psichika

Košmarai yra neatsiejama mūsų psichikos dalis – jie susilieja su gyvenimais, keldami klausimus apie mūsų vidinius baimės ir nerimo šaltinius.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas pasakoja, ar košmarai yra tik atsitiktiniai nervų sistemos reiškiniai, ar šie baisūs vaizdiniai turi gilesnę reikšmę.

„Žvaigždžių karų“ aktorius Jake'as Lloydas, filme „Epizodas I – Fantomo grėsmė“ atlikęs Anakino Skywalkerio vaidmenį, buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę po psichozės priepuolio. Naujame interviu Jake'o Lloydo motina Lisa atskleidė, kad ji su sūnumi važiavo namo iš „McDonald's“, kai buvęs aktorius, kuriam dabar 35-eri, norėjo išjungti automobilį.

Dainininkė Britney Spears (41 m.) socialiniuose tinkluose ir toliau dalijasi itin pikantiškais vaizdo įrašais. Moteriai paviešinus pastarąjį filmuką, gerbėjai sunerimo, jog Britney gali sirgti reta psichikos liga.  41-erių Britney 2021 m. buvo išlaisvinta nuo garsiai nuskambėjusios, 13 metų trukusios priverstinės tėvo globos. Tačiau nuo tada moters elgesys gerbėjams kelia didelį nerimą.  Britney savo „Instagram“ paskyroje dalijasi vis daugiau keistų vaizdo įrašų.

Turbūt ne kartą susidūrėte su žmogumi, kuris pagirtas už sėkmingai atliktą darbą ar puikius akademinius pasiekimus nedrąsiai tarsteli: „Na, šįkart tiesiog pasisekė“, „Atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“. Pamanėte, kad žmogus tikriausiai kuklus. Galbūt. Bet tikėtina, kad jį kamuoja apsimetėlio sindromas (angl. imposter syndrome). Apie jį pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Kamilė Petrulėnaitė Apsimetėlio sindromas.

Lietuva jau daugybę metų pirmauja skaičiumi dėl savižudybių. Tačiau kodėl taip yra? Ar lietuviai nelaimingi žmonės? Psichiatras Eugenijus Laurinaitis sako, kad ruduo ir staigiai atvėsęs oras, žmonėms segantiems depresija yra itin sunkus pereinamasis laikotarpis. Kartu aptartas ir visą Lietuvą sukrėtęs įvykis, kai su mama buvusios dvi mažos mergaitės nuskendo Neryje.

Sostinėje, Vasaros gatvėje, ketvirtadienį pradedamos miesto psichikos sveikatos centro naujo korpuso statybos. Anot savivaldybės, užbaigus darbus, sostinėje atsiras moderniausia visoje Lietuvoje psichiatrijos ligoninė. Pažymima, jog tai bus tik antras tokios apimties naujas korpusas, skirtas psichikos ligomis sergantiems pacientams, ir didžiausias skirtas suaugusiems.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Psichikos sveikatos raštingumas yra itin svarbus siekiant emociškai sveikos ir laimingos visuomenės. Kiekvienas, suprasdamas, kas vyksta jo viduje ir turėdamas žinių bei gebėjimų, kaip su tuo tvarkytis, tampa įgalintas sėkmingai veikti iššūkių kupiname šiandieniniame pasaulyje.

25 metai internete – tiek laiko jame per savo gyvenimą vidutiniškai praleis lietuviai. Esame vieni pirmaujančių interneto vartotojų pasaulyje. Tačiau skaičiai nedžiugina specialistų, mat ilgai naršantys internete žmonės gali išsivystyti ne tik priklausomybė, bet ir smegenų pažeidimai. Tad ekspertai primena dažniau ilsėtis nuo telefonų ar kitų įrenginių.  Laisva minutė ir griebiatės telefono? Pasirodo, naršymas gali būti ne toks ir nekaltas.

Lietuva – antra pasaulyje pagal savižudybių skaičių – pernai mūsų šalyje nusižudė virš 600 gyventojų. Pagal savižudybių skaičių Lietuvą pasaulyje lenkia tik Pietų Korėja. Nerimą kelią ne tik beveik dvigubai išaugęs moterų savižudybių skaičius, bet ir paauglių psichologinė būklė – net apie 40 procentų Vilniaus dešimtokų galvojo apie savižudybę. Pasak ekspertų, Lietuvoje, o ypač regionuose, vis dar labai trūksta psichinės sveikatos specialistų, o kai kur jų iš viso nėra.

Net vienas iš keturių žmonių per savo gyvenimą suserga psichinėmis ligomis. Vien per paskutinę savaitę, vienas iš šešių suaugusiųjų patyrė psichinės sveikatos problemų. Tačiau nepaisant tokio plataus paplitimo, psichinės ligos ir toliau yra apsuptos klaidingo supratimo ir stigmų. Viena dažniausiai pasitaikančių ir, tikriausiai, labiausiai skaudinančių nuomonių yra tai, kad psichinės ligos, esą, yra savotiškas pasirinkimas ar valios stoka.

Koronaviruso akivaizdoje vaikai ir paaugliai atsidūrė ties psichologinio išsekimo riba. Tai tik dar labiau išryškino skurdžią Lietuvos psichikos sveikatos sistemos būklę – psichologinės sveikatos paslaugas nepilnamečiai ne visada gauna laiku. Kaip nurodė psichikos sveikatos specialistai, problemos šaknys glūdi giliai. Pirma, nemokame atpažinti vaiko ir paauglio psichologinių sunkumų. Antra, Lietuvoje stinga nepilnamečiams draugiškų vietų, kur vyrautų jiems palanki atmosfera.

Specialistai prabilo apie skylėtą psichikos sveikatos sistemą: vaikai ir paaugliai negali gauti tęstinės pagalbos, o ruošiamos programos neatliepia poreikių. Profesionalai kviečia ruošti antrinio lygio specialistus, kad atpažintų smulkesnius nepilnamečių psichikos sutrikimus.

Psichologai prognozuoja, kad per pandemiją smarkiai pablogėjusi žmonių emocinė būklė tvarkytis pradės tik po metų. Esą žmonėms emocinės pagalbos poreikis, nuslūgus pandemijai tik didės – dėl karantino metu slopintų emocijų ir baimės grįžti į normalų gyvenimą lietuviai dar labiau ieškos specialistų pagalbos. O labiausiai nerimą specialistams kelia tai, kad 98 procentai besikreipiančių pas psichinės sveikatos specialistus – moterys.

Buvo paskelbta pirmoji metinė projekto „Psichinės sveikatos milijonas“ ataskaita, kurioje aprašyta, kaip sudėtingi įvykiai, susiję su pandemija, sumažino žmonių psichinę gerovę visame pasaulyje. Rezultatai tyrėjų nestebina. Šios ataskaitos paskirtis – išmatuoti ir sekti pasaulio gyventojų psichinę gerovę, siekiant suprasti psichinės sveikatos veiksnius ir informuoti apie veiksmingą strategiją ir intervencijas bei jomis vadovautis ateityje.

Karantinas ir COVID-19 pandemija pridarė žalos ne tik ekonomikai ir sveikatos sistemai, bet ir pačių lietuvių psichologinei būsenai. Specialistai tikina, kad visuomenės emocinė būklė priartėjo prie pavojingos ribos. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. Vilniečiai Natalija ir Andrejus Gorochovai augina tris vaikus. Visi jie – mokyklinio amžiaus.

Transporto priemonių vairavimui reikšmingos įtakos neturinčios ligos, tokios kaip lengvos formos nuotaikos sutrikimai, manija ar depresija, tam tikros fobijos ir neuroziniai sutrikimai, nebebus kliūtimi gauti teisę vairuoti, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Šie pokyčiai numatyti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu atnaujinus vairuotojų psichikos sveikatos tikrinimo reikalavimus.

Siekiant sumažinti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes šalies gyventojų emocinei sveikatai ir skatinti gyventojų informuotumą apie psichikos sveikatą, visuomenei pristatyta atsinaujinusi nacionalinė platforma – Pagalbasau.lt. Šis įrankis leis šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą ir rasti reikiamą pagalbą vienoje vietoje.

Žmonių laukiančių psichologų ir psichiatrų pagalbos jau dabar kartais ir dvigubai daugiau nei prieš pandemiją, tačiau specialistai tikina, kad tai tik pradžia. Tikrosios pasekmės neva gali pasijausti tik po kelių metų, kai gali kilti psichinių sutrikimų pandemija. Todėl ragina jau dabar imtis priemonių ir tam ruoštis.  Tautiečiai atviri – dėl koronaviruso juos kaustė nerimas ir vis dažniau kamavo neigiamos emocijos.

Pastarosiomis dienomis internete įvairiose merginų grupėse galima pastebėti vis populiarėjančias kalbas apie savęs žalojimą. Vienoje „Facebook“ grupėje merginai paklausus, kaip pasakyti savo mamai apie tai, kad ji pati save žaloja, po šiuo įrašu atsirado dešimtys paauglių merginų, kurios prisipažino, kad gyvenime jos yra skriaudusios pačios save. Tuo metu specialistai pastebi, kad karantino metu iš tiesų padaugėjo save žalojančių paauglių.

Karantino metu patiriama izoliacija, fizinis atstumas ir apribotos bendravimo galimybės gali daryti neigiamą įtaką psichinei savijautai, teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Psichologai Lietuvoje pastebi išaugusį konsultacijų poreikį, o draudikai tvirtina, kad vis daugiau gyventojų nuotolinėms psichologų konsultacijoms naudoja savo darbuotojo sveikatos draudimo krepšelį.

„Balti arkliai“ – dažnam lietuviui juokų kontekste girdėtas pasakymas apie neblaivių žmonių būseną, kuomet padauginus alkoholio  ima vaidentis ar prasideda haliucinacijos. Visgi ši liga, medikams geriau žinoma kaip alkoholinė psichozė, veltui priimama nerimtai, kadangi palieka ryškius pėdsakus žmogaus gyvenime.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo būdus, kaip pažaboti medicinos įstaigose įsigalėjusį psichologinį smurtą prieš medikus, prastą emocinę atmosferą ar vadovybės baimę. Ministerija siūlo įvesti ne tik įstaigų vadovų, bet ir skyriaus vedėjų rotaciją ir neleisti šiltuose postuose vadovams sėdėti po dešimt ar dvidešimt metų. Tuo metu jaunieji medikai tikina, kad vilties, jog situacija pasikeis iš esmės, yra labai mažai.

Per 20 metų didelių pokyčių psichikos sveikatos srityje neįvyko. Medikai tikina, kad psichiatrijoje dar daug sovietinio palikimo, o per du dešimtmečius pakito tik pastatų fasadai bei įstaigų pavadinimai. Gydymo metodai taikomi tokie patys. Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai gydomi vaistais, kurių, taikant kitus gydymo metodus, galbūt nė neprireiktų. Kas 6–7 Lietuvos gyventojui reikia psichiatro pagalbos, o kas antram vaikui, turinčiam negalią, ji būtina dėl psichikos sutrikimų.

Šiuolaikinė psichologija bando visus žmones suvienodinti ir deklaruoja tam tikrus sveikos psichikos kriterijus. O pseudomokslininkai sugalvojo daug sutrikimų, kuriais apsargdino daug žmonių. Ir psichologai visada turi klientų. Ar tikrai privalome atsikratyti tam tikrų baimių? Baimė yra apsauga Paprasta baimės reikšmė yra apsauga. Pvz. normalu yra bijoti svetimo didelio šuns, nes tai saugo žmogų nuo ėjimo link to šuns. Nes šuo yra gyvūnas ir jis nebūtinai yra prognozuojamas.

Spalio 10 – pasaulinė psichinės sveikatos diena. Visuomenę siekiama informuoti apie įvairias psichines ligas, jų atsiradimo priežastis, kad būtų galima iš anksto užkirsti joms kelią. Tačiau pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus, be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas. Tad kaip galima padėti psichikos ligos kamuojamam, tačiau pačiam to nesuvokiančiam ligoniui? Portalo tv3.lt skaitytojai keipėsi dėl, jų nuomone, keistai besielgiančios kaimynės.

Žiaurius šeimos išžudymas Gaižėnų kaime atidengė dar vieną problemą. Keturių asmenų nužudymu įtariamas Egidijus Anupraitis ginklą savigynai turėjo įsigijęs legaliai. Premjeras Saulius Skvernelis po įvykio pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta centralizuotos duomenų bazės, kuri leistų įvertinti pretendentų gauti ginklą psichinę būklę.

Klimato kaita vyksta visuose pasaulio kampeliuose. Ji turi didelę įtaką ekosistemoms bei fizinei žmonių sveikatai. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad klimato kaita veikia ir žmonių protinę sveikatą. Vasario mėnesį vykusiame susitikime, skirtame aptarti klimato kaitos poveikį sveikatai, dalyvavo ekspertai iš visuomeninių organizacijų, universitetų ir gynimo grupių, jie padarė kelias svarbias išvadas, kaip praneša scienceworldreport. Psichiatrė Dr.

Negalavimus ar susirgimus gali atskleisti ne vienas gydytojo atliekamas tyrimas. Dažnai ir patys žmonės atpažįsta juos kamuojančias problemas, tačiau to norėdami, gali pagražinti arba pabloginti savo sveikatos apibūdinimą. Tokiu atveju, ne viską gali pamatyti ir gydytoja. Tačiau kitaip yra su psichologais, kurie tiria žmonių psichiką, emocijas, reakcijas, supratimą, kuriuos net labai stengiantis, sunku ar praktiškai neįmanoma uždengti, paslėpti.

Apie 9 val. bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žirmūnų g. daugiabutyje siautėja peiliu ginkluotas vyras. Vėliau paaiškėjo, kad vyriškis savo žmonai supjaustė rankas. Atvykus policijai, užpuolikas užsibarikadavo bute, tad teko kviesti ugniagesius. Tačiau šiems bandant patekti į butą, 73 metų vyriškis iššoko iš 5 aukšto ir nukrito ant vejos. Atskubėję medikai užpuolikui darė dirbtinį kvėpavimą, sunkiai sužalotas jis išvežtas į ligoninę.

Jei pirmosiomis savaitėmis po atostogų jaučiate nesuprantamą įtampą (arba, atvirkščiai, depresinę būseną) - vadinasi, arba per daug atsipalaidavote per vasarą, arba per daug rūpesčių užsikrovėte, grįžusi prie darbo ritmo. Jūs negalite prisitaikyti! Jolita R. rašo: “Kiekvienais metais patiriu stiprų nerimą prieš sugrįždama į darbą po vasaros atostogų. Visą vasarą, ilsėdamasi pas tėvus Jurbarke, genu nuo savęs mintis apie mokyklą. Nenoriu galvoti apie rudenį, sugrįžimą į Vilnių.

„Rimtai apsirgti nelinkėčiau niekam. Ir ką čia gali daktarai? Išrašo receptą, pataria nesijaudinti, ir tiek. Bet kaip nesijaudinsi: diagnozė – lyg šakėmis ant vandens, apie prognozę net į kalbas nesileidžia. Ir kaip ligoniui toliau gyventi su tokia bėda? Man patarė nueiti pas psichologą, bet aš juk normalus žmogus, tik kūno ligonis, – guodžiasi ir patarimo prašo Antanas iš Baisogalos. Atsako psichologė Rūta Klišytė.

Esame įpratę mažas mergaites rengti rožinės, o berniukus — žydros spalvos drabužėliais. Bet ar kada susimąstėte, kad šios, ir kitos spalvos, gali teigiamai arba neigiamai paveikti vaikų psichiką? Raudona, vyšninė, koralinė spalvos Šios spalvos suteikia vaikams aktyvumo. Net ir pats ramiausias vaikas, aprengtas šių spalvų drabužiais, elgsis aktyviai. Gali būti, kad gali imti panikuoti vos per kelias akimirkas.

Vienų reikalų (negaliu rašyti, kad „kultūros“) sprendykla, kurią priešai ir išdavikai vadina „ministerija”, nutarė, kad įmonės, kurias išdavikai vadina „firmomis”, negali vadintis nelietuviškai, nes nesupras tas, kuris nežino, kas yra „firma” ir „ministerija”, o tai sukels grėsmę lietuvių abėcėlei ir Tėvynės saugumui.

Vyšnios vertinamos ne vien dėl to, kad anksti sunoksta, bet ir dėl turtingos cheminės sudėties. Sultingos, saldžiarūgštės vyšnių uogos – tikra biologiškai aktyvių medžiagų bomba, apsauganti ne tik nuo priešlaikinio senėjimo, bet migrenos. Vyšniose gausu vitamino C, geležies, cinko, vario, mangano, kalio. Šios uogos – stiprių antioksidantų flavonoidų talpykla. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyšnios padeda kovoti su vėžiu, neurologinėmis ligomis, ankstyvu diabetu.

Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) išnagrinėjo Viktorijos Vaitiekaitytės ir Viktorijos Lietuvninkaitės, o taip pat ir jų nužudytosios Nedos Račkauskaitės tėvų skundus. Verdiktą teismas paskelbs gegužės 26-ąją. Prašė bausti griežčiau Šiaulių apygardos teismas abi žudikes už itin žiaurią Nedos Račkauskaitės žmogžudystę ir jos palaikų išniekinimą nuteisė kalėti po 20 metų.

Man neramu dėl mamos. Pastebėjau, kad pastaruoju metu ji labai keistai elgiasi. Kartais ją užvaldo pykčio priepuoliai, kurių ji jau po penkių minučių neprisimena, kartais kalba nebūtus dalykus. Nuolat dėl visko nerimauja, panikuoja. Be to, ji beveik niekur nenori eiti iš namų. Pamaniau, kad gal jai prasidėjo menopauzė, tačiau niekur neradau informacijos, kad gali būti ir tokie simptomai.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Statistika rodo, kad 40 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, tačiau gauti psichologinę pagalbą šiems vaikams yra labai ribotos, LRT radijo laidoje „60 minučių“ ketvirtadienį sakė „Vaikų linijos“ vadovas psichologas Robertas Povilaitis. „Darbuojuosi įstaigoje, kuri labai daug kalbasi su vaikais. Per metus atsiliepiame į 1,5 tūkst. vaikų skambučių, tačiau mums prisiskambinti kasmet bandoma apie 4 mln. kartų, – apgailestauja R. Povilaitis.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, kurie su tėvais švenčia šeimos šventes ir daug laiko praleidžia prie bendro stalo, psichika vystosi visai kitaip – jie turi saugumo ir pastovumo jausmą. Taip teigia psichoterapeutė, gydytoja psichiatrė Vida Kilikevičienė. „Tai ypač svarbu paaugliams.

 Henrieta Aleknienė VL žurnalistė Kartais atmintis mums iškrečia netikėtų pokštų: neprisimename, kur padėjome kokį nors daiktą ar koks gero pažįstamo vardas. Taip gali būti ir dėl paprasto išsiblaškymo, ir dėl labai rimtos ligos. O būna ir taip, kad žmogus tarsi perprogramuoja prisiminimus. Kada sunerimti Atmintis natūraliai prastėja su amžiumi, bet jos spragų pasitaiko ir visai jauniems žmonėms.

Balsas.lt vakar rašė, kad apie 12 val. 15 min. Kauno r., Karmėlavoje, Centrinėje gatvėje, policijos pareigūnams nestojo stabdomas automobilis ,,VW Jetta“. Pastarojo vairuotojas, padidinęs greitį, nuvažiavo ir, įvažiavęs į Piliakalnio g. gyvenamojo namo kiemą, sustojo. Tuo metu policijos ekipažas tarnybiniu automobiliu užstojo įvažiavimą į kiemą. Policijos patruliams atbėgus prie minėto automobilio, jo vairuotojas durų neatidarė ir, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, sukėlė grėsmę Kauno aps.

Kalėjimai būna labai įvairūs. Įvykdę apiplėšimą viename mieste galbūt pateksite į vietą, kokią įsivaizduojate – sportuosite kieme ir stengsitės visuomet vengti dušų. O įvykdę nusikaltimą kitur galite būti nuteistas 10 metų kankintis blaivų protą aptemdančioje vietoje. Toptenz.net pristato 10 keisčiausių kalėjimų. 10. „Švenčių“ kalėjimas (Norvegija) Jei galėtumėte rinktis, kur atlikti bausmę, rinkitės Bastoy.

Sveikatos reformai besipriešinantis Martynas Marcinkevičius sugebėjo paveikti net filmo „Žalgirio mūšis“ likimą. Filmo gamyba buvo sustabdyta. Sostinės klinikinės ligoninės ir Psichikos sveikatos centro vadovai įnirtingai priešinasi, kad įstaigos būtų sujungtos, ir tikina, jog rūpinasi ligoniais, tačiau pagrindinė priežastis – nenoras palikti pelningos darbo vietos.

Strateginius miesto klausimus – autobusų stoties rekonstrukcijos, nusikalstamumo prevencijos priemonių plano, greitosios medicinos pagalbos stoties neperdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai – svarstančios Tarybos posėdį meras Vitalijus Satkevičius pradėjo sveikinimu spalio 10-ąją minimos Vietos savivaldos dienos proga. „Tai ne tik mūsų, dirbančių savivaldybėje, bet ir visų Panevėžio savivaldybės gyventojų šventė.

Vilniuje prasidėjo konferencija, kurioje visos diskusijos suksis apie psichikos problemas bei laukiančius iššūkius. Pateikiame pagrindines sveikinimo žodį tarusių svečių mintis apie šią problematiką. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad didžiausią nerimą kelia vaikų psichikos ligos bei didelis paauglių savižudybių skaičius. „Šie rodikliai nėra tik Lietuvos problema, visoje Europos Sąjungoje (ES) susiduriama su panašiomis tendencijomis“, – teigė V. P. Andriukaitis.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje prasideda dar vienas pirmininkavimo renginių: konferencija apie psichikos sveikatą. Ketvirtadienį minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, renginyje dalyvauti ketina apie 200 dalyvių. Specialistai pabrėžia, kad psichikos sveikata – ne vien psichikos ligos, gerą sveikatą rodo žmonių gebėjimas užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

Vilniuje trečiadienio popietę, apie 14 val., Konstitucijos prospekte siautėjo iš pažiūros psichiškai nesveikas vyras. Apie 45–50 metų vyras iš pradžių atsisėdo ant važiuojamosios kelio dalies, ties Konstitucijos pr. autobusų laukimo paviljonu. Išgirdęs maršrutinio autobuso vairuotojo garso signalą, jis staiga pašoko ir pradėjo kabinėtis prie praeivių.

Sutrikusios psichikos benamis antradienį viename Niujorko parke užpuolė penkis žmones, tarp jų – vienerių metų vaiką, ir subadė juos žirklėmis, pranešė policija. Šis išpuolis buvo įvykdytas dieną Riversaido parke Viršutiniame Vestsaide netoli Hadsono upės. Policija nurodė, kad nė vieno iš nukentėjusiųjų būklė nėra kritinė. Parke bėgiojančiai 36 metų moteriai užpuolikas smogė žirklėmis į nugarą; vienam šunį vedžiojančiam vyrui buvo perdurtas pilvas, o kitai 32 metų bėgikei perrėžtas kaklas.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvos žmonių psichikos sveikata yra labai prasta – jų psichika ligota, tvirtina Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Seime antradienį vyko Nacionalinės sveikatos tarybos posėdis, skirtas psichikos sveikatos stiprinimui ir psichikos sutrikimų bei savižudybių prevencijos klausimams. Tarybos pirmininko J. Pundziaus teigimu, posėdžio metu skaitomų pranešėjų faktų klausytis buvo liūdna.