privatus sektorius

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Nors statistiniam mokesčių mokėtojui laisvės nuo mokesčių diena pagal Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) šiemet ateis gegužės 18 dieną, dirbantiesiems ji išauš tik liepą. Būtent tada bus galima pradėti dirbti sau, o ne vien mokesčiams. Vis dėlto ne visų ekonomistų nuomonės apie mokesčius sutampa. Kol vieni mano, kad jie per dideli, o surinktos lėšos naudojamos neatsakingai, kiti tikina, kad mokesčiai nėra dideli, o būtent jie ir užtikrina valstybės paslaugų teikimą.

Mindaugas LAURINAITIS Praėjusį penktadienį sostinėje į susitikimą sukvietusi visos šalies savivaldybių merus Vyriausybė jiems davė pylos dėl išaugusios savivaldybių skolos. Kiek anksčiau susirūpinimą savivaldybių skolomis išsakė Lietuvos banko vadovas ir kiti ekonomistai.

Pirmojo 2012 m. ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 9,8 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, arba 2,7 tūkst. (37,1 proc.) daugiau nei ketvirtojo 2011 m. ketvirčio pabaigoje, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia prekyboje – 1,3 tūkst., pramonėje – 0,4 tūkst., ir statyboje – 0,3 tūkst. Daugiausia laisvų darbo vietų pirmąjį 2012 m. ketvirtį buvo pramonėje – 2,3 tūkst.

Vidutinis mėnesinis bruto („ant popieriaus“)  darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 2138,1 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, sumažėjo 1,7 procento. Valstybės sektoriuje bruto darbo užmokestis mažėjo labiau nei privačiajame (atitinkamai 2,5 ir 1,0 procento) ir sudarė 2267,5, o privačiajame sektoriuje – 2057,8 lito, praneša Statistikos departamentas.

Graikijos valstybės skola pirmąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Tai tapo įmanoma dėl sėkmingos restruktūrizacijos programos, pirmadienį praneša Graikijos finansų ministerija. Valstybės skola kovo pabaigoje siekė 280,3 mlrd. eurų ir buvo 23,8 proc. mažesnė nei 2011 m. pabaigoje. Graikija vykdė PSI programą (numatančią privataus sektoriaus dalyvavimą mažinant Graikijos skolą), kurios dėka buvo nurašyta apie 106 mlrd. eurų skolos. Investuotojai sutiko gauti lėšas su 53,5 proc.

2011 m. spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 proc. (215,6 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2010 m. spalio mėnesiu, MMA arba mažiau gaunančių darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai, 0,3 proc.

23 proc. šalies gyventojų, galėdami laisvai pasirinkti, norėtų įkurti savo verslą arba užsiimti individualia veikla. 37 proc. rinktųsi samdomą darbą valstybiniame sektoriuje. Tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, 7 proc. gyventojų norėtų būti laisvai samdomu darbuotoju (dirbti pagal autorinę sutartį, patentą, individualios veiklos sutartį ar pan.). Savo verslą labiausiai yra linkę kurti jauni ir aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai. 55,8 proc.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

Ūkio ministras Rimantas Žylius neigia kalbas apie ketinamas parduoti pelningas valstybės įmones ir sako, kad privatizacija ir valstybės valdomų įmonių pertvarka yra visiškai skirtingi dalykai. Valstybės valdomų 156 įmonių ataskaita rodo, kad jų pelnas nuolat didėja. 2010 metais šios įmonės Lietuvai uždirbo 150 mln. litų, o tai yra 112 mln.

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalys iki šiol gana gerai išgyveno finansinę krizę ir įrodė, kad plačiai paplitęs nerimas ir skepticizmas, vyravęs prieš metus, buvo perdėti, teigia Europos bankininkystės tinklo „UniCredit“ ekonomistai.

Gyventojų sumokami mokesčiai, skirti viešajam sektoriui, dingsta kaip į vandenį. Paslaugų kokybė negerėja, ir gyventojai, nežinodami, už ką moka, jaučiasi apgaudinėjami. Tokios nuomonės laikosi investicijų bendrovės „Prudentis“ direktorius ir fondo valdytojas Audrius Balaišis. „Lietuvos gyventojai moka mokesčius, tačiau paslaugų kokybė yra tragiška.

Statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2009 m. gruodžio mėn. buvo minus 33 procentai. Palyginti su lapkričio mėn., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, paslaugų sektoriaus – 5, mažmeninės prekybos – 7 procentiniais punktais. Statybos pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su 2008 m. gruodžio mėn.

Lapkričio mėnesį Europoje užfiksuotas trečias iš eilės paskolų ūkiui ir kompanijoms mažėjimas. Paskolų mažėjimą lėmė nuosmukio sukeltas paskolų paklausos kritimas ir griežtesnė bankų skolinimo politika. Europos centrinis bankas pranešė, kad paskolos privačiam sektoriui lapkričio mėn. smuko 0,7 proc. lyginant su pernai metais ir 0,8 proc. lyginant su spalio mėn.