pynimas

Reikia pereiti į kitą upės pusę? Prašom – tiltas, kurį patys vietiniai jį rankomis nusipynė. Toks tiltas čia kabėjo net 500 metų, tačiau per koronaviruso pandemiją jis nebuvo tinkamai prižiūrimas – sustiprintas, suveržtas, tad kovo mėnesį nugarmėjo tarpeklin. Todėl Peru gyventojai ėmėsi naujo. Toks senovės inkų tilto pynimas turbūt būtų nebloga pramoga ekstremalių potyrių megėjams – atsisėdęs ant virvės, kojas iškišęs pro jau suaustus turėklus, vyriškis toliau pina tiltą.

Šiuo metu žmonės gana intensyviai ruošiasi rudens ir žiemos sezonui – šaldo ir konservuoja daržoves, džiovina grybus, ruošia kitas gėrybes. Daugelis neapsieina ir be minčių, kaip kuo ilgiau išsaugoti svogūnus ir česnakus, mat jie – itin vertingi. Ukmergiškiai Lina ir Nikojalus Lazarevai dalijasi išbandyta ir laiko patikrinta pynimo technika, kurią naudoja kasmet. „Šio pynimo būdo mano žmona išmoko iš vienos senolės. Tai tikrai labai paprastas ir greitas pynimo būdas.

Šiandien daug diskutuojama apie tai, kad moterys tapo vyriškos, o vyrai sumoteriškėjo. Tiesa tai ar melas, spręsti jums, tačiau nepaneigsite, kad šiandieninė vyrukų mada: ilgi plaukai ir kasų pynimas atėjo iš nusistovėjusių moteriškų grožio įpročių. Ne paslaptis, kad madas diktuoja ir Holivudas, čia vyrai nevengia eksperimentuoti su savo plaukais: kirpti, auginti, pinti, dažyti ir t.t. Ant raudonojo kilimo su kasa pasirodę aktoriai Shia LaBeouf ir Jaredas Leto davė peno žiniasklaidai.

Elfų namelis pinamas nuo apačios, ir pamažu kylama į viršų. Namelis toks tvirtas, kad lengvai išlaiko suaugusio vyro svorį. „Pinti daiktai – ilgaamžiai. Mano krepšys stovi nepajudinamas ketverius metus, nuolat laužomas, spardomas. Šitas elfų namelis ir dvidešimt metų turėtų stovėti“, – sako Eligijus. Pro senąsias Šiaulių kapines Ežero gatve važiuojantys žmonės negali nepastebėti šalia kelio pūpsančio milžiniško iš vytelių nupinto krepšio.

Šiaulietis tautodailininkas, profesionalus pynėjas Eligijus Žickis iš amato neišgyvena, papildomai dirba kitą darbą, tikina, kad daugeliui pynėjų šis, vienas seniausių lietuvių amatų, tampa tik hobiu. Amatininkų nykimas šalyje, pasak žinovų, natūralus – senieji meistrai miršta, buityje nebenaudojami amatininkų pagaminti daiktai, o pigi produkcija iš užsienio skatina pirkti pigų, o ne kokybišką daiktą.

Tikėkimės, kad greitai jau sulauksime tikrojo pavasario, o jam atėjus norėsis atsinaujinti. Kaip lengviausia atsinaujinti merginai? Žinoma, pasikeisti šukuoseną! Jeigu jūsų plaukai ilgi, tikrai bus gaila juos kirpti. Siūlome išmokti pinti vandens krioklio kasą – ši žavi šukuosena atrodys puikiai, be to ji yra labai patogi ir turi gausybę variantų. Supintus plaukus galima suimti į kuoduką šone, galima susipinti ties plaukų augimo linija ir pasidaryti lankelį iš savo pačios plaukų.

Talentingas amatininkas iš Obadano miesto Nigerijoje sugalvojo genialų būdą, kaip reklamuoti savo rafijos palmių vytelių pynimo paslaugas. Ojo Obaniyi šia natūralia medžiaga padengė visą savo „Volkswagen“ pikapo interjerą ir išorę, rašo Odditycentral.com.

Palangoje po penkerių metų pertraukos žabų tvorelėmis pradėta tvirtinti kopas. Pirmiausia - ties į jūrą įtekančia Rąžės upe. Jos bus pinamos keturiomis eilėmis. Taip tikimasi ne tik sutvirtinti kopas, bet ir nuo smėlio pustymo apsaugoti Rąžės žiotis. Žabų tvorelės Palangos pajūryje nebuvo pinamos 5 pastaruosius metus. Dėl to, teigiama, jūra pasiglemžė kone trečdalį kurorto kopų. „Kaip tik čia yra kritinė vieta. Kita kritinė vieta - ties moterų paplūdimiu.

Gyvų augalų skulptūros — naujas ir originalus būdas sodyboms puošti. Šniūraičių kaime (Radviliškio raj.) pulkas iš karklo vytelių pintų paukščių jau nutūpė prie bibliotekos. Gyvų augalų skulptūras pasidaryti mokęs pedagogas ir dailininkas Rimvydas Daužvardis įsitikinęs, kad savo rankų kūriniu sodybą gali pasipuošti kiekvienas nagingesnis šeimininkas. Paukščiai sužaliuos vasarą Neraginamos Šniūraičių kaimo moterys su sklidinais kibirais vandens ko ne kasdien skuba prie kaimo bibliotekos.

Sekmadienį sostinės Rotušėje įvykusiame tradiciniame Advento-Kalėdų koncerte Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja Marija Liugienė pristatė rekordinio dydžio iš nendrių nupintą sodą, kurį tautodailininkė Bronė Gricienė papuošė 1001 paukšteliu. Edita MAŽELYTĖ Tūkstantmečio proga Trijų metrų aukščio sodą Vilniaus etninės kultūros centro vyr. koordinatorė M. Liugienė pynė porą metų.