radvilė morkūnaitė-mikulėnienė

Laikinai vadovavimą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) perėmusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kol kas sako neketinanti dalyvauti konservatorių pirmininko rinkimuose. „Tai yra per ankstyvas klausimas. Šiuo metu tokių minčių neturiu“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda Daukanto aikštėje žurnalistams tikino ji. „Visą laiką partijoje yra demokratinis procesas, kada iškeliami kandidatai.

Nacionalinio susivienijimo vienas iš lyderių Vytautas Sinica sekmadienį iškovojo mandatą į Seimą Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje, nugalėjęs konservatorių kandidatę švietimo ministrę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Suskaičiavus balsus visose 13 apylinkių, V. Sinica pelnė 50,31 proc. balsų, tuo metu konservatorė gavo 47,45 proc. palaikymo. Pirmajame Seimo rinkimų ture Nacionalinis susivienijimas liko devintas su 2,87 proc. balsų, neįveikęs 5 proc.

 Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmeta galimybės su mokytojų profsąjungomis derėtis dėl mokslo metų trumpinimo. „Tą girdime, nesame kategoriški, kad tai turėtų būti taip, kaip dabar yra. (...) Aš manau, kad turime dar čia sutarti, kaip čia (toliau – ELTA) judėsime“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos švietimo sistemos klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė dėl rugsėjį startavusio įtraukiojo ugdymo susilaukė klausimų iš Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime. Opozicijai priklausančių parlamentarų nuomone, ministrės kritiškai įvertinta Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės iniciatyva galėtų tapti geruoju pavyzdžiu visai švietimo sistemai. „Mielaširdystė – labai puiku.

Vyriausybėje bus rengiamas projektas, skirtas narkotikų platinimo ir vartojimo užkardymui mokyklose. Tvarka sukurta po metus vykusio eksperimento septyniose šalies mokyklose ir ji esą pasitvirtino gaudant prekeivius.  Vidaus reikalų ministerijoje įvykusioje spaudos konferencijoje ministrė Agnė Bilotaitė pristatė pasibaigusį bandomąjį narkotikų prevencijos projektą. Šiame projekte dalyvavo 7 mokyklos iš Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono savivaldybių.

Švietimo ekspertui, žurnalo „Reitingai“ redaktoriui Gintarui Sarafinui paskelbus, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) užkirto galimybę sužinoti mokyklų rezutatus, ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad informacija apie mokyklų vidurkius yra viešai prieinama, tačiau klausimų kyla dėl duomenų apsaugos. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė sukritikavo mokyklų reitingavimo sistemą, teigdama, jog nėra aiški nei metodologija, nei ta pati asmens duomenų apsauga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog mokytojų pasiūla Lietuvoje šiek tiek auga, tačiau ne visi pedagogai atitinka keliamus reikalavimus. Anot jos, šiuo metu Užimtumo tarnyboje mokytojo darbo ieško 1,2 tūkst. žmonių, tačiau mokyklose trūksta apie 650 pedagogų.  „Mokykla ir mokyklos vadovas patys atsirenka ir užtat tie skaičiai čia prasilenkia.

Vis dar susiduriant su pagal atnaujintą ugdymo programą parengtų vadovėlių trūkumu, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad mokytojai galės naudotis internetinėje platformoje emokykla.lt patalpinta metodine medžiaga. Anot jos, tokiu būdu bus užtikrinama, kad dėl kelių šimtų vadovėlių trūkumo nenukentėtų moksleivių ugdymo kokybė.

Jau rugsėjį startuosiant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su kritika, kad derėjo palaukti kitų metų. Nors, anot ministrės, šiuo klausimu savivaldybėms vis dar kyla tam tikrų iššūkių, ji viliasi, kad išaugęs finansavimas įtraukiajam ugdymui padės juos išspręsti. „Mokytojo padėjėjų skaičiai yra išaugę. Probleminis klausimas, kas už ką atsakingas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Lietuvos regionų partijos siūlymas skirti 1 tūkst. eurų siekiančias baudas be raštiško tėvų sutikimo informaciją apie LGBTQ teikiančioms ugdymo įstaigoms skaldo visuomenę. Politikus ji ragina nekurstyti aistrų, o atvirai kalbėti apie įvairialypiškumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu konkursas į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo vietą artėja link paskutiniosios stadijos, ji tikisi, jog pavardė paaiškės rugsėjo pradžioje. „Tai konkursas ateina į savo jau paskutinę stadiją. Viliuosi, kad per pirmas rugsėjo savaites bus apsispręsta kas bus naujasis institucijos vadovas“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

Trečiadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga su švietimo ministre Radvile Morkūnaite-Mikulėniene aptarė valstybinių brandos egzaminų rengimo tvarką, nuo rugsėjo prasidėsiančią įtraukiojo ugdymo reformą bei mokytojų darbo užmokesčio didinimą. „Su ministre prieš mokslo metus diskutavome probleminiais klausimais. Iššūkių yra nemažai. Konkretūs sprendimai trečiadienį priimti nebuvo, bet džiaugiamės, kad ministrė išgirdo aiškiai suformuluotas problemas, galimus jų sprendimo būdus.

Po skandalo dėl abiturientų egzaminų rezultatų, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neskuba kaltinti laikinojo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo Aido Aldakausko. Pasak jos, atsakomybė dėl susidariusios situacijos paaiškės tik po atlikto tyrimo.  „Manau, kad NŠA yra gilesni dalykai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog žinia apie prokuratūros prašymą panaikinti buvusio frakcijos seniūno Andriaus Vyšniausko neliečiamybę jai buvo netikėta. Tačiau, anot jos, Seimo narys privalo atsakyti į keliamus klausimus.

Vertindama stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigia, kad abiturientų pasirengimas studijoms šiemet buvo geresnis nei pernai. „Matome, kad stojančiųjų pasirengimas studijoms šiemet yra geresnis – turime 1,5 tūkst. daugiau galinčių pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas stojančiųjų nei pernai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai viliantis, jog kitai Vyriausybei sportas rūpės labiau nei dabartiniam centro-dešinės Ministrų kabinetui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atmeta tokią šalies vadovo kritiką. Anot jos, per pastaruosius kelis metus dėmesys ir finansavimas Lietuvos sportininkams augo. „Negaliu sutikti su tokia nuomone, nes per pastaruosius metus sporto politikoje nuveikta labai nemažai.

Po įsivėlusios klaidos vertinant brandos egzaminus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako – susiklosčiusi situacija yra nedovanotina. Anot politikės, dėl tokio aplaidumo yra kalta įmonė, skaitmenizavusi egzaminų rezultatus. Todėl ministrė pabrėžia – bus reikalaujama įmonės atsakomybės. „Buvau supažindinta su informacija apie klaidą skaitmeninant brandos egzaminų rezultatus. Nors pakitimai yra nedideli, situaciją vertinu kaip nedovanotiną aplaidumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį paskelbtus devynių paskutinių brandos egzaminų rezultatus vadina labai gerais ir viliasi, kad daugiau abiturientų rinksis laikyti užsienio kalbas. „Gavome paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir džiugu, kad tie rezultatai yra labai geri. Visi – virš 95 proc. išlaikymas“, – žurnalistams Vilniuje teigė ministrė.

Daliai mažųjų gimnazijų pateikus peticiją dėl reikalavimo turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neketina nuleisti numatytos vienuoliktokų skaičiaus kartelės. Pasak jos, dalyje šių mokyklų mokiniams nėra užtikrinamas visų privalomųjų dalykų pasirinkimas. „Pirmiausia visų bendras tikslas turėtų būti, kad moksleiviams būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas.

Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako suprantanti tėvų, kurių vaikai dar negavo mokyklos, nerimą. Visgi, anot jos, sostinės savivaldybė yra įsipareigojusi kiekvienam moksleiviui surasti ugdymo vietą. „Kaip ir kiekvienais metais kiekvienam vaikui būdavo surandama ugdymo įstaiga, taip turės būti ir šiemet. Tai yra savivaldybės atsakomybės klausimas“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius bei tikėtis politinės atsakomybės. Tuo metu kalbėdama apie konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vengimą atsakyti, ar jis matytų save eurokomisaro pareigose, politikė tikino suprantanti, kodėl užsienio reikalų ministras laikosi tokios pozicijos.

Vykstant Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo konkursui, kuriame dalyvauja keliasdešimt pretendentų, naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad šią įstaigą reikia stiprinti, tačiau artimiausiu metu vadovas atrinktas nebus. „Vertinu darbą šitoje ministerijoje ir požiūrį į visus šito lauko dalyvius, kad turime žiūrėti su didesniu jautrumu ir didesne atida.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretus, kuriais paskyrė dabartinę konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ar naujoji ministrė sugebės atliepti mokytojų ir mokinių lūkesčius? Pokalbis su R. Morkūnaite-Mikulėniene – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ketvirtadienį Seime prisiekė naujieji ministrai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Vytautas Šilinskas. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretus, kuriais paskyrė dabartinę konservatorių frakcijos Seime seniūnę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovu paskyrė iki šiol viceministro pareigas ėjusį V. Šilinską.

Kandidatė į švietimo ministres Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad jau rugsėjį pedagogams algos galėtų kilti ne žadėtus 10 proc., o kiek daugiau nei 15 proc. „Nepaisant to, kad sutarta su profsąjungomis, su didžiąja profsąjungų dalimi buvo dėl augimo 10 + 10 per šituos metus. Tačiau, žinant tą savo įsipareigojimą iki 130 proc. (vidutinio darbo užmokesčio – ELTA) ir esant palankesnėms aplinkybėms, tas didėjimas bus rugsėjį ne 10 proc., o jau 15,5 proc.

Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikusi kandidatė į švietimo ministres Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako problemas šiame sektoriuje su šalies vadovu matanti vienodai, o pokalbį vertinanti kaip konstruktyvų. „Iššūkius ir problemas matome vienodai. Gali skirtis požiūris, kaip jas spręsti, bet pokalbis buvo ilgas ir aš jį vertinu kaip turiningą ir konstruktyvų“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su pretendentais į švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrus. Penktadienį Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė naujų ministrų kandidatūras – švietimo ministre siūloma skirti konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovu siūlomas dabartinis viceministras Vytautas Šilinskas.

Prasidedant ilgajam savaitgaliui lietuviai jau šluoja parduotuves. Mažosiomis Kalėdomis prekybininkų vadinamoje šventėje karaliaus šašlykai. Jonams ir Janinoms dovanų žmonės perka šakočius. Pasak prekybininkų, per Jonines penktadaliu išauga alkoholio pardavimai, o nealkoholinių gėrimų – dar daugiau, maža to, taupyti tautiečiai nežada. O švęsti planuoja gamtoje – didesnes sodybas išgraibstė dar prieš 3 mėnesius.

Premjerei pateikus Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės bei Vytauto Šilinsko kandidatūras į švietimo ir socialinės apsaugos ministrus, parlamento opozicija būsimiems Vyriausybės nariams didelių lūkesčių nekelia. Anot politikų – šiais paskyrimais siekiama „užkamšyti skyles“. Todėl likus vos keliems mėnesiams šios Vyriausybės kadencijos, svarbiausia, pasak mažumos atstovų, jog nauji ministrai nesukeltų didesnių problemų. „Pavardės, kaip žmonės sako, tam, kad užkamšytų skyles.

Kandidate į švietimo, mokslo ir sporto ministrus teikiama Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina reformų ministerijoje neketinanti imtis. Pasak jos, esminis tikslas pasiruošti naujiems mokslo metams ir išspręsti iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria ministerija. „Kadangi belikę keli mėnesiai, tikrai kažkokių reformų jau nenusimato. Pagrindinis tikslas yra pasiruošti naujiems mokslo metams, vyksta pasirengimas dėl metodinės medžiagos ruošimo.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė teikia prezidentui naujų ministrų kandidatūras – švietimo, mokslo ir sporto ministre siūloma skirti konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovu siūlomas dabartinis viceministras Vytautas Šilinskas. „Ir Radvilė, ir Vytautas yra politinės komandos, įgyvendinusios šios kadencijos pokyčius, nariai ir aktyvūs dalyviai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad ne vienerius metus politikoje dalyvaujanti konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė galėtų būti įvardijama tarp kandidatų į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovo postą. „Ponia Mikulėnienė iš tikrųjų yra gana patyrusi politikė, nors ir jauna.

Opozicijos atstovai skeptiškai vertina galimybę Seimo konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei užimti švietimo ministro postą. Pasak jų, politikė neturi šioms pareigoms reikalingos darbo patirties ir nėra įsigilinusi į švietimo bendruomenei kylančias problemas. Todėl, jų įsitikinimu, konservatorei eiti ministrės pareigas eiti būtų labai sudėtinga.

Konservatorių frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad esant poreikiui prisiimtų atsakomybę ir taptų švietimo, mokslo ir sporto ministre. Šią galimybę politikė tikina su premjere aptarusi po buvusio ministerijos vadovo Gintauto Jakšto atsistatydinimo. „Esame su premjere kalbėję, ji man užsiminė apie tokį galimą siūlymą. Tai aš esu komandos žmogus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė galėtų tapti švietimo, mokslo ir sporto ministre, iš šio posto trečiadienį pasitraukus laikinai šias pareigas ėjusiai Monikai Navickienei. „Galėtų, bet aš šiandien šių dalykų neplanuočiau komentuoti“, – Seime sakė I. Šimonytė, žurnalistų paklausta, ar minėtą postą galėtų užimti dabartinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad partija iš pareigų pasitraukusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei neturi jokių priekaištų. „Ministrės sprendimas yra drąsus. Priimtas toks sprendimas, nors jai kaip ministrei, kaip politikei nei aš, nei mūsų politinė bendruomenė neturi jokių priekaištų.

Į skandalą įsivėlusiam Seimo nariui Justui Džiugeliui suspendavus savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose, konservatorių frakcijos parlamente seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad tai – netikėtas kolegos sprendimas. Politikė pažymi, kad frakcija tarsis, ką reikės deleguoti į Socialinės apsaugos ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkus. „Nekalbėjome apie tai. Aš specifiškai minėjau, kad nematau tam pagrindo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlys Justui Džiugeliui dėl ryšių su lošimų verslo lobistu trauktis iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad gali kilti abejonių dėl kolegos Justo Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo. Todėl, teigia politikė, frakcijos nariui ji siūlys kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. „Kol kas nesu išsamiai susipažinusi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gali būti netikslumų sąskaitose, jose esančiose formuluotėse.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad šios kadencijos Seimui nepavyktų prijungti parlamentinių išlaidų prie atlyginimo, nes  tokie pasikeitimai nėra numatyti biudžete.

Trečiadienį vykusiame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Prezidentūra pristatė praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi šio klausimo svarstyme, kaip įprasta, nedalyvavo Vyriausybės atstovas, nes šalies vadovas Gitanas Nausėda į susitikimą buvo išlydėtas be užsienio reikalų viceministro. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad tai nėra įprastas veikimas, todėl teigia posėdžio metu paprašiusi Prezidentūros šios praktikos nekartoti.

Trečiadienį vyks Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdis, kuriame ketinama pristatyti praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi, pasak komiteto pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šis posėdis bus beprecedentis, nes Prezidentūrai sulaužius visus reglamentus ir į EVT išlydėjus šalies vadovą Gitaną Nausėdą be užsienio reikalų viceministro, lieka neaišku, kaip parlamentarams bus pateikta ataskaita. „Tai sunkus klausimas.

Parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad dėl sunkiai paaiškinamų Prezidentūros sprendimų ateinantį trečiadienį laukia precedento neturintis jos pirmininkaujamo Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdis. Kaip numatyta parlamento darbotvarkėje, trečiadienį ERK nariai turėtų išklausyti ataskaitą apie praėjusią savaitę vykusį neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Baltijos šalių nesutarimų dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ neliko, teigia Seimo Europos komiteto pirmininkė. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad projekto svarba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertinama vienodai.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Prezidentūros pareiškimus, esą Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) kišimasis į ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimą gali būti vertinamas kaip spaudimas šalies vadovui ir Vyriausybei, vadina antikonstituciniais.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė sako, kad vertinant saugumo paveikslą, Lietuva turi dėti dar daugiau pastangų savo apginamumui.  Pasak Radvilės Morkūnaitės-Milulėnienės, pirmadienį vykusiame valdančiosios daugumos koalicinės tarybos posėdyje buvo aptarti gynybiniai klausimai bei rizikos ir grėsmės.   „Grėsmės nenaujos – manau, visi stebime aplinką, karo Ukrainoje eigą iš viešų šaltinių.