r. žylius

Ruošiantis Tarptautinės antikorupcijos dienos minėjimui, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kartu su Ūkio ministerija skelbia antikorupcinių verslo iniciatyvų atranką. Apdovanojimų už antikorupcines verslo iniciatyvas tikslas – pagerbti ir paskatinti asmenis ir įmones aktyviai ir rezultatyviai veikiančias korupcijos versle prevencijos srityje, skatinti aktyvesnį verslo visuomenės dalyvavimą antikorupcinėje veikloje.

Čikagoje, didžiausią lietuvių bendruomenę turinčiame Jungtinių Amerikos Valstijų mieste (JAV), penktadienį prasideda ketvirtasis Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF). Forume bus pristatoma Lietuvos ekonominė pažanga, pasiekta per daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų, Lietuvos investicinis klimatas ir pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Apie tai kalbėsis Lietuvos ekonomikos ekspertai, didelis dėmesys bus skiriamas Lietuvoje jau vykdančių veiklą JAV įmonių patirčiai pristatyti.

Lietuva Kinijos verslininkams gali pasiūlyti vartus į Vakarų Europos rinkas, teigia ūkio ministras Rimantas Žylius. „Kinijos ekonomikos veidas labai intensyviai keičiasi. Nors Kinijos vidaus rinkos vartojimas didėja, tačiau vis dar svarbiausia Kinijos ekonomikos varomoji ašis yra eksportas ir užsienio investicijos. Todėl Kinija ieško naujų eksporto krypčių.

Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) per pastarąją savaitę pasirašyta trylika sutarčių, kurioms skirta 8 mln. litų ES struktūrinės paramos. Rugpjūčio 22 d. baigiantis priemonės "Procesas LT", skirtos įmonėms, planuojančioms įsidiegti šiuolaikiškus vadybos metodus ir sistemas, sertifikuotis, kvietimui, šiuo metu jau yra pateiktos 23 paraiškos, kurių bendra prašoma suma iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų siekia 2,448 mln. litų. Šešios įmonės investuos 1,5 mln.

Vyriausybės interesas yra ne naujų darbo vietų kūrimas, o naujų verslų steigimas, sako ūkio ministras Rimantas Žylius, šiuo metu pavaduojantis atostogaujantį Premjerą. „Kai kalbame apie darbo vietas, iš tikrųjų turime kalbėti apie verslą, nes Vyriausybė nesteigia darbo vietų. Mes nenorime sukurti daugiau mokytojų etatų ar daugiau išleisti viešajame sektoriuje, ar kad „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų dar 20 tūkst. darbuotojų.

Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektorius turi didelį potencialą ir gali aktyviai plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, atrasdamas vis naujas dar neišnaudotas nišas užsienio rinkose. Todėl šiai verslo sričiai būtina ne tik aktyvesnė valstybės pagalba, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas, siekiant šį verslo sektorių populiarinti ne tik mūsų šalyje, bet ir svetur.

Tęsiant kryptingą Vyriausybės politiką pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų, priimtas sprendimas dėl VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovybės pokyčių. Pareigas iki šiol ėjęs generalinis direktorius Mantas Nocius palieka postą šalių susitarimu. „VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atlieka didžiulį darbą, pritraukdama užsienio investuotojus į Lietuvą.

56 tūkst. litų siekianti konservatoriaus Vido Urbonavičiaus kompensacija rodo, kaip Lietuvoje laikomasi Darbo kodekso, ketvirtadienį pareiškė ūkio ministras Rimantas Žylius. Šią savaitę paaiškėjo, kad V. Urbonavičius pernai lapkritį atleistas iš valstybės valdomos bendrovės „Toksika“, gavo 56 tūkst. litų iki mokesčių arba maždaug 42 tūkst. litų į rankas kompensaciją. „Tai rodo, visų pirma, kaip laikomės įstatymo, tai yra, V. Urbonavičiui galioja Darbo kodeksas.

Savo turtą bankrutavusiame banke „Snoras“ įkeitusios, tačiau visai arba iš dalies paskolų negavusios šalies įmonės gali kreiptis į kitus komercinius bankus dėl šių paskolų refinansavimo, pranešė ūkio ministras Rimantas Žylius.

6,5 tūkst. Lt prieš mokesčius ir apie 5 tūkst. Lt į rankas – daug ar mažai? Ar toks atlyginimas pakankamas, kad jį gaunantis darbuotojas jaustųsi socialiai saugus ir sutiktų sudarant darbo sutartį derėtis  su darbdaviu dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie šios sutarties nutraukimą termino, išeitinės kompensacijos dydžio ir kai kurių kitų dalykų? Kuo pagrįsta siūloma suma? Darbdaviai spėja, kad 6,5 tūkst.

Konservatorių ir liberalų vyriausybė, tebetikinti Laisvosios rinkos instituto pasakaitėmis, pasišovė dar labiau liberalizuoti darbo santykius. Šįkart ji ne tik pataikauja stambiajam verslui bei toliau siekia įtvirtinti pasenusį požiūrį į darbuotoją kaip į „darbinį arklį“, bet ir nori paspęsti pelėkautus uždirbantiems daugiau nei daugelis.

„Žinome, kiek yra nepasitikėjimo verslu ir vienas kitu. Tačiau jaunoji karta, kuri dabar ateina iš universitetų, mokyklų, pozityviai žiūri į verslininko karjerą ir tai rodo, kad mūsų visuomenėje vyksta lūžis ir matysime draugiškesnę verslui aplinką“, – penktadienį komentuodamas naujo tyrimo rezultatus sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Tyrimas rodo, kad 83 proc. jaunuolių ne tik svajoja, bet ir ketina kurti savo verslą.

Pirmą kartą Lietuvoje surengta sertifikuota JAV prekybos misija pritraukė 47 Lietuvos ir JAV įmones. Į Vilnių iš JAV atvyko 11 JAV kompanijų delegacijos, o dar 5 bendrovių atstovai prekybos misijos metu su Lietuvos verslininkais bendraus virtualiai – naudodamiesi tiesioginių „Skype“ vaizdo konferencijų paslauga. Verslo galimybėmis Lietuvoje susidomėjo net 5 kompanijos, patenkančios į didžiausių JAV bendrovių sąrašą „Fortune 500“. Prekybos misijoje dalyvauja 31 Lietuvos bendrovė.

Ūkio ministerija pasirašė ketinimų protokolus su norvegų įmonėmis „Mirror Accounting AS“ ir „Storebrand Group“, kurios planuoja įgyvendinti 70,5 mln. litų vertės plėtros projektus Vilniuje ir sukurti mažiausiai 270 darbo vietų. „Praėjusių metų įdirbis, vis pritraukiamos naujos investicijos skatina ir kitas užsienio įmones vertinti mus kaip investicijoms tinkamą šalį, turinčią palankią aplinką verslo plėtrai.

Premjerą Andrių Kubilių pavaduojantis ūkio ministras Rimantas Žylius kritikuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto Lietuvos ekonomikos rodiklių tyrimo metodiką. "Iš tikrųjų šitas LLRI tyrimas mane verčia suabejoti objektyvumu. Tai, ką jie sako, kad daugiau kaip pusė žmonių mano, kad sąlygos pablogėjo ar nepagerėjo. Jums pateiksiu kitą formuluotę, tai yra, kad du trečdaliai žmonių mano, kad sąlygos nepablogėjo: 25 proc. žmonių mano, kad jos pagerėjo.

Šiandien Vyriausybei pristatoma pirmoji ketvirtinė Lietuvos valstybės valdomų įmonių ataskaita. Joje pateikti duomenys apima didžiausių valstybės valdomų įmonių 2011 m. pirmojo ketvirčio rezultatus. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, beveik visų šių įmonių rezultatai yra geresni. Pirmoje ketvirtinėje ataskaitoje aprašyti 57 valstybės valdomų įmonių rezultatai. Šių įmonių apyvarta sudaro daugiau kaip 90 proc. visų valstybės valdomų įmonių apyvartos.

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį Lietuvoje įsteigta rekordiškai daug – 2604 naujos įmonės. Tai – net 35 proc. daugiau nei per pirmąjį 2009 metų  ketvirtį ir 17 proc. daugiau nei  per tą patį laikotarpį 2010 metais. Dar 6 tūkst.  potencialių būsimų verslininkų apsilankė Ūkio ministerijos ir VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotuose verslo skatinimo renginiuose, kuriuose išdalinti 707 nemokami pirmųjų verslo metų paslaugų čekiai.

Konkurencingumo didinimui, naujų rinkų paieškai ir eksporto skatinimui Lietuvos įmonėms balandžio mėnesį dar paskirstyta daugiau kaip 4 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų pagal priemonę „Naujos galimybės“. Ūkio ministro įsakymais parama suteikta 49 įmonėms. „Siekiame, kad šią paramą gautų kuo daugiau įmonių. Valstybė net ir nedidele dalimi prisidėdama prie įmonių pastangų rasti naudingų kontaktų užsienio rinkose motyvuoja verslą imtis iniciatyvos pačiam tapti pasauliniu rinkos dalyviu.