rait

Gyventojai turi klaidingų nuostatų apie smurto šeimoje aukų situaciją, sako ekspertai, pristatę visuomenės nuomonės apklausą. 2017 metų birželį bendrovei „RAIT“ apklausus per 1 tūkst. šalies gyventojų, pusė respondentų teigė, kad moteris, jei nori, visada gali nutraukti santykius su smurtaujančiu vyru. Iš dalies su šiuo teiginiu sutinka 35 proc apklaustųjų.

Šiuo metu kalbėti apie pirmalaikius parlamento rinkimus nėra jokio pagrindo, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Visi scenarijai yra įmanomi, bet kokios yra pasekmės ir kas po to? Tai manau, kad šiandien tikrai kalbėti apie pirmalaikius rinkimus nėra jokio pagrindo, nebent įvyktų taip, kad nebūtų įmanoma kažkokiu momentu politiškai suformuoti daugumos ir Vyriausybės, tai tada variantas toks galimas.

Daugiau rinkėjų palankiai vertina opozicijoje esančius konservatorius, nei valdančiuosius valstiečius, rodo naujausia rinkėjų apklausa. Socialdemokratų palaikymas taip pat akivaizdžiai išaugo. Komunikacijos ekspertai tokius pokyčius aiškina valstiečius persekiojusiais skandalais, o valstiečių frakcijos nariai šių pokyčių nesureikšmina. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus liepą žadėjo balsuoti 17 proc. apklaustųjų, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 16 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Kaip pranešime pažymi Teismas, Seimas prašo atsakymo, ar nepakeitus Konstitucijos galima nustatyti tokį reguliavimą, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykusieji galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.

Rinkos tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, pasirinkdami mobiliojo ryšio operatorių, gyventojai labiausiai vertina mobiliųjų operatorių teikiamų paslaugų kokybę, kainą („labai svarbu“ atitinkamai 79 proc. ir 78 proc.) ir klientų aptarnavimo kokybę (61 proc.). Kiek mažiau įtakos operatoriaus pasirinkimui turi paslaugų paketo dydis (45 proc.), siūlomos nuolaidos prietaisams įsigyti (44 proc.), rekomendacijos (38 proc.), spartus mobilusis internetas (33 proc.

9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog jiems teko susidurti su sukčiais, bandžiusiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. 8 proc. teigė, kad duomenų sukčiams neatskleidė, tačiau 1 proc. respondentų nurodė, kad nukentėjo nuo tokio tipo sukčių. Tai atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas, sakoma „Danske Bank“ pranešime. „Artėjant euro įvedimui gyventojams būtina dar kartą priminti: neužkibkite ant sukčių kabliuko.

Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos lyderės „Tele2“ pajamos Lietuvoje trečiąjį ketvirtį augo 6,3 proc., iki 142,2 mln. litų. Bendrovės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) marža siekė 38,1 proc. – 53,7 mln. litų. Tai 24,3 proc. daugiau, nei tą patį ketvirtį 2013 metais. „Gera kaina ir kokybė leidžia klientams nevaržomai naudotis paslaugomis, todėl ir „Tele2“ veiklos rezultatai yra geri.

Lietuvos gyventojai mobiliaisiais telefonais šneka ir naršo vis daugiau. Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ klientai antrąjį ketvirtį panaudojo 886,4 mln. megabaitų. Tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš metus (392,1 mln. megabaitų). Toliau auga ir prakalbamų minučių skaičius. Jų „Tele2“ klientai prakalbėjo 973,2 mln. Tai yra 7,5 proc. daugiau nei prieš metus (904,5 mln.

Keliaudami Europos Sąjungos valstybėse, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ klientai tarptinklinio ryšio paslaugomis toliau naudosis pigiausiai Lietuvoje. Nuo liepos 1 d. Europos Komisijai sumažinus galimus tarptinklinio ryšio tarifus, „Tele2“ juos atpigino dar labiau. ES šalyse priimamas skambutis „Tele2“ klientams kainuos 0,20 lito, skambutis į Lietuvą ir kitas ES šalis – 0,78 lito už minutę. SMS siuntimas ES šalyse kainuos 0,24 lito, duomenų perdavimas – 0,83 lito už megabaitą.

Lietuvos gyventojai neskuba taisyti skilusių išmaniųjų telefonų ekranų. Beveik pusė telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ užsakymu atliktos apklausos dalyvių sudaužyto ekrano neremontuotų arba tai darytų ne iš karto. Apklausa parodė, kad 34,5 proc. jos dalyvių sudužusį telefono ekraną keistų tik po kurio laiko. Dar 12 proc. apklaustųjų sudužusio telefono visai netaisytų ir toliau juo naudotųsi, sakoma bendrovės pranešime.

Lietuvos gyventojai labiausiai bijo, kad jų telefonas suduš arba bus pavogtas. Tuo tarpu tikimybė, kad telefonas nuskęs ar bus apkrėstas virusų, žmones gąsdina mažiau. Didžiausias su telefonais susijusias žmonių baimes atskleidė bendrovės „Tele2“ užsakymu atlikta apklausa. Paaiškėjo, kad mobiliųjų telefonų turėtojus Lietuvoje labiausiai gąsdina, kad jų telefonas gali sudužti – net 58,3 proc. respondentų nurodė tai kaip didžiausią grėsmę telefonui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ 2013 m. į valstybės biudžetą sumokėjo 93,68 mln. litų mokesčių – daugiausiai tarp Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių. Lyginant su 2012 m., „Tele2“ mokesčių suma praėjusiais metais augo. 2012 m. „Tele2“ į valstybės biudžetą sumokėjo 72,6 mln. litų. Bendrame 2013 m. didžiausių mokesčių mokėtojų sąraše „Tele2“ užima 20 vietą.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2013 m. antrojo pusmečio duomenys rodo, kad plačiausią 2G (GSM) mobiliojo ryšio tinklą Lietuvoje turi telekomunikacijų bendrovė „Tele2“. Jis šiuo metu dengia beveik visą šalies teritoriją – 98,9 procento. Ankstesnį tokį tyrimą RRT atliko praėjusių metų viduryje. RRT skaičiavimais, antrąjį 2013 m. pusmetį augo „Tele2“ 3G (UMTS) ryšio tinklas, leidžiantis naudotis mobiliuoju internetu. Šiuo metu jis apima 79,4 proc.

2013 metais vartotojai toliau aktyviai keitė mobiliojo ryšio operatorius. Dėl numerio perkėlimo labiausiai išaugo „Tele2“ klientų skaičius – net 26 187 vartotojais. „Žmonės visada ieško, kur geriau, ir numerio perkėlimo paslauga jiems leidžia be rūpesčių pakeisti operatorių ir sutaupyti. Stengiamės, kad mūsų sąlygos visada būtų geriausios. Rezultatai rodo, kad klientai tai vertina“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Rudenį telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ įrengė ir atnaujino dvylika 2G bei 3G bazinių ryšio stočių Žemaitijoje ir pajūryje. Naujos ryšio stotys rugsėjo-spalio mėnesiais buvo įrengtos šešiuose miestuose ir miesteliuose: Vadagiuose, Ubiškėje, Veliuonoje, Notėnuose, Pašilėje ir Kurmaičiuose. Per tą patį laikotarpį ryšio stotys atnaujintos Sudmantuose, Vėžaičiuose, Palangoje ir Klaipėdoje. „Tele2“ 2G ryšio tinklas yra didžiausias Lietuvoje, o toliau plečiamas 3G tinklas – antras pagal dydį.

Per metus Lietuvos gyventojai nepakeitė nuomonės, kuriais verslo sektoriais pasitiki labiausiai – lyderių trejetuką sudaro informacinių technologijų, telekomunikacijų ir transporto bei pervežimų bendrovės. Mažiausiai šalies gyventojų pasitikėjimo sulaukia energetikos ir gamtinių išteklių įmonės – jomis pasitiki vos 1 proc. gyventojų.

Lietuvos mobiliojo ryšio lyderės „Tele2“ 3G mobiliuoju ryšiu ir internetu gali naudotis vis daugiau mažesnių miestų gyventojų. Vien rugsėjį naujos 3G bazinės stotys įrengtos 13-oje miestų ir gyvenviečių. „Tele2“ 3G mobilusis internetas pradėjo veikti Kalnujuose, Blinstrubiškiuose, Kaspariškėse, Ežerėlyje, Zapyškyje, Vilkijoje, Išoruose, Deltuvoje, Trakėnuose, Vėžaičiuose, Berčiūnuose, Dauguose ir Jiezne. Dar 4-iose savivaldybėse 3G stotys buvo atnaujintos ir ryšys pagerintas.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ drastiškai sumažino skambučių kainas į šalis, kur gyvena daugiausia lietuvių emigrantų. Skambinti į Didžiąją Britaniją, Airiją bei Norvegiją bendrovės klientai galės vos už 10 centų per minutę. Tai yra mažiausia pokalbių kaina tarp siūlomų šalies operatorių. Be to, tai pirmas kartas Lietuvoje, kai skambučių į užsienį kaina yra ne ką didesnė nei vietinių pokalbių. 10 centų per min.

Lietuvių mėgstamiausia telekomunikacijų bendrovė yra „Tele2”. Ją labiausiai vertina 28 proc. gyventojų – dvigubai daugiau nei kitus mobiliojo ryšio operatorius (14 ir 12 proc). Tokius antrą kartą atliekamo “DDB Brand Capital” tyrimo rezultatus šiandien paskelbė dienraštis “Verslo žinios”. Prekių ženklų, kurie teikia didžiausią vertę už pinigus, sąraše „Tele2” buvo penkta, po didžiųjų prekybos tinklų.

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ klientai yra labiausiai linkę rekomenduoti savo operatorių. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „RAIT“ liepos mėnesį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimas. 61 proc. apklaustų „Tele2“ klientų į klausimą „Ar rekomenduotumėte Jūsų naudojamą mobiliojo ryšio operatorių savo draugams ir artimiesiems?“ atsakė teigiamai. Kitų operatorių paslaugas rekomenduotų 55 proc. bei 41 proc. apklausoje dalyvavusių jų klientų.

Ruošdamasi Joninių savaitgalio antplūdžiui Palangoje, telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ čia atnaujino dvi bazines stotis ir pagerino 2G bei 3G ryšio kokybę. Atnaujintos bazinės stotys užtikrins geresnę „Tele2“ mobiliojo ryšio ir interneto kokybę ties Klaipėdos ir Kęstučio gatvių sankirta bei aplink Naglio kalną Palangoje. „Per atostogas žmonės mobiliuoju ryšiu naudojasi intensyviai. Vartotojai ne tik skambina ir rašo žinutes, bet ir naršo internete, siunčia nuotraukas.

Trijų didžiausių Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių teikiamų paslaugų kokybė iš esmės nesiskiria. Tai patvirtino Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliktas judriojo ryšio operatorių paslaugų kokybės tyrimas. Pavyzdžiui, RRT duomenimis, nesėkmingų skambučių dalis „Tele2“ tinkle sudarė 2,67 proc., „Bitė Lietuva“ tinkle – 3,01 proc., „Omnitel“ tinkle – 1,04 procento. „Tele2” tinkle SMS pristatymo trukmė buvo 7,9 sekundės.

2012 m. kompanijos „Rait“ atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų žinios apie „Tetra Pak“ pakuočių rūšiavimą ir perdirbimą“ duomenimis, pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų klaidingai informuoti, į kurį rūšiavimo konteinerį mesti panaudotas kartonines gėrimų pakuotes. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų nurodė rūšiuojantys šias atliekas į kartoninėms gėrimų pakuotėms neskirtą, mėlynąjį, rūšiavimo konteinerį. Antrąkart tiek žmonių (27 proc.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) statistika rodo, kad Lietuvos mobiliojo ryšio tinklai plečiami ir atnaujinami vis intensyviau. 2011 m. visi operatoriai registravo 582 bazines stotis. Pernai registruota ketvirčiu daugiau – 731 bazinė stotis. Sparčiausiai augo telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ryšio tinklas. Per dvejus metus bendrovė registravo 520 naujų bazinių stočių. Tai yra 40 proc. visų naujų stočių.

Kovo mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad sriuba yra valgoma dažnai – 87 proc. apklaustųjų nurodė, kad sriubą valgo bent kartą per savaitę. Iš jų 43 proc. valgo sriubą 2 – 4 kartus per savaitę, dar 24 proc. – kasdien arba beveik kasdien. Tik 2 proc. nevalgo arba beveik nevalgo sriubos. Sriubą iki kelių kartų per savaitę dažniau valgo dirbantys žmonės nei nedirbantys.

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2” verslo klientų skaičius viršijo 24 tūkst. Be to, tyrimai rodo, kad būtent „Tele2“ besinaudojantys verslininkai yra labiausiai patenkinti savo operatoriumi. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 86,9 tūkst. veikiančių ūkio subjektų. Iš jų „Tele2“ paslaugomis naudojasi daugiau kaip 24 tūkst., arba 28 proc.

Pensijų kaupimo sistemos dalyviai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tokias tendencijas rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta antros pensijų pakopos dalyvių apklausa. Kokį sprendimą priimti, kol kas svarsto daugiau nei trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų – 35 proc. planuoja pasitarti su pensijų konsultantu, 24 proc. yra neapsisprendę, 20 proc. pasirinkimui trūksta informacijos, o 6 proc.

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ GSM tinklo aprėptis yra didžiausia Lietuvoje. Tai parodė Ryšių reguliavimo tarnybos atliktas tyrimas. Tyrimas atskleidė, kad „Tele2“ GSM tinklo aprėptis esant -95 dBm signalo lygiui, kurio pakanka normaliai naudotis ryšiu, sudaro net 98,6 proc. Lietuvos teritorijos. Dar stipresnis – lygus -85 dBm – signalas yra 86,1 proc. šalies teritorijos. -75 dBm (stiprus) jis yra 58,1 proc. Lietuvos teritorijos.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą lankėsi bent viename kurioje nors šalies arenoje vykusiame renginyje. Daugiausiai jų lankėsi Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusiuose renginiuose. Ši arena buvo įvardinta ir kaip žinomiausia arena šalyje.

Aktyvėjanti šalies ekonomika grąžina pirkėjus į didžiuosius prekybos centrus, todėl ekonominiu sunkmečiu išpopuliarėjusių išparduotuvių plotai traukiasi, joms prognozuojama koncentracija prekybos centruose. Šiandien pavienės išparduotuvės sulaukia kur kas mažiau pirkėjų dėmesio nei per krizę. Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pastaruoju metu taiko aktyvesnes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones.

Pirkti elektrą laisvojoje rinkoje planuoja beveik kas antra smulki ir vidutinė verslo įmonė (43,1 proc.), o trečdalis (32 proc.) dar svarsto. Apsisprendimą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją lemia kaina – ją svarbiausiu kriterijumi laiko 96,3 proc. verslininkų. Tokius duomenis, likus beveik mėnesiui iki įstatymu numatyto termino pasirinkti tiekėją, atskleidė elektros prekybos kompanijos „Elektrum Lietuva" užsakymu atliktas verslo įmonių tyrimas.

Rinkos tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė sako, kad statistinį Lietuvos rinkėjo portretą nupiešti sudėtinga. Tačiau garantuoti sėkmę rinkimuose gali susiformavęs partijos elektoratas, ryškus lyderis ir neapsisprendusių balsuotojų medžioklė. – Ne vienus metus atliekate balsavusiųjų apklausas. Ar iš tyrimo duomenų galima apibūdinti statistinį Lietuvos rinkėją? – Statistinį portretą nupiešti būtų sunku.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. rugpjūčio 10 – 23 dienomis, apklausta 1018 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

13 proc. šalies gyventojų turi ketinimų patys išvykti į užsienį dirbti ar ieškoti darbo per artimiausius 12 mėnesių. Nauja yra tai, kad šiemet, palyginus su ankstesniais metais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės su didelėmis pajamomis, aukštuoju išsilavinimu, einantys aukštesnes pareigas. Dauguma (84 proc.) lietuvių teigė neketiną išvykti. Beveik dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų teigė, kad jų šeimos nariai per artimiausius 12 mėnesių ketina vykti dirbti arba ieškoti darbo į kitas šalis.

Tyrimų bendrovės RAIT gegužės mėnesio vartotojų nuotaikų indeksas (VNI)  vis dar buvo neigiamas, tačiau nuo -27 (2009 m.) sumažėjo iki  -8% proc.

Mikroautobusų vairuotojai pastarąjį mėnesį lygina su padėtimi prieš dvejus metus, kai lietuviai pigesnių pirkinių plūste plūsdavo į Suvalkus ar Bialystoką. Anot mikroautobusų vairuotojų, vis gausėja konkurentų gretos, tačiau šio verslo senbuviai tikina, kad klientų visiems pakaks. Juolab į Lenkiją pirkinių jau skuba ne tiktai marijampoliečiai, bet ir atokesnių Kauno, Tauragės, Vilniaus rajonų gyventojai. Pasitaiko net klaipėdiečių.

Lietuviai kartais išdidžiai savo šalį pavadina jūrine valstybe, tiesa, jūros turime kur kas mažiau nei kiti mūsų kaimynai – 99 kilometrus. Aktualus ir kitas jūrinių valstybių gyventojams „jūrinis“ klausimas: kiek lietuvių nėra matę Baltijos jūros? Pesimistai sako, kad Baltijos bangų mūšos nė karto gyvenime negirdėjo apie trečdalis šalies gyventojų, o kaip yra iš tikrųjų? Lietuviams reikia saulės ir paplūdimio Kas iš tiesų traukia lietuvius prie jūros? Žvejyba, poilsis ar tiesiog galimybė išt...

Beveik prieš ketverius metus sukaupiau ryžto ir paklausiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:  “ar žmonės dalyvavę pensijų kaupime ir jau išėję į pensiją pajuto kokią nors naudą, t.y. ar jų pensija yra didesnė už išėjusių į pensiją žmonių, kurie nedalyvavo pensijų kaupime ir liko „Sodroje“?“ Ministerijos atsakymas buvo aptakus: “Nuo pensijų sistemos reformos praėjo tik 4,5 metų [šiuo metu jau 8] – pernelyg trumpas laikotarpis, kuris leistų spręsti, ar dalyvavimas pensijų kaupime u...

Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje stebime panašią tendenciją – daugėja žmonių, išeinančių į gatves protestuoti. Iš esmės visų mitingų ir protestų tikslas vienas – ginti savo teises. Dažniausiai streikai būna politiniai arba ekonominiai, neretai susipinantys tarpusavyje. Lietuvoje gyventojai dažniausiai išeina į gatves būtent dėl ekonominių priežasčių. Streikuoja gydytojai, gaisrininkai, mokytojai, pensininkai. Pastarieji yra gal netgi aktyviausi.

Dauguma – 94 proc.– šalies gyventojų per ateinančius 12 mėnesių neketina įsigyti nekilnojamojo turto (NT), 4 proc. gyventojų yra neapsisprendę, 2 proc. teigia ketinantys įsigyti nekilnojamojo turto. Iš pastarųjų šiek tiek mažiau nei trečdalis respondentų ketina pirkti sklypą , šiek tiek daugiau nei penktadalis ketina įsigyti butą, dešimtadalis - gyvenamąjį namą. Panaši dalis ketina įsigyti sodą ar sodybą.

Šių metų Lapkritį ir toliau daugėjo žmonių manančių, kad Lietuvos ekonominė situacija per ateinančius 3 mėnesius labai pablogės arba pablogės. Spalį tokių buvo 41%., o lapkritį padidėjo iki 47%.  Taip pat ir toliau auga žmonių galvojančių, kad jų asmeninė ar jų šeimos materialinė padėtis per ateinančius 3 mėnesius labai blogės arba blogės (spalį 31%, lapkritį 38%). Auga gyventojų dalis, kurie per ateinančius tris mėnesius ketina mažinti savo asmenines bei šeimos išlaidas ir vartojimą.

RAIT tyrimų bendrovė, tirianti vartotojų nuotaikų indeksą (VNI), užfiksavo, kad rugsėjį šis rodiklis išaugo iki 10 proc., tai rodo, kad gyventojų nuotaikos kalbant apie ekonominę šalies ir savo šeimos ūkio situaciją blogėja. „Nuo 2009 metų žemumų VNI su nedideliais svyravimais po truputį kilo. Šių metų liepos mėnesį buvo pasiekęs -5%, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio vėl pradėjo kristi.

Š. m. spalio 7-8 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose organizuojamas renginys „Versli Lietuva“, kurio metu geriausi specialistai atskleis savo patirtį, pasakos apie verslo galimybes ir atsakys į visus rūpimus klausimus, yra skirtas visiems, kurie nori pradėti savo verslą ar jį išplėsti. O kad net 83 procentai jaunų žmonių ne tik svajoja, bet ir ketina kurti savo verslą rodo apklausos rezultatai.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų (74 proc.), pasirinkusiųjų antrąją pensijų kaupimo pakopą, žino, kur išleis sukauptus pinigus. 44 proc. ketina juos panaudoti kasdienėms reikmėms. Maždaug kas aštuntas (13 proc.) mano, kad jų prireiks netikėtoms išlaidoms, o kas šeštas (16 proc.) planuoja juos išleisti savo malonumui - 10 proc. išvykti į kelionę, 6 proc. įsigyti norimą pirkinį. Tai rodo „Danske“ banko užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad reguliariai naudojasi bevieliu internetu „Wi-Fi". 4G internetu nuolat naudojasi 3 proc. Lietuvos gyventojų, o interneto telefonijos paslaugomis – 49 proc. Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15-74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

43 proc. Lietuvos gyventojų teigia nuolat naudojantys mobiliuosius telefonus, dar beveik pusė (47 proc.) teigia, kad jie yra neatsiejama jų gyvenimo dalis, atskleidė bendrovės RAIT atlikta šalies gyventojų apklausa. Išmaniaisiais telefonais nuolatos naudojasi tik 7 proc. apklaustųjų, teigiama RAIT pranešime. Nešiojamuoju kompiuteriu teigia nuolatos besinaudojantys 25 proc. Lietuvos gyventojų.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa buvo atlikta šių metų gegužės 10 - 22 dienomis, apklausta 1002 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kokiuose socialiniuose interneto tinklapiuose jie yra užsiregistravę ir kaip dažnai juose lankosi. Pusė (51,2 proc.) Lietuvos gyventojų teigė nėra užsiregistravę nė viename socialiniame interneto tinklalapyje. 7,5 proc.

Viešosios nuomonės apklausa „Žemės drebėjimo Japonijoje poveikis nuomonei apie branduolinę energiją“ atlikta iškart po tragedijos – kovo 21 – balandžio 10 dienomis. 47 pasaulio šalyse į klausimus atsakė 34 tūkst. žmonių. Kaip rodo apklausos duomenys, tragedija Japonijoje sukrėtė pasaulio nuomonę apie branduolinę energiją- bendrasis palankumas nukrito nuo 25 iki 6 proc. Beje, šalininkų skaičius vis dar viršija oponentų skaičių rezultatu 49:43 proc.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu perka tiek pat maisto, buities ir higienos kasdieninių prekių kaip ir 2009 metais. Tokie duomenys paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos, atliktos š.m. vasario 3-14 d., metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.