pvm grobstymas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybine mokesčių inspekcija ir Vilniaus apygardos prokuratūra, išaiškino pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemą. Gerai nusikalstamą veiklą maskavusi nusikalstama 14 asmenų grupuotė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau nei 2 mln. Lt. Visiems grupuotės nariams pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėtos įmonių veiklos.

Generalinė prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba baigė tirti ir Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimu pasisavintų mokesčių ir turto, dokumentų klastojimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kaltinimai byloje pareikšti 10 fizinių ir 4 juridiniams asmenims - bendrovėms. Kaltinamieji pasisavino iš valstybės mokesčių už daugiau kaip 1,5 mln. litų, o iš bendrovių - turto beveik už 4 mln. litų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstytojai, kurių laimikiu kiekvienais metais Lietuvoje tampa keli šimtai milijonų litų, pastaruoju metu neslepia džiaugsmo. Valstybė pati supančiojo rankas šiuos sukčius persekiojusiems tyrėjams. Vilniaus antrojo apylinkės teismo posėdžių salė prieš keletą dienų labiau priminė verslininkų susirinkimą, o ne sunkiais nusikaltimais kaltinamų nusikaltėlių teismo procesą.

Penki buvę šiauliečiai verslininkai artimiausiu metu turėtų stoti prieš Šiaulių miesto apylinkės teismą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame šiauliečiai kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėta veikla bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. Apskaitoje – išgalvotos prekės Karuselinis metodas – neteisėtas buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas, į kurį galėjo būti įsitraukę ne tik šiauliečiai, bet ir broliai latviai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdyba ir Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame penki šiauliečiai kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėta įmonių veikla, apgaulingu ir aplaidžiu bendrovių apskaitos tvarkymu. Šiauliečių vadovaujamos įmonės savo apskaitoje fiksuodavo neegzistuojančias buitinės technikos, mobiliųjų telefonų ir jų priedų, kompiuterių ir jų dalių pirkimo ir pardavimo operacijas su Latvijoje registruotomis įmonėmis.

Prokuratūros sistemos pertvarka vyksta labai keistai. Šių metų sausio pradžioje, generalinio prokuroro Dariaus Valio įsakymu Prokurorų etikos komisijos nariu patvirtintas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Irmantas Mikelionis, kurio brolio byla dėl milijono litų PVM grobstymo jau trečius metus sėkmingai ramiai guli to paties I.Mikelionio pavaldinių rankose. Bylą mėtė it karštą bulvę O būtent dėl to, kaip I.Mikelionis suvokia prokuroro etiką, ir kyla daugiausiai klausimų.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl didelės vertės turto įgijimo apgaule bei dokumentų klastojimo. Šiais nusikaltimais prokuratūra kaltina aštuonis asmenis, iš kurių penki veikė organizuota nusikalstama grupe. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad jie nuo 2001 metų gegužės iki 2005 metų spalio, bendrininkaudami su kelių dešimčių Vilniuje bei Panevėžyje registruotų įmonių vadovais bei atstovais, įgijo didelės vertės svetimą turtą - per 1,428 mln.

Vien per šiuos metus mokesčių inspektoriai Kaune demaskavo įmonę, kuri, manipuliuodama kasos aparatu, bandė nuslėpti beveik milijoną litų pajamų. Pernai tokių buvo aptiktos kelios. „Į informacijos bloką, iš kurio skaičiuojami mokesčiai, yra įvedama žymiai mažesnė pinigų suma, nei buvo gauta už paslaugas“, - situaciją apžvelgė Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.