privatizavimas

Kapus tvarkančios įmonės trina rankas – rudenėjant daugėja žmonių, kurie artimųjų kapus tvarko ne patys, o tai daryti patiki įmonėms. Yra ir tokių, kas pinigus moka privatiems, ne visada legaliai dirbantiems asmenims. Štai dėl to vartotojų teisės žmones įspėja būti atsargius, kitaip galima likti ir be pinigų, ir su apžėlusiais kapais. Aštuoniasdešimt perkopusi vilnietė Valentina Vilniaus Sudervės kapinėse prižiūri net ne savo, o šeimos draugų kapavietę.

Vieno Druskininkuose stovinčio daugiabučio gyventojai pateko į tokią absurdišką situaciją, kokios Lietuvoje gal dar nebuvo. Žmonės vieną dieną sužinojo, kad yra skolingi kaimynei šimtus eurų už tai, kad vaikšto laiptine. Pirmame aukšte gyvenanti moteris apmokestino aukščiau gyvenančius kaimynus. Žmonės nustėro sužinoję, kad laiptinė – privatizuota. Ir tik įžengę į ją turi mokėti kaimynei nuomą. Druskininkų miesto gyventoja Linutė Urbonienė skaičiuoja, kelių metrų kopėčių reikės.

Pamirškime tuo laikus, kai valstybė aktyviai vykdė privatizavimą. Kai už privatizavimą gaunamos lėšos reikšmingai papildydavo valstybės biudžetus ir fondus. Kai valstybė už gautas lėšas galėdavo finansuoti geresnius, arba blogesnius stambius sumanymus, pavyzdžiui, netgi atkurti rublinius indėlius. Tie laikai jau praeityje. Dabar privatizuojamų objektų sąrašas trumputis. Vos trylikos įmonių akcijos ir pavieniai turto objektai, ferma, butas, palėpė. Atsikratoma nelikvidais, ir tiek.

Ach ta žemė, žemėlė, nuo amžių senųjų ji kelia aistras, konfliktus ir net karus. Ir šiais laikais nedaug kas tepasikeitė. Kur žemė – problema beveik garantuota. Ar svarstytume žemės pardavimo klausimą užsieniečiams, ar eilinio žemės prichvatizavimo atvejus savivaldybėse.

Bendrovės „Alita“ privatizavime Lietuvoje prieš daugiau kaip dešimt metų nesėkmingai dalyvavusiam ir neseniai mirusiam Italijos verslininko Luigiterzo Boscos (Luidžiterco Boskos) paveldėtojams Finansų ministerija ketina išmokėti iki 12,8 mln. litų arbitražo ir atstovavimo išlaidas. Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuris bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, nurodoma, kad 12,8 mln. litų bus sumokėta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis šiandien Seime užregistravo Vandenų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo galutinai ir visam laikui uždrausti privatizuoti natūralius vandens telkinius. „Nelegalių tvorų patikrinimas atskleidė daug plika akimi nematomų dalykų. Pasirodo, kad nemažai Lietuvos vandens telkinių yra privatizuoti.

Valstybės turto fondas (VTF) dar kartą bandys parduoti 87,41 proc. aukščiausius valdžios atstovus aptarnaujančios automobilių nuomos bendrovės „Autoūkis“ valstybės akcijų paketą. Pradinė jo pardavimo kaina liko tokia pat - 4,828 mln. litų. Aukcionas planuojamas kovo 19 dieną, skelbia VTF. Paskutiniame aukcione nesulaukta nė vieno dalyvio. Pernai akcijų paketą bandyta parduoti ir už 4,2 mln. litų, tačiau išaugus įmonės turto vertei, kainą nutarta padidinti.

Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė parengtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Jeigu joms bus pritarta ir jos bus priimtos, vartotojai netruks pajusti siūlomos vandens ūkio pertvarkos privalumus – ir pagal paslaugų kokybę, ir pagal jų kainą. „Patobulintas įstatymas padės sutvarkyti Lietuvos vandens ūkį.

Vyriausybė trečiadienį pasisakė prieš tai, kad būtų išplėstos socialinio būsto privatizavimo galimybės. Vyriausybė atmetė Seimo narių pasiūlymą leisti privatizuoti socialinį būstą nuo okupacijos nukentėjusiems asmenims "Mūsų pozicija, kad socialinis būstas nebūtų privatizuojamas", - Vyriausybės posėdyje teigė premjeras Algirdas Butkevičius. Prieš privatizavimą pasisakė ir finansų, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo, taip pat sveikatos apsaugos ministrai.

Jeigu bus pritarta Aplinkos ministerijos parengtam naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui, vartotojai netruks pajusti siūlomos vandens ūkio pertvarkos privalumus – ir pagal paslaugų kokybę, ir pagal jų kainą. „Pagaliau turime sutvarkyti ir vandens ūkį. Tačiau tikėtis gerų pokyčių galime tik pradėję racionaliau jį valdyti, sustambinę vandens tiekimo įmones“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

 Atmestas pagrindinis Italijos piliečio Luigiterzo Bosca ieškinys Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir reikalavimas priteisti 714 milijonų litų iš Lietuvos Respublikos. Arbitražo teismas pripažino, kad visi L. Bosca patirti nuostoliai dėl AB „Alita“ privatizavimo jau buvo atlyginti Lietuvos teismuose, todėl ieškovo reikalavimas priteisti netiesioginius nuostolius yra nepagrįstas.

Europos Komisija rengia direktyvą, pagal kurią vandens tiekimas pereitų į privačias rankas. Neabejojama, kad brangtų ir geriamasis vanduo, ir jo tiekimo paslauga. Modernizuota Šiaulių savivaldybės įmonė „Šiaulių vandenys“ būtų pelningas kąsnis užsienio bendrovėms. Nerimaujama, kad bus apmokestintas ir kaimo šulinių vanduo.

Šiaulių miesto visuomenininkai neseniai kreipėsi į teismą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos metų pradžioje priimto sprendimo leisti įgyvendinti investicinį projektą statant biokuro katilinę. Baiminamasi, kad dėl netinkamo sprendimo šilumos ūkis gali atsidurti privataus tiekėjo rankose, o gyventojai iš to gaus tik dar didesnę taršą. Apie šilumos ūkio pertvarką vis garsiau kalba ir aukščiausi šalies vadovai – Prezidentė ir Premjeras.

Specialusis „Dell“ valdybos komitetas pirmadienį turėtų paskelbti, ką nuspręs įmonė dėl privatizavimo. Penktadienį baigėsi galutinis terminas, iki kurio buvo pateikiami kiti įmonių pasiūlymai, be jau žinomo „Dell“ įkūrėjo Maiklo Delo (Michael Dell) noro privatizuoti įmonę, praneša BBC.

 Lietuvoje vykdant svarbius energetikos projektus politikai vadovaujasi pernelyg dideliu optimizmu, nesiremia matematiniais skaičiavimais, o tai trukdo Lietuvoje suformuoti ekonomiškai pagrįstą energetikos strategiją, mano ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Politikų optimizmą, kalbant apie energetinius projektus, jis įvardina kaip vieną didžiausių problemų ir lygina jį su erkės sindromu – svarbu įsisiurbti, o kaip bus vėliau – žiūrėsime.

Pirmaisiais atgimusios valstybės metais Lietuvoje nebuvo nei pradinio kapitalo, nei bankų kreditavimo sistemos, maža to – siautėjo reketas, o įmonių vadovai jau dėliojo įvairias schemas, kaip privatizuoti įmones, užuot svarstę apie gamybą. Taip LRT televizijos laidoje „Mūsų laisvės metai“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, verslininkas Robertas Dargis.

Kai klausiama, kas geriau – privati ar valstybinė medicina, tokį klausimą, prisipažinsiu, laikau ne tik kvailu, bet ir nekorektišku. Išimtinai valstybinė medicina egzistuoja tik vienoje santvarkoje, todėl plačiau ties ja nesustosiu. Ir taip aišku. Pakanka pažvelgti į Šiaurės Korėją ir galime nebegrįžti į pokalbius apie sovietmetį.

Valstybės kontrolė atliko auditą, kuriuo vertino, ar privatizuojamas ir atnaujinamas valstybės turtas valdomas rezultatyviai.   „Pusė privatizuoti siūlomo valstybės turto – parduoti neparengti, dažnai ribotų naudojimo galimybių, todėl potencialiam pirkėjui nepatrauklūs objektai. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo procesas taip pat nerezultatyvus, nes valstybei reikalingo turto laiku atnaujinti nepavyksta“, – audito išvadas apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Derybos dėl įmonės "Dell Inc" privatizavimo tęsiasi bent jau su keturiais stambiais bankais, praneša agentūra "Reuters". Trečios pagal dydį kompiuterių gamintojos akcijos pabrango 7 proc. Akcijas perkanti bendrovė "Silver Lake Partners" derybas su bankais "Credit Suisse", "Bank of America Merrill Lynch", "Barclays" ir RBC pradėjo praėjusių metų pabaigoje. Informacijos šaltiniai konfidencialūs, nes derybų detalės dar nėra paskelbtos viešai.

Jau daugiau kaip dešimt metų netyla kalbos apie valstybei priklausančio „Lietuvos pašto“ privatizavimą. Keičiantis valdžioms, kinta ir požiūris į šią akcinę bendrovę. Naujoji Vyriausybė ramina, kad šios strateginės įmonės niekam neleis privatizuoti.

Per vie­nuo­li­ka me­tų Šiau­liuo­se iš vi­so bu­vo pri­va­ti­zuo­ti 135 so­cia­li­niai bu­tai. Vi­du­ti­nė kai­na – vi­so la­bo 10 tūkst. li­tų. Bu­vo ir to­kių, ku­rie par­duo­ti už 262 li­tus. Per­kant nau­jus so­cia­li­nius bu­tus, už juos mo­ka­ma iki šim­to tūks­tan­čių. Par­duo­da pus­vel­čiui, o per­ka rin­kos kai­na Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė iš Vy­riau­sy­bės šie­met ga­vo 1,2 mln. li­tų so­cia­li­niams būs­tams pirk­ti.

Neseniai duris lankytojams atvėrė renovuotas Kretingos muziejus, įsikūręs buvusios Tiškevičių dvaro sodybos rūmuose. Tačiau muziejaus kolektyvo, paveldosaugininkų bei kultūros paveldu besidominčių žmonių džiaugsmą dėl šio įvykio aptemdė netikėta žinia iš Valstybės turto fondo. Jo nuomone, reikėtų perduoti fondo žinion ir privatizuoti sovietmečiu šalia rūmų atsiradusį ir dvaro sodybos ansamblį subjaurojusį stambių tūrių silikatinį priestatą, kuriame veikia Klaipėdos kolegijos mokomasis korpusas.

Siekdama sumažinti AB Giraitės ginkluotės gamyklos įsiskolinimus ir pritraukti strateginį investuotoją, Ūkio ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma bendrovę perduoti valdyti VĮ Valstybės turto fondui (VTF). Valstybė neplanuoja visiškai atsisakyti dalyvauti gamyklos veikloje. Strateginio investuotojo paieškos numatomos 2013 m. Per pastaruosius trejus metus AB Giraitės ginkluotės gamykla patyrė 4,2 mln. Lt grynojo nuostolio, šiuo metu bendrovė yra įsiskolinusi 47 mln.

Seimo kontrolierius siūlo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą kreiptis į teismus dėl pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo. Seimo kontrolierių tarnyba pastaruoju metu gauna daugiau skundų dėl žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų, praneša Lietuvos radijas. Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius sako, kad įstatymais pareigūnai turėtų būti įpareigoti taisyti savo klaidas. Skundai dėl Nacionalinės žemės tarnybos sudaro 12 proc. visų Seimo kontrolierių gautų skundų.

Šiaulių oro uosto laukia privatizavimas? Apie tai užsiminta praėjusį trečiadienį nedideliam ratui miesto politikų ir valdininkų pristatant Šiaulių oro uosto plėtros galimybių studiją. Studiją už pusę milijono litų rengia olandų konsultantai. Studija pristatyta paskubomis, o skubėjimas nustebino net kai kuriuos Tarybos narius, kurie piktinosi, kad studija pristatoma Šiaulių miesto tarybos posėdžio, kuriame turėjo būti svarstomos Laisvosios ekonominės zonos ribos, išvakarėse.

Dar penkios mokyklos pateko po Šiaulių valdininkų dalgiu. Po sėkmės Šiaulių miesto taryboje, kai pavyko uždaryti tris mokyklas, pasmerktųjų sąraše atidūrė dar penkios. „Šiaulių naujienoms“ pavyko gauti šviežiai parengtą mokyklų uždarymo planą, kuris šoką sukėlė ne vienos švietimo įstaigos bendruomenei. Mieste neliks ne tik pradinių mokyklų, bet ir kai kurių gimnazijų, o kai kurios švietimo įstaigos gali būti ir privatizuotos.

Apleistos slėptuvės pačiame miesto centre gali būti tinkamos ne tik sandėliavimui, bet ir poilsiui. Kai kurie vilniečiai nebrangiai įsigytas slėptuves sugeba paversti laikinai apsistoti tinkamais būstais, o jas pardavę – uždirbti. Netradicinė išeitis Vietoj apleistos slėptuvės – neblogai atrodantis būstas pačiame sostinės centre, visai šalia Seimo rūmų.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius siūlo leisti nusipirkti savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas asmenims, nepertraukiamai jose gyvenusiems ne mažiau kaip 10 metų ir nustatytu laiku nepadavusiems pareiškimų dėl privatizavimo. Asmenys, kuriems gyvenamosios patalpos buvo suteiktos pagal aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, iki 1997 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę lengvatinėmis sąlygomis šias gyvenamąsias patalpas privatizuoti pagal LR Butų privatizavimo įstatymą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina grąžinti Seimui iš naujo svarstyti praėjusią savaitę priimtą Energetikos įstatymą, kuriuo teisė rengti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus ir metodikas suteikiama Energetikos ministerijai, teigia Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Galimi kitų metų biudžeto surinkimo sunkumai tapo pretekstu įvairiausiems siūlymams, kaip tą biudžetą formuoti. Pažadėtas pensijų atkūrimas (viso labo apie 600 mln litų 28 mlrd. biudžete) atgaivino seniai LLRI peršamas idėjas išparduoti viską, ką tik valstybė, o tiksliau – mes visi, vertingesnio turime. Gaivinamas seniai  paneigtas mitas – kas privatu gerai, kas valdoma valstybės – blogai. Mąstoma panašiai kaip Orvelo kūrinyje: keturios kojos – gerai, dvi kojos – blogai.

Seime svarstant valstybės biudžetą 2012 metams, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), Lietuvos pramonininkų konfederacija ir  Pensijų fondų dalyvių asociacija kategoriškai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą ir ragina valdžią mažinti išlaidas viešajame sektoriuje. Kritika mokesčių kėlimui „Progresinių mokesčių įvedimas yra grindžiamas vienu vieninteliu tikslu – surinkti daugiau pajamų ir didinti mokestinę naštą.

Bankininkas R. Baranauskas įsitikinęs, kad Lietuvos valdžios įvykdytam „Snoro“ banko nacionalizavimui nebuvo tinkamai pasiruošta, o panašios taktikos jau ėmėsi ir Latvijos pareigūnai, sustabdę giminingo „Latvijas Krajbanka“ darbą, rašo „Respublika“. Bankininkas pripažįsta, kad „Snoras“ turėjo problemų, tačiau tebėra įsitikinęs, jog jis jas ir tegali padėti išspręsti laikinajam administratoriui iš užsienio. Vakar bankininkas „Respublikai“ davė interviu telefonu.

Praėjusią savaitę gimtinės žemėje amžinam poilsiui atgulusį Bronislovą Lubį galima drąsiai vadinti lietuviško verslo krikštatėviu. Jo išėjimas padėjo simbolinį tašką nepriklausomybės pradžioje susiformavusiai verslo epochai. „Manau, kad B. Lubys buvo solidžiausia XX amžiaus Lietuvos verslo asmenybė. Jis buvo visai kito kalibro figūra“, – šais žodžiais bene taikliausiai B. Lubio fenomeną apibūdino vienas iš „VP Grupės“ akcininkų Ignas Staškevičius. Juoda ir balta.

Galvijų augintojai ragina Vyriausybę leisti kuo greičiau jiems privatizuoti vienintelę likusią valstybinę veislininkystės įmonę. Valstybei priklausančių įmonių vadovai susiję neskaidriais ryšiais su konkuruojančiomis privačiomis įmonėmis. Tokia yla iš maišo išlindo reorganizuojant AB „Marijampolės regiono veislininkystė“. Generalinė prokuratūra jau narplioja šį klasikinį valstybės turto grobstymo atvejį ir sieks sugrąžinti jai daugiau nei 1,3 mln. Lt turtą.

Ūkio ministras Rimantas Žylius neigia kalbas apie ketinamas parduoti pelningas valstybės įmones ir sako, kad privatizacija ir valstybės valdomų įmonių pertvarka yra visiškai skirtingi dalykai. Valstybės valdomų 156 įmonių ataskaita rodo, kad jų pelnas nuolat didėja. 2010 metais šios įmonės Lietuvai uždirbo 150 mln. litų, o tai yra 112 mln.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ir frakcijos narys Edvardas Žakaris apgailestauja, kad Vyriausybė trečius metus nesugeba pateikti pasiūlymo dėl socialinio būsto privatizavimo, tuo tarpu gyventojai dėl susidariusios situacijos priversti šauktis teismų pagalbos.

Investuotojai ruošiasi didžiausiam išpardavimui – euro zonos skolininkės gelbėsis parduodamos valstybinį turtą. Beviltiškai prasiskolinusios euro zonos narės, kaip Graikija, Airija, Ispanija, ruošiasi didžiausiam išpardavimui per pastarąjį dešimtmetį. Privatizavusios valstybines įstaigas jos tikisi pritraukti 71,5 mlrd. eurų (246,68 mlrd. litų). Tiesa, analitikai abejoja, ar priverstinis valstybinių įstaigų pardavimas šioms šalims atneš didžiausią galimą naudą.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į generalinį prokurorą Dalių Valį, prašydamas ginti viešąjį interesą dėl galimai neskaidrių bendrovės "Geoterma" privatizavimo procedūrų. „Galimai neskaidrus šio objekto privatizavimas pažeistų esminius visuomenės ir valstybės interesus. Todėl vykdydamas įstatymų deleguotą parlamentinės kontrolės funkciją, paprašiau prokuratūros imtis priemonių ginant viešąjį interesą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio numatyta tvarka", - sako E. Jurkevičius.

Ekonominio augimo vaisiai nėra tolygiai paskirstomi tarp dirbančiųjų, o pastaroji krizė dar labiau pagilino prarają tarp turtuolių ir vargšų. Juk nenormalu, kai pusę pasaulio turto valdo daugiau negu 1000 žmonių, o likusiems 7 milijardams lieka pasidalinti kitą pusę. Net nepadoru, kad pasaulyje vienas individas uždirba milijoną kartų daugiau nei kitas jo tėvynainis. Lietuvoje šis skirtumas kur kas kuklesnis – tik 224 kartai, tačiau ir tai yra nenormalu.

Ministrų Kabinete niekaip nepavyksta sutarti dėl „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros atskyrimo modelio, tačiau, pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, linkstama pritarti jo vadovaujamos ministerijos pozicijai, kuria geležinkelių infrastruktūros valdymas būtų perduodamas įsteigtai naujai antrinei bendrovės įmonei.

Vyriausybės užmojai atskirti „Lietuvos geležinkelių" infrastruktūrą, krovinių ir keleivių vežimą yra tiesiausias žingsnis įmonės privatizavimo link. Būtent tokią grobuonišką, tik pelno siekiančią politiką vykdo liberalai ir konservatoriai, pareiškė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

  Katastrofiškai trūkstant socialinių būstų Biržų rajono savivaldybė ne tik laiko butus tuščius, bet ir leidžia juos privatizuoti sostinėje gyvenantiems anaiptol ne socialiai remtiniems asmenims. Pavyzdžiui, tokia galimybė suteikiama su Europos Sąjungos lėšomis remiamais ir savivaldybėse diegiamais projektais dirbantiems ministerijų klerkams.

Vilniaus savivaldybė, pernai atsikračiusi nekilnojamojo turto už 26 mln. litų, tęsia išpardavimą: planuojama atsikratyti ir buvusių vaikų globos namų Valakampiuose, ir kito turto už 15 mln. litų. Tiesa, planuojamų surinkti pinigų nė iš tolo nepakaks skoloms apkamšyti. Parduos vaikų namus Vakar Vilniaus valdininkai, sukvietę žiniasklaidos atstovus, nusprendė pasižvalgyti savo darže bei aprodyti visuomenei, ką ketinama privatizuoti.

Kitąmet Lietuvoje driokstelės grandiozinis privatizavimo sandoris. Koks – težino tik Vyriausybės vadovas ir artimiausia jo aplinka. Mat premjeras Andrius Kubilius užsibrėžęs 2011 metais iš valstybės turto privatizavimo gauti apie 400 mln. litų. Kokį aukso gabalą pardavus tikimasi tokios milžiniškos sumos, nenutuokia nei jo partijos kolegos, nei opozicija, nei Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Viešame aukcione, kuris įvyks ketvirtadienį, numatyta parduoti prie Kauno pilies stovintį ir keliasdešimt metų nenaudojamą tarpukariu buvusios Žydų ligoninės pastatų kompleksą. Pardavėja – Kauno miesto savivaldybė – tikisi už šį nekilnojamąjį turtą gauti ne mažiau kaip 3,3 mln. litų. Viliamasi, kad statinius prie pilies netoli Kauno miesto rotušės įsigis investuotojas, kuriam patraukli idėja čia įkurdinti modernų viešbutį. Žinoma, po nuodugnios ir nepigiai kainuosiančios restauracijos.

Prabėgus pusantrų metų po naktinės mokesčių reformos šalyje vėl bus karšta. Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti (arba nepritarti) mįslingos bendrovės „Visuomis Holding Company, AB" įkūrimui, rašo "Lietuvos rytas". Nors bendrovė, kaip teigiama, jau įregistruota Valstybiniame turto registre, kol kas tik menkai užsimenama, kas tas „Visuomis", kuriam gali būti patikėta valdyti visą valstybės, kitaip tariant, visuomenės turtą.

Pastaruoju metu ūkio ministras kartu su ministru pirmininku pradėjo naują propagandinę kampaniją. Šį kartą puolamos neva neefektyviai ir neskaidriai  dirbančios valstybės valdomos įmonės. Bandoma pasiremti pavyzdžiais iš šiaurės šalių, kur valstybės valdomos įmonės sukuria žymiai didesnę BVP dalį. Ir tai daro konservatoriai, kurių rankomis privatizuotos pačios efektyviausios Lietuvos įmonės ( Mažeikių nafta, Lietuvos telekomas ir kt.

Vyriausybė užsimojo papildomai privatizuoti 201 objektą ir pelningiausias „Lietuvos geležinkelių“ ir Lietuvos pašto veiklas. Ūkio ministerijos pristatyta valstybės valdomo turto analizė parodė, kad komercinį turtą valstybė valdo neefektyviai. Apie 300 valstybės įmonių grąža biudžetui per 2009 metus sudarė tik 44,6 mln. litų. Palyginti su Švedija, kur valstybinis turtas duoda 10 procentų grąžą, Lietuvos valstybės turto efektyvumas siekia tik 0,1 procento.

Vilniuje per atkurtos nepriklausomybės periodą netekome nemažai kultūros objektų. 2000 m. lapkričio 16 d. A. Zuoko pasirašytu Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 88 ,,Lietuvos" kino teatras įtrauktas į papildomą privatizuojamų objektų sąrašą. 2005 m. – ,,Lietuvos" kino teatras įtrauktas į Lietuvos paraišką, Vilniui siekiant 2009-ųjų Europos kultūros sostinės vardo – nepaisant to, kad tuo metu jau buvo privatizuotas.