rapsai

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Ukmergės žemdirbiai kelis kartus per dieną žvalgosi į meteorologinių prognozių interneto svetaines, tikėdamiesi lietaus. Deja, rimtesni lietūs šio krašto vis nepasiekia – tik kartą per mėnesį kiek „pakrapijo“. Dabartinę situaciją rajono javų augintojai vadina tiesiog bloga. Ukmergės žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako, kad jei pasirodys taip laukiamas gausus lietus, derlius dar bus iš dalies išgelbėtas.

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų.   Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.

Lietuvoje šių metų rugsėjo mėnesio viduryje grūdų vidutinės supirkimo kainos padidėjo, o rapsų – sumažėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 12–18 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 313,7 euro už toną – 2,8 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 44,6 proc. brangiau nei prieš metus skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašariniai miežiai supirkti po 283,1 euro – atitinkamai 7,1 proc. ir 53 proc. brangiau, rugiai supirkti po 250,7 euro – atitinkamai 10,1 proc. bei 53 proc.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD). Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais, kurio šios, pritrūkusios maisto, prisiėda pamiškėse. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi.

Prieš keletą dienų neeilinis nutikimas įvyko Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaimo teritorijai priklausančiame vienkiemyje. Į sodybą atklydo mažas negaluojantis stirniukas. Sodybos šeimininkai Važgauskai nepaliko stirniuko likimo valiai, jį gelbėjo. Specialistai tikina, kad keletą dienų geradarių sodyboje pailsėjęs ir pagydytas stirniukas, turėtų atsigauti. Tuomet jis galės būti paleistas atgal į gamtą, pas laukuose besiganančią šeimą. Prie pat namų „Viskas buvo taip.

TV3 laidos „Ūkio šefas“ vedėjas Vylius Blauzdavičius apsilankė Joniškyje, kur bendravo su sėkmingu šio rajono ūkininku Gintaru Rudžiu. Žemės ūkiu užsiimantis vyras taip pat augina danielius, kurių sveika mėsa naudojama delikatesams. Pasak stambaus ūkininko, jis jaučia tiesioginę atsakomybę už savo darbuotojus, todėl jam svarbu, kad kaime gyvenantys žmonės jaustųsi laimingi ir pakankamai uždirbtų.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Šiais metais kiek anksčiau nei įprasta prasidėjusi javapjūtė įgauna pagreitį. Ūkininkai jau nuėmė arba baigia nuimti žieminių rapsų derlių ir jau po savaitės kombainai ruošiasi šturmuoti kviečių laukus. Baiminasi stichijos Žemdirbiai sako, kad pastarosios kultūros šiemet neblogai užderėjo, svarbu, kad joms iki nuėmimo nepakenktų stichijos: škvalas, kruša, didžiulis užsitęsęs karštis.

Dar nuo antikos laikų rapsai yra vienas iš seniausiai kultivuojamų augalų visoje planetoje. Anksčiau buvo auginami techninės paskirties rapsai, kurie su maistu neturėjo visiškai nieko bendro. O 1970 m. buvo išvesti maistiniai rapsai, turintys daug žmogaus organizmui naudingų savybių. „Išvesti“ – reiškia ne genetiškai modifikuoti, o išvesti selekcijos būdu, kaip mūsų seneliai soduose išvesdavo naujų veislių obelis. Genetiškai modifikuotus augalus Lietuvoje auginti griežtai draudžiama.

Grūdų supirkimo kainos Estijoje pirmąjį pusmetį buvo vidutiniškai 14,3 proc. didesnės nei tuo pat metu pernai - 220,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Šiemet sausį-birželį supirkta 116,2 tūkst. tonų grūdų - 25,2 proc. daugiau nei prieš metus. Kviečių vidutinė supirkimo kaina padidėjo 18,4 proc. iki 231 euro už toną, supirkimo apimtys - 3 proc. iki 69,2 tūkst. tonų.

Lietuvoje superkamų grūdų kainos rugpjūtį smuko. Pirmos klasės kviečių vidutinė supirkimo kaina pirmąją rugpjūčio savaitę, palyginti su pirmąja liepos savaite, sumažėjo 21,6 proc. iki 635,1 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Antros klasės kviečių supirkimo kaina sumažėjo 19,9 proc. iki 518,4 lito už toną, antros klasės miežių - 11,1 proc. iki 514,6 lito už toną. Kvietrugiai buvo superkami po 468,6 lito - 11,7 proc. pigiau.

Laukuose – javapjūtė. Burzgia nauji ir dar tarybinius laukus menantys įvairaus dydžio kombainai. Jie suka ratus dideliuose laukuose bei prie sodybų esančiuose sklypuose. Šiaulių rajono žemdirbiai naudojasi saulėtomis dienomis. Skuba, nes negali žinoti, kada dangus ims niaukstytis. Radę laiko, internete stebi sinoptikų prognozes. Ankstyvąjį rapsą kai kurie ūkininkai pradėjo pjauti prieš porą savaičių. Jis iš išmirkusių, iššalusių lauko vietų parsivežamas piktžolėtas, ne itin sausas.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

 Europos Komisija nuo gruodžio mėnesio apribos pesticidų, kurie pavojingi bitėms, tačiau gelbsti rapsų derlių, naudojimą.Europos Komisijos sprendimas priimtas penktadienį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Apribojimas bus peržiūrėtas ne vėliau kaip per dvejus metus. „Remdamasis Europos maisto saugos tarnybos mokslinėje nuomonėje nustatyta rizika praėjusį mėnesį pažadėjau, kad visokeriopai stengsiuosi užtikrinti, kad mūsų naminių bičių populiacija būtų apsaugota.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasėlius draudžiančią bendrovę pasiekė pirmieji ūkininkų pranešimai apie iššalusius žieminius rapsus. Žemdirbiai rengiasi sėti pavasarinius ir skaičiuoja būsimus nuostolius. Mokslininkai prognozuoja, labiausiai žiema bus nuskriaudusi rapsų augintojus pietvakarių Lietuvoje. Jurbarko rajono ūkininkai į ruduojančius rapsų laukus žvelgia neramiai.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 procentais, rapsų – 31, cukrinių runkelių – 14 procentų. Bulvių derlius sumažėjo 6, lauko daržovių – 1 procentu. Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 procentais padidėjęs derlingumas ir 8 procentais – nuimtas plotas. 2012 m. buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, – 32 procentais.

Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės.

Kas geriau – švaresni degalai ar daugiau plotų maisto produktų gamybai? Šis konfliktas pasaulyje trunka kelerius metus. Jo aidas atslinko ir iki Briuselio. EK jau svarsto pristabdyti biodegalų plėtrą. Vien dėl biodyzelino gamybos rapsų plotai Lietuvoje išsiplėtė šimtus kartų. A.Barzdžiaus nuotr. Iš nuostolių liūno negalintys išlipti Lietuvos biologinių degalų priedų gamintojai įsitikinę, kad tai juos galutinai pribaigtų. Į degalus – ne mažiau kaip 10 procentų biologinių priedų.

Prognozuojama, kad šių metų žieminių rapsų derlius Lietuvoje sudarys 203,6 tūkst. t ir bus 4,8 karto didesnis negu 2011 metais. Derliaus gausumas siejamas su didesniais negu pernai pasėlių plotais. Šiais metais žieminių rapsų pasėta 78 tūkst. ha. Rapsus sėja atsakingai Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Biržų ir Kupiškio rajono augalininkystės konsultanto Ginto Jakštonio, žieminius rapsus ūkininkai sėja atsakingai.

Už GM augalų auginimo kontrolę atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos pirmą kartą Lietuvoje aptiko genetinės modifikacijos pėdsakų šalies šiaurinėje dalyje išaugintų rapsų derliuje. Iš pradžių manyta, kad ūkininkas modifikuotais rapsais GT73 užterštų sėklų įsigijo iš bendrovės „Lytagra“, tačiau papildomi tyrimai parodė, kad šios sėklos buvo švarios. Šiuo metu VAT tiria iš gretimų ūkių paimtus rapsų mėginius - galbūt GT73 užkratas pateko iš ten.

Prieš kelias dienas vieno Lietuvos ūkininko auginamų rapsų mėginyje buvo aptikta mūsų šalyje draudžiamų genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų. Per dešimt stebėsenos metų, GMO pėdsakas rapsų mėginyje buvo rastas pirmą kartą. Įsigaliojus GMO įstatymui 2000-ais metais, Aplinkos ministerijos pavedimu ir finansavimu stebėsena atliekama kiekvienais metais.

Europos Sąjungoje draudžiama auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Nustačius, kad Šiaurės Lietuvoje išaugintame derliuje yra genetiškai pakeistų rapsų pėdsakų, kontroliuojančios tarnybos aiškinasi, kaip tokie rapsai pateko į Lietuvą ir kas juos augino. Galima sakyti, kad Lietuva – rapsų šalis, mat šiemet jų prikulta maždaug 600 tūkst. tonų. Šį rudenį paimti 25 bandiniai genetinei modifikacijai tirti – lašas rapsų jūroje. Viename iš mėginių rasta genetiškai pakeisto rapso pėdsakų.

Viename iš Lietuvoje užaugintų rapsų sėklų mėginių nustatyti genetinės modifikacijos pėdsakai, pranešė Valstybinė augalininkystės tarnyba, atsakinga už šalyje auginamų augalų fitosanitarinę kontrolę ir genetiškai modifikuotų augalų auginimo kontrolę. Rugsėjo-spalio mėnesiais Valstybinės augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti, pagal kasmet atliekamą genetiškai modifikuotų augalų rizikos kultūrų pasėlių stebėsenos programą.

Per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 650,0 tūkst. t grūdų arba, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 2,4 karto daugiau. Daugiausia - 515,6 tūkst. t, arba 79,3 proc. - supirkta kviečių. Rapsų per tris rugpjūčio savaites supirkta 128 tūkst. t, arba beveik dešimteriopai daugiau nei pernai (13,8 tūkst. t). Kviečių supirkta beveik tris kartus mažiau (175,3 tūkst. t), tačiau I klasės kviečių buvo superkama santykinai daugiau negu žemesniųjų rūšių.

Lietuvoje prasidėjo didžioji javapjūtė. Į aruodus keliauja pirmasis šių metų grūdinių kultūrų derlius. Vasaros pradžioje buvo prognozuojamas rekordinis derlingumas. Nuogąstauta, ar bus kur dėti šiųmetinį derlių, viltasi, kad pagaliau nors šiek tiek papilnės gamtos nelepinamų žemdirbių kišenės. Deja, ne visoms šioms viltims lemta išsipildyti. Ir vėl suprastėję orai kiša koją javų augintojams.

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.

Į Lietuvos rinką uždrausta tiekti užterštus pašarus iš Baltarusijos. 44,2 tūkst kilogramų rapsų išspaudų siunta buvo sulaikyta, laboratoriniais tyrimais nustačius, kad pašarai užteršti Salmonella Senftenberg bakterijomis. Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai rapsų išspaudų mėginius laboratoriniams tyrimams atrinko juos importavusios didmeninės pašarų prekybos įmonės UAB "Eurokorma" sandėlyje.

Ūkininkai skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta bioįvairovės – neva laukuose styro tik javai ir rapsai, o naujų perspektyvių augalų skatinimu valdžia nesirūpina. Valdžios atstovai atkerta, kad bioįvairovei skatinti nėra nei lėšų, nei paklausos. Pasak profesionalaus selekcininko Antano Svirskio, Lietuvoje, jei tik valstybė daugiau remtų ūkininkus, laukus galima būtų užsėti naujomis augalų rūšimis, kurios būtų kur kas naudingesnės negu dauguma dabar Lietuvoje auginamų.

Ypač dėl derliaus praradimų sunerimusios pajūrio ūkininkų bendrovės, kurios sako dėl žiemos šalčių praradusios beveik visus rapsų pasėlius. Ūkininkai „Panoramai“ teigė, kad pajūryje nemažai būsimo derliaus prarasta, nes šalčiai prasidėjo kai ant žieminių pasėlių dar nebuvo sniego. Pasak Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininko Gerardo Liorenčaičio, šią žiemą derliaus neišgelbėjo ir pasirinkta švediška veislė, kuri turėtų būti atspari šalčiui.

Prieš didžiąsias metų šventes darbo netrūksta aliejaus spaudėjams. Anot ekologiško aliejaus gamintojų, kol kas į užsienio rinkas įsiveržti trukdo per mažas spaudžiamo aliejaus kiekis. Linų sėmenis tiesiog išgraibsto lietuviai. Lietuviško ekologiško aliejaus kokybę ypač vertina vokiečiai, praneša LTV „Panorama“. Šalto spaudimo aliejaus pradininko ūkininko Edmundo Jastramsko ūkyje – pats darbymetis. Anot ūkininko, prieš didžiąsias metų šventes pluša visa šeima.

Viename iš Mūšos gatvėje, netoli etanolio gamyklos, įsikūrusių pastatų dirbanti pasvalietė pasakojo,  kad buvo girdėti ne trik sprogimo garsas, bet kaimyniniuose pastatuose žmonės pajuto smūgio bangą. Iš sporogimo vietos pakilo juodi dūmai, tačiau atviros liepsnos nesimatė. Netrukus į įvykio vietą sulėkė specialiosios tarnybos – greitoji medicinos pagalba, gausios ugniagesių pajėgos. Medikai netrukus išvažiavo atgal, tuo tarpu gaisrininkai darbavosi dar kelias valandas.

Lietuvoje prasidėjus javapjūtei, Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų turėtų būti prikulta panašiai, kaip ir pernai – beveik 3 milijonai tonų. Ukmergės rajono žemdirbiai skaičiuoja grūdų prikulsiantys mažiau nei pernai, o jų supirkimo kainos taip pat kiek mažesnės nei pernykštį sezoną, praneša LTV „Panorama“. Bene gražiausias žemdirbiui paveikslas – nugeltęs kviečių laukas.

Antrus metus iš eilės žiemos padarytus nuostolius skaičiuojantys ūkininkai pranašauja prastą šiųmetį derlių ir aukštas grūdų supirkimo kainas, o gamintojai pripažįsta nematantys jokių požymių, kurie leistų atpiginti per pastarąjį pusmetį net tris kartus brangintą duoną. Grūdinių kultūrų augintojai skundžiasi, kad šie metai dar prastesni nei pernykščiai. Šalta ir mažai snieginga antra žiemos pusė daugiausia nuostolių pridarė Kretingos rajono žemdirbiams – čia iššalo apie 77 proc. pasėlių.