r. paksas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą galutinį išteisinamąjį nuosprendį prekybos poveikiu byloje buvęs „tvarkietis“, per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas vadina „teisingumo gurkšniu“. BNS komentuodamas sprendimą jis sakė, jog džiaugiasi, kad „yra teisėjų, gerbiančių savo profesiją ir profesionalumą, kurie nepasiduoda politikų vėjams, įtakoms ar kitokiems veiksmams“. „Aš džiaugiuosi šiuo sprendimu, ne tik kaip žmogus, su kuriuo susijusi šeima, draugai, artimieji, galų gale, buvę p...

Seime artėja akimirka, kai paaiškės, ar iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas Rolandas Paksas galės kandidatuoti į Seimą ar prezidentus. Parlamente jau užgimė tam skirtos pataisos, Seimo nariams beliko apsispręsti. Apklausus frakcijų seniūnus, panašu, kad šįkart, skirtingai nei anksčiau, klausimui galiausiai užteks balsų, kad pagaliau būtų išspręstas.

Buvusio „tvarkiečių“ lyderio, per apkaltą pašalinto prezidento Rolando Pakso, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovo Gedvydo Vainausko ir verslininko Antano Juozo Zabulio bylą nagrinėti trečiadienį pradėjęs Lietuvos apeliacinis teismas netenkino prokuroro prašymo dėl papildomo įrodymų tyrimo. Kitą antradienį apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje bus sakomos baigiamosios kalbos, BNS informavo teismo atstovė Vilma Budėnienė.

Likviduojama partija „Tvarka ir teisingumas“ bandė registruotis Seimo rinkimams, buvęs tvarkiečių lyderis ir naujai sukurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis ketina kreiptis į prokuratūrą. „Kreipsimės į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, dėl partijos buvusios buhalterės ir finansininkės, kuri buvo atleista iš pareigų, galimai neteisėto bandymo užvaldyti juridinį asmenį užvaldant dokumentus“, – BNS sakė R. Žemaitaitis.

Šis Seimas nėra pajėgus apsispręsti dėl naujos asmenvardžių rašybos, nes vyrauja per didelė nuomonių įvairovė, sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Agnė Širinskienė. Jos teigimu, tai yra vienas iš politiškai jautrių klausimų, dėl kurių Seimas iki šiol neranda sutarimo ir vargu, ar jį ras iki kadencijos pabaigos. „Realybė tokia: sutarimo nėra, o sesijos darbotvarkę formuoja ir planuoja Seimas.

Vyras – galva, žmona – kaklas, byloja liaudies išmintis. Šį spalvingą posakį galima pritaikyti ir valstybėje, kur šalies galva – prezidentas, o kaklas tuomet – pirmoji ponia, galinti savo įtaką panaudoti įvairioms šalies dilemoms spręsti, užsiimti socialine, kultūrine, labdaringa veikla ir išlikti ryškiu pavyzdžiu ateities kartoms.

Su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka susitikęs europarlamentaras Rolandas Paksas neatstovauja Lietuvai, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Jis atstovauja sau ir dar, kaip sako, kažkam, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad jis tikrai neatstovauja Lietuvai, neatstovauja mūsų institucijoms ir mūsų politikai“, – BNS penktadienį sakė ministras. Jis tvirtino, kad politikas savo veiksmų su ministerija nederino.

Prokuroras pareiškė nušalinimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai buvusio „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ generalinio direktoriaus Gedvydo Vainausko bylą. Per posėdį antradienį nušalinimas pareikštas trims teisėjams – Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Aivai Survilienei ir Alenui Piesliakui.

Kremliaus propagandos ašies – Užsienio reikalų ministerijos – atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova prabilo apie Lietuvą. Jai ypač nepatiko Lietuvos URM ministro Lino Linkevičiaus pasisakymai dėl Rusijos agresyvių išpuolių šalia okupuoto Krymo. Netrukus po pasaulį sukrėtusių įvykių šalia okupuoto Krymo sąsiaurio, Linas Linkevičius yra pareiškęs: „Ryžtingai smerkiame Rusijos panaudotą fizinį Kerčės sąsiaurio blokavimą ir ukrainiečių laivo taranvimą.

Premjeras Saulius Skvernelis kritiškai vertina europarlamentaro Rolando Pakso kelionę į Maskvą – vadina bandymu įkalti pleištą ne tik į Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos užsienio politiką. „Tai yra be komentarų. Aš suprasčiau, jei tai būtų privatus asmuo, bet tai Lietuvai atstovaujantis Europos Parlamento narys.

Per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas sako, kad kitų metų šalies vadovo rinkimai gali būti pripažinti neteisėtais, Seime žlugus dar vienam bandymui atverti jam kelią kandidatuoti. „Aš manau, kad Lietuvos politinė valdžia ir visas isteblišmentas turi ruoštis tam momentui, kad būsimieji prezidento rinkimai (...) gali būti pripažinti kaip pažeidžiantys žmogaus teises ir neligitimūs“, – BNS ketvirtadienį sakė buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.

Seime dar kartą žlugo bandymas įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui atverti kelią į rinkimus. Ketvirtadienį per pirmąjį kandidatuoti po apkaltos leidžiančios Konstitucijos pataisos priėmimą už ją balsavo 78 Seimo nariai, tuo tarpu reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. 15 parlamentarų buvo prieš ir keturi susilaikė.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Konstitucijos pataisos, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atvertų kelią į prezidento ir Seimo rinkimus. Ketvirtadienį vyks pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo – tam reikia ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.

Buvęs parlamentinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas europarlamentaras Rolandas Paksas sako pasitraukiantis iš partijos. Jis žada dalyvauti prezidento rinkimuose. „Nuo šiol nebelaikau savęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu ir nenoriu ateityje būti saistomas su jos politiniais sprendimais“, – šeštadienį prieš partijos kongreso pradžią savo Facebooko paskyroje pareiškė R. Paksas.

Prieš šeštadienį planuojamą partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongresą skyriai į pirmininkus kol kas kelia dabartinio lyderio Remigijaus Žemaitaičio kandidatūrą, buvęs pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas neatskleidžia, ar sieks grįžti vadovauti partijai. R. Žemaitaičio kandidatūrą į partijos pirmininkus iškėlė 41 iš 67 skyrių, BNS informavo partijos atsakingasis sekretorius Almantas Petkus.

Prekybos poveikiu byloje, kurioje teisiami buvęs „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ generalinis direktorius Gedvydas Vainauskas, prokuratūra keičia kaltinimą – prokuroras mano, kad R. Paksas susitarė priimti kyšį ne tik savo, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai. Penktadienį Vilniaus apygardos teisme įvykusiame baudžiamosios bylos posėdyje prokuroras Gedgaudas Norkūnas pranešė apie kaltinimo keitimą.

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui būtų atvertas kelias į rinkimus. Už Konstitucijos pataisą ketvirtadienį po svarstymo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 21 Seimo narys, 16 parlamentarų susilaikė. Kitame etape Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, tam jau reikės ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka.

Susipažinusi su prokurorų medžiaga Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinsis, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ nebuvo finansuojama iš neteisėtų šaltinių. „Prokuroras informavo VRK, kad turi tokią medžiagą, ir komisijai buvo sudarytos galimybės susipažinti su jos turiniu. Vakar visi VRK nariai buvo nuvykę susipažinti su ta medžiaga“, – BNS sakė VRK vadovė Laura Matjošaitytė.

Europos Tarybos (ET) Ministrų Komitetas pastebi Lietuvos pažangą sprendžiant dėl galimybių Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose, tolesnių sprendimų bus laukiama iki liepos. Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė sako, kad komitetas teigiamai įvertino Seimo šią savaitę pradėtas svarstyti Konstitucijos pataisas, numatančias galimybę R. Paksui siekti Seimo nario mandato, o tai leido Lietuvai išvengti tarptautinių sankcijų.

Seimui antradienį planuojama pateikti Konstitucijos pataisas, kurios leistų per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose į Seimą. Pataisos per apkaltą pašalintiems asmenims leistų kandidatuoti į Seimą, tačiau draustų būti renkamam Seimo pirmininku ar vicepirmininku. Taip pat jos neatveria galimybės kandidatuoti į prezidentus.

Paprastai politinių partijų pirmininkai ne tik vadovauja savo bendražygiams, bet ir veda juos į rinkimus, tapdami partijų veidais politinėse batalijose. Tiesa, Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, pastebima, jog dalies didžiųjų partijų lyderiai politiniam paradui ketina vadovauti iš galinės sėdynės. Politologai įsitikinę, kad partijų lyderiai į rinkimus nesiveržia ir dėl pasikeitusių įstatymų, ir dėl išskaičiavimo.

Valdančioji partija „Tvarka ir teisingumas“ šeštadienį Vilniuje renkasi į tarybose posėdį, kuriame tvirtins kandidatų į Seimą sąrašą, partijos programą. „Tvirtinsime kandidatų eiliškumą bei galutinai vienmandatininkus, taip pat ir programą“, – BNS sakė partijos pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas. Klausiamas, kas ves partiją į rinkimus, R.Paksas sakė, jog tai nuspręs partijos taryba, nenorėjo įvardinti ir kandidatų į pirmąją poziciją sąraše.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas tvirtina, jog „tvarkiečių“ kandidatų į Seimą sąraše turėtų atsidurti garsi klimatologė Audronė Galvonaitė. „Atvirai sakant, viską parodys rytojus. Principinį sutikimą A. Galvonaitė yra davusi. Kas gali pasikeisti iki rytojaus ryto, aš nežinau, bet yra buvę tokių gyvenimo atvejų, kad žmogus per naktį atsibunda su kitokia nuomone. [...] Bet principinį sutikimą ji yra davusi“, – portalui tv3.lt pasakojo R. Paksas.

Paprastai demokratinėse valstybėse partijų pirmininkai tampa kandidatų į Seimą sąrašų vedliais, tačiau panašu, jog Lietuvoje ne visoms politinėms jėgoms pavyksta laikytis šios linijos. Didžiajai daliai partijų pristačius savo sąrašų lyderius, Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ iki šiol vis dar trypčioja vietoje ir panašu, jog savo vedlius rinkėjams pristatys paskutinę akimirką.

Kol visuomenė seka buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio galimą kyšininkavimo skandalą, valdančiojoje koalicijoje plieskiasi neeiliniai barniai, lydimi kaltinimais šantažu, politiniais žaidimais ir net grasinimais trenkti durimis. Ketvirtadienį Seimas turėjo spręsti, ar sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis viešojoje erdvėje ir galimo pažymų poveikio politiniams procesams.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų dėmesys politikams vis stiprėja. Teisėsaugininkų akiratyje pastaruoju metu atsiduria ne tik valdančiųjų partijų atstovai, bet ir opozicija – STT agentų vizito sulaukė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, kuriam ketinama pareikšti įtarimus dėl itin stambaus masto kyšio ėmimo. Ketvirtadienį pranešta, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos atskleidimo atvejų inicijuojančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai užsimojo kaip reikiant. „Tvarkiečiai“ neslepia manantys, kad slaptų pažymų istorijos pradedamos kurti prezidentūroje. Tuo metu Seimo opozicija įsitikinę, jog „tvarkiečiai“, kurie, kaip partija, įtariami pinigų plovimu, tiesiog bando nukreipti dėmesį ir išsiplauti savo mundurą.

Premjeras Algirdas Butkevičius reikalauja naujų kandidatų į vidaus reikalų ministru, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Rolandas Paksas toliau desperatiškai jų ieško, o prezidentūra teigia, jog lauks toliau. Politologai, analizuodami šį ministro paieškų spektaklį, vardija jo pralaimėtojus, o jau antrą kartą atsistatydinantis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, stebėdamas šią melodramą, panašu, gali tik džiaugtis.

Sauliui Skverneliui atsistatydinus iš vidaus reikalų ministro posto, „tvarkiečiai“ suka galvas, ieškodami jam pamainos. Partijos vadovas Rolandas Paksas užsimena, jog naujuoju vidaus reikalų ministru galėtų būti ir vienas iš partijos narių, tačiau ar toks sprendimas nežiebs konflikto su prezidente Dalia Grybauskaite, dėl kurio nukentėtų našlaite likusi Vidaus reikalų ministerija (VRM)? „Aš nesutikčiau su nuostata, kurią bandoma primesti, kad kandidatas (į VRM vadovo postą – tv3.lt) turėtų būti n...

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ – trys smūgiai iš eilės: Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pagrasino paliksiantis partijos gretas, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis paskelbė parlamento rinkimuose dalyvausiantis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽA), o Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė be jokių grasinimų peršoko į liberalų frontą.

Premjeras Algirdas Butkevičius nusprendė, kad aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas lieka dirbti savo poste, tačiau „tvarkiečio“ dar laukia nenumaldomai artėjantis egzaminas Seime – interpeliacija. Ir čia, panašu, kad visos kortos, sprendžiant ministro likimą, atsidurs K. Trečioko pirmtako, buvusio „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio vadovaujamų „darbiečių“ rankose.

Politikai teigia, kad premjero pareiškimai žiniasklaidai apie prezidentę liudija augančią įtampą tarp Prezidentūros ir socialdemokratų: kai kurie siūlo socialdemokratams raminti aistras ir situacijos nebeeskaluoti, kiti sako, kad ribas peržengė Prezidentūra. Valdančiosios Darbo partijos pirmininkas europarlamentaras Valentinas Mazuronis ragina mažinti konfrontaciją.

Teisėsaugos pareigūnų veiksmai, sudarius galimybę paviešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą su Vyriausybės narių pokalbiais ir filmuojant žurnalistams gatvėje sulaikius dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovą Gedvydą Vainauską, perėjo į „politinių kovų lauką“, mano vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. „Kriminalinės žvalgybos įrankis yra labai svarbus, reikšmingas įrankis, skirtas nusikaltimų prevencijai pirmiausia ir atskleidimui.

Partija pakliuvo į teisėsaugos akiratį? Žūtbūt reikia išsaugoti jos reputaciją ir išvengti atsakomybės? Išeitis yra. Tereikia susijungi su kita partija arba prisijungti kitą partija ir viskas – kaltinimai nusikalstama veika akimirksniu dingsta. Panašu, kad būtent tokias išvadas diktuoja teismų sprendimai vadinamojoje Darbo partijos (DP) „juodosios buhalterijos“ byloje. Seimo opozicija pasišovė nutraukti tokią praktiką.

Manote, kad Lietuvos ministrai uždirba daug? Gal galvojate, kad piniguose maudosi mūsų tautos išrinktieji parlamente? Nustebsite, pamatę, kokiais atlyginimais gali pasigirti Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos (EK) ir kitose Europos Sąjungos (ES) institucijose besidarbuojantys Lietuvos politikai ir pareigūnai.

Teisėsauga kirto „tvarkiečiams“ – partijai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo. Tai jau yra antras smūgis šiai politinei jėgai pastaruoju metu po to, kai „tvarkiečių“ pirmininkui, per apkaltą iš prezidento posto pašalintas Rolandui Paksui neleista dalyvauti Seimo rinkimuose. Nepaisant šių nesėkmių, politologai mano, kad partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti įtarimai gali net padėti „tvarkiečiams“ susikrauti politinius dividendus.

Parlamentaras, buvęs ilgametis partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Ačas sugrįžo į „tvarkiečių“ frakciją Seime. „Tvarkiečiai“ neslepia, jog partijos planus jungtis su „darbiečiais“ kritikavęs R. Ačas buvo teisus. „Tvarkiečiai“ turi vilčių, kad politikas sugrįš ir į partijos gretas. Tuo metu pats R. Ačas taip pasielgti neketina.

Darbo partija – išdavikai. Ši frazė ne kartą nuskambėjo antradienį Seime, kai buvo nepritarta Konstitucijos pataisai, kuri leistų partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovui Rolandui Paksui dalyvauti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose. „Tvarkiečiai“ neslepia, kad dėl šios pataisos buvo ne kartą šantažuoti, o po tokio antausio valdančiojoje koalicijoje iš esmės galės bendradarbiauti tik su socialdemokratais.

Žiūrint į rinkimų rezultatus akivaizdu, kad didžiausią pagrindą švęsti turi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), – rinkėjų skaičius išaugo nuo 6,42 proc. praėjusiuose rinkimuose iki maždaug 15 proc.

 Prieš savaitę Lietuvos radijo laidoje turiningai pasikalbėjome su Rolandu Paksu apie po mano kreipimosi į Europos Parlamento (EP) pirmininką Martin Schulz pradėto tyrimo rezultatus. Vakar gi R. Paksas pranešė, kad kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl mano išsakytų teiginių. Man toks žingsnis kvepia tuščiu politikavimu, nes įtikinėjimas pradėti ikiteisminį tyrimą grindžiamas tuo, kad ponas Paksas ir jo vadovaujama partija turi aukštą pasitikėjimą visuomenėje.

Prieš savaitę Lietuvos radijo laidoje turiningai pasikalbėjome su Rolandu Paksu apie po mano kreipimosi į Europos Parlamento (EP) pirmininką Martin Schulz pradėto tyrimo rezultatus. Vakar gi R. Paksas pranešė, kad kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl mano išsakytų teiginių. Man toks žingsnis kvepia tuščiu politikavimu, nes įtikinėjimas pradėti ikiteisminį tyrimą grindžiamas tuo, kad ponas Paksas ir jo vadovaujama partija turi aukštą pasitikėjimą visuomenėje.

„Aš padariau sau išvadas. Žinote, yra toks posakis „geriau mirti stovint, negu gyventi klūpint“. Manau, kad ta mintis yra labai artima man ir šioje situacijoje pakankamai aktuali“, – taip seimo narys Andrius Mazuronis įvertino jo partijos pirmininko suduotą antausį atsisakant teikti jo kandidatūrą į vidaus reikalų ministrus. „Tvarkiečio“ kandidatūrą ministras pirmininkas būtų teikęs, Prezidentė greičiausiai būtų paskyrusi, tačiau tam pasipriešino jo paties partijos pirmininkas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje atsidūrusios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi pareiškė sutarę, kad partijos deleguotas vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas turi likti poste, nors tyrimas vyksta dėl pernai ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų. „Tvarka ir teisingumas“ taip pat apskundė kratas būstinėje atlikusių pareigūnų veiksmus.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Europarlamentaras Valentinas Mazuronis, nors ir dažnai oponuojantis „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui Rolandui Paksui, išlieka vienu šios partijos lyderių, o perėjęs į kitą tokios aukštos pozicijos gali ir neužimti. Taip teigia politologai ir apžvalgininkai. Pats V. Mazuronis neslepia, kad yra sulaukęs pasiūlymų prisijungti prie kitų partijų.

„Kiek galiu spręsti iš kratos orderių, kuriuos mačiau, partijai jokie įtarimai nėra pateikti. Tai susiję su asmenimis, kurie dirbo ar dirba būstinėje, todėl ir atliekama krata“, – naujienų portalui balsas.lt sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienas lyderių, Seimo narys Kęstas Komskis. Antradienį popiet kartu su advokatais apsilankęs partijos būstinėje, kurioje dirba STT pareigūnai, jis sakė, kad pareigūnai iš karto jų nenorėjo įsileisti.

Koalicijos partneriai nepritaria socialdemokratų siūlymui jau nuo kitų metų sausio 1 dienos naikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui. Tai pirmadienį po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas. „Ieškome sprendimų, ieškome variantų, kad šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną nedidėtų.

Seimo teisininkai teigia, kad parlamentinės komisijos siūlymas peržiūrėti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovo Rolando Pakso apkaltą prieštarauja Konstitucijai. „Apkaltos peržiūros institutas nėra numatytas Konstitucijoje, todėl tokios Seimo statuto pataisos būtų niekinės“, - rašoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ sprendimą dėl to, ką siūlyti į keturis laisvus viceministrų postus, žada priimti ne anksčiau nei po dviejų savaičių, sako partijos lyderis Rolandas Paksas. „Vakar turėjome tas diskusijas, ganėtinai plačias - yra viena kita kandidatūra į kiekvieną postą, bet mes tą patvirtinsime partijos prezidiumo posėdyje, matyt, nuo rugpjūčio 15 dienos“, - BNS sekmadienį po savaitgalį vykusio partijos sąskrydžio sakė R.Paksas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas trečiadienį su Dalia Grybauskaite aptarė galimus kandidatus į aplinkos ministrus. Apie šį susitikimą viešai nebuvo skelbta, tačiau jį buvus BNS patvirtino ir R.Paksas, ir Prezidentūra. „Tvarkiečių“ lyderis tvirtino, kad vienas iš aptartų klausimų buvo naujas partijos kandidatas į aplinkos ministrus, kuris užims į Europos Parlamentą dirbti išvykstančio Valentino Mazuronio vietą.