pumpurai

Žolininkai sako, kad medžių ir krūmų pumpuruose sukaupta tokia gausybė naudingų medžiagų, kad tikrai pažadina po žiemos apsnūdusį žmogaus organizmą ir suteikia energijos. O kur dar pumpurų gydomosios savybės. O kauniečiai tikina, apie jų naudą žino, bet patys vartoti dažniausiai nedrįsta. Žolininkas Marius Lasinskas žvalgosi po sodą, o uogakrūmiai jau krauna pumpurus – jie tikra energijos bomba.

Kad sustiprėtume, nesunkiai prisitaikytume prie besikeičiančių orų ir nesusirgtume visus bauginančia liga, pavasaris – geriausias metas pasirūpinti tuo, ką mums siūlo gamta. Ypač mąstant apie būsimus rudens ir žiemos sezonus. „Visada gerai tai, kas jau žinoma, patikrinta, bet gal šiek tiek primiršta“, – tikina vegetarė, trijų knygelių apie sveiką gyvenseną („Gyvenu be vaistų“, „Dievo vaistas“, „Išsigelbėjimas“) autorė, biologė-chemikė Regina Balsevičienė.

„Pomidorus jau ima pulti ligos. Ką galima būtų padaryti, kad jie ilgiau derėtų, geriau noktų?“ – teiraujasi Gertrūda iš Šiaulių. Atsako agronomė Svetlana Jastramskienė. Auginimo ABC Vėsios naktys, permainingi orai nėra palankūs pomidorams. Ypač kenčia prastai vėdinamuose šiltnamiuose augantys augalai. Geriausia, kai intensyvaus augimo metu vyrauja 18–30 laipsnių šiluma ir 70–80 proc. oro drėgnumas. Kai labai karšta, stiebai būna ploni, lapai smulkūs, pradeda kristi žiedpumpuriai ir žiedai.

Pavasaris įsibėgėja, o po žiemos apsunkęs ir cepelinais primaitintas dažno mūsų organizmas niekaip neišsijudina. Popiet vis dažniau suima snaudulys, tad skubame prie kavos aparato. Žolininkai sako, kad geriau lauke prasieiti, o pievoje ar pamiškėje radus pumpurą, tinkamą žolelę ar žiedelį – juo palepinti organizmą. Kas šiuo metu naudinga ir kas nuodinga, domėjosi mūsų žurnalistai.

Per žiemą nusilpusį organizmą galime stiprinti natūraliomis motulės gamtos dovanomis. Ankstyvą pavasarį, kai žali augalai dar tik pradeda dygti, sveikatą stiprinti padeda ne tik beržų ir klevų sula, bet ir sprogstantys medžių pumpurai. Pasak žolininkų, medžių pumpuruose slypi didelės gyvybinės galios, daug naudingų mikroelementų bei vitaminų. Todėl vertėtų jų prisirinkti ir paskaninti salotas, sriubas, įmaišyti į trintų daržovių koktelius.

  Kiekviena šalta žiema ir prieš ją buvęs vegetacijos periodas būna kitokie. Taip ir vaismedžiai kiekvienais metais skirtingai pasiruošia žiemojimui ir skirtingai nukenčia nuo šalčių. Taigi kaskart reikia pasitelkti vis kitokius gelbėjimo būdus.   Genėjimas Šalčiams jautriausi yra žiediniai pumpurai, vaisinės šakutės, ūgliai. Pirmiausia pašąla ūglių viršūnės, šerdis, popumpurinės šakučių dalys. Atsparesnės dalys yra mediena, žievė, o atspariausias – brazdas.

Neįprastai šilta spalio pabaiga ir lapkričio pradžia sujaukė įprastą gamtos režimą: dygsta grybai, iš naujo lyg pavasarį sprogsta pumpurai. Privačios miškų valdymo įmonės „Timbex“ vyriausiojo miškininko Andriaus Kertenio teigimu, neįprasta yra tai, kad Dzūkijos šiluose dar dygsta voveraitės, gausiai auga  žaliuokės. „Tai, kad kai kur dar dygsta voveraitės netikėta, - teigia A. Kertenis.