r. ališauskienė

Jau aišku, kad tautinių mažumų gynėjais prisistatanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija po šių Seimo rinkimų liko prie suskilusios geldos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl partijos patirtos nesėkmės kalti tik jos narius šią kadenciją lydintys skandalai, būtų naivu. Politologai ir sociologai įžvelgia kur kas gilesnes priežastis – besikeičiantį rinkėjų mentalitetą, blogą lyderystę partijoje bei augančią naują tautinių mažumų atstovų kartą.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Balsai jau skaičiuojami, o dabar metas prognozėms. Į antrąjį turą neabejotinai išeis viena iš trijų galimų kandidatų porų, susidedanti iš Gitano Nausėdos, Ingridos Šimonytės ir Sauliaus Skvernelio. O jų galimybės vienas prieš vieną – labai skirtingos. Taigi pažvelkime, kuris kandidatas kuriam būtų parankiausias antrajame ture, o su kuo vienas ar kitas pretendentas susidūrimo labai norėtų išvengti.

Septynių sporto šakų federacijos nusprendė prisiglausti po bendra vėliava ir Europos čempionatus rengti kartu. Berlyne ir Glazge varžysis 68 Lietuvos atletai. Kokių prabų medalių jie gali parvežti namo? Daugiausia lengvaatlečių ir plaukikų Čempionatai vyks rugpjūčio 2–12 dienomis. Šešių sporto šakų atstovai rinksis Glazge. Lengvaatlečiai apdovanojimų sieks Berlyne. Pastarųjų Lietuvos delegacija bus gausiausia. Ją sudarys 27 sportininkai. 13 jų – tokio rango varžybų debiutantai.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) teks išmokti bendrauti su Liberalų sąjūdžiu kaip su lygiaverčiu partneriu, o ne iš vyresniojo brolio pozicijų, kaip buvo iki šiol, LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Pasak politologų, dešiniųjų rinkėjai nebeatiduos savo balso konservatoriams vien todėl, kad jie iki šiol buvo stipresnė ir tuo patrauklesnė partija centro dešinėje.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai dar kartą parodė, kad Darbo partija visada buvo, yra ir bus vieno žmogaus – Viktoro Uspaskicho – partija, teigia politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. „Manau, tai buvo lemiamas faktorius, kodėl ši partija pralaimėjo rinkimus Kėdainiuose“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.

 Pasitikėjimas mūsų šalies privalomojo sveikatos draudimo sistema ir Ligonių kasa didėja. Net 78 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisė į sveikatos priežiūrą yra užtikrinta, ir žino, kad už jiems suteiktas gydymo paslaugas nereikės mokėti patiems, nes Ligonių kasa sumokės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Dėl galimybės pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus galime tikėtis ir didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas. Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė, savo ruožtu, tvirtina, kad įdomiausi lietuviams – prezidento, mažiausiai įdomūs – savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Darbo partijos (DP) ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) jungtuvės sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Paaiškėjo, kad derybos tarp Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskich vyko net dvejus metus, tačiau jungtis galutinai pasiryžta tik dabar. Šis susijungimas nėra unikalus atvejis Lietuvos politikoje. Ir statistikos duomenys rodo, kad jungtis partijoms ne visada būna naudinga.