjimus gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo srityse su kitų šalių to paties amžiaus jaunuolių pasiekimais paaiškėjo, kad mūsiškiai nepateko net tarp vidutiniokų.

Ironiška, bet posakis, kad vaikai yra mūsų ateitis dažniausiai prisimenamas tik tomis progomis, kai kalbama apie teigiamus dalykus ar norima pasigirti kokiais nors pasiekimais. Kur kas kuklesni tampa politikai ar kiti oratoriai, kai reikia spręsti problemas, susijusias su vaikų ugdymu ir švietimu.