pranešėjas

Antradienį Seimas ketina apsispręsti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvadų. Nors šis klausimas iš Seimo darbotvarkės ne vieną kartą buvo išbrauktas, parlamentinio tyrimo išvadų patvirtinimui antradienį yra likęs paskutinis balsavimas. VSD pranešėjo komisijos išvadose metamas šešėlis prezidentui Gitanui Nausėdai bei specialiųjų tarnybų vadovams.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija jam primena Stalino laikais veikusias troikes. Pasak šalies vadovo, nepatogius jam klausimus kėlęs parlamentinis tyrimas pateikė „kreivus“ darbo rezultatus. Savo ruožtu šalies vadovui rinkimuose oponuojanti Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad G. Nausėdai derėjo atsakyti į komisijos klausimus.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijai konstatavus, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja – šio parlamentinio tyrimo tikslas buvo diskredituoti jį kaip kandidatą į šalies vadovo postą.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadai. Už pritarimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 29, susilaikė 12 parlamentarų. Toliau išvadą nagrinės Seimo komitetai. Laikinosios komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas prieš balsavimą Seime žurnalistams sakė, kad išvadas būtina patvirtinti, nes nuo to priklauso ir laikinųjų komisijų, ir pranešėjo instituto ateitis.

Seimo plenarinių posėdžių salėje kilus diskusijoms dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų, siūlymui klausimą išbraukti iš darbotvarkės pritarta nebuvo. Diskusijos posėdyje kilo po to, kai socialdemokratė Dovilė Šakalienė pasiūlė išbraukti šį klausimą kol nėra priimtas Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimas dėl galimų pažeidimų komisijos veikloje.

Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.  Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvados meta šešėlį ant Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų, tačiau Seime kol kas neketinama kelti klausimų dėl Dariaus Jauniškio ar Lino Pernavo likimo pareigose. Ir nors specialiųjų tarnybų bei jų direktorių reakcijos į parlamentinį tyrimą sutinkamos įtariai, politikai labiau linkę kalbėti apie sisteminius, o ne personalinius pokyčius.

Teismas įpareigojo Generalinę prokuratūrą iš naujo spręsti dėl pranešėjo statuso suteikimo savo darbuotojui – Lietuvos vyriausiasis administracinis (LVAT) teismas nurodė prokuratūrai priimti naują sprendimą dėl prokuroro Šarūno Šimonio pranešimuose pateiktos informacijos.

Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis.

 Vadinamajai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai paskelbus išvadas, politologai sako, kad jos sudaro prielaidas kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl tarnybų ir jų vadovų veiksmų. Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija aiškinsis, ar parlamento laikinosios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, sudėtis bei veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Etikos komisija trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą pagal generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusiai Seimo komisijai paviešinus parlamentinio tyrimo išvadas, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, o atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas, Prezidentūra pateikė savo atsakymą.  Jame tvirtinama, jog tai – desperatiškas bandymas paveikti Prezidento rinkimo rezultatus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusi komisija antradienį pateikė savo išvadas. BNS pateikia svarbiausius jų akcentus: 1. Pats G. Nausėda paprašė patikrinti jo rėmėjus ir komandą „Informaciją apie Gitano Nausėdos aplinką gavo VSD direktorius Dariaus Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“. „VSD direktorius D. Jauniškis talkino 2019 metų prezidento rinkimuose dalyvavusiam kandidatui G. ...

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tirianti komisija šią savaitę ketina parengti ir patvirtinti pirminę parlamentinio tyrimo išvadą. „Rašau projektą, trečiadienį jį aptarsime kartu su kolegomis ir šią savaitę patvirtinsime“, – antradienio vakarą Eltai teigė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. V. Bakas tikino, jog trečiadienį komisijos nariai pasidalins su išvados rengimu susijusiais darbais ir jau šią savaitę tvirtins pirminį išvados variantą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką tirianti Seimo komisija trečiadienį į posėdį kviečia departamento direktoriaus pavaduotoją Remigijų Bridikį.

Seimo komisija, tirianti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, trečiadienį išklausys saugumo pareigūnų liudijimus. „Aiškinsimės tai, kokia buvo renkama informacija 2019 metais, kas davė pavedimus juos rinkti, apie ką ji buvo renkama“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Lina Petronienė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos 2019-aisiais finansų ataskaitose, palyginus su viešosios informacijos rengėjų duomenimis, didelių neatitikimų nebuvo. „Esu suskaičiavusi visus klipus ir klipų skaičius atitiko“, – apie G. Nausėdos reklamą televizijoje pirmadienį liudydama Seimo laikinajai tyrimo komisijai sakė L. Petronienė.

Pirmadienį planuotas uždaras Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjančios Seimo laikinosios komisijos posėdis neįvyks. Parlamentarai ketino už uždarų durų išklausyti buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūno, tyrusio Tomo Gailiaus pateiktą informaciją, liudijimą. Visgi, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas nurodė, kad kvietimas buvusio pareigūno nepasiekė. „Kvietėme buvusį STT pareigūną, bet jis negavo pranešimo. Manau, kad kažkoks nesusipratimas įvyko.

Pirmadienį Seimo laikinoji komisija, tirianti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, apklausė buvusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę. Posėdžio metu tuometė VRK pirmininkė parlamentarams teigė, jog VRK dėl 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų neužfiksavo.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija trečiadienį planuoja išklausyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Liną Pernavą. „Ketiname apklausti esamą STT vadovą, mus domina STT surinktos medžiagos likimas. Paaiškėjo esminis momentas, kad STT nenustatė, kaip buvo panaudota apie asmenis surinkta informacija, jie neištyrė, tai norime susipažinti su surinkta medžiaga ir aiškintis“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją apie jo vadovų veiksmus tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką tirianti Seimo komisija trečiadienį kviečiasi buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Žydrūną Bartkų. „Bus dvi posėdžio dalys, atvira ir uždara, kalbėsimės apie STT atliktą žvalgybinį tyrimą ir jų surinktus įrodymus, taip pat pranešėjo surinktos informacijos vertinimą ir tolesnę eigą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjas Tomas Gailius sako departamento vadovų veiksmus tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką tyrusiai buvusio Seimo komisijai neturėjęs galimybių pateikti visos informacijos, nes jam nebuvo suteiktos tokios galimybės.

Seimo laikinoji komisija pirmadienį uždarame posėdyje išklausys Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėją Tomą Gailių, praėjusią savaitę viešame posėdyje paliudijusį apie departamento turėtą informaciją dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų finansavimo.

Buvęs vienos iš Valstybės saugumo departamento (VSD) valdybos viršininkas, pranešėjas Tomas Gailius patvirtino dirbdamas departamente matęs medžiagos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo. „Taip, tokios informacijos departamente dirbdamas aš mačiau“, – trečiadienį viešai liudydamas komisijai sakė T. Gailius, nusprendęs nebeslėpti savo tapatybės.

Seimo komisijai trečiadienį paliudijus vadinamajam Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjui Tomui Gailiui, komisijos narys Vytautas Bakas sako, kad tęsiant parlamentinį tyrimą aiškėja „akivaizdūs prieštaravimai“ dėl to, kiek išsamiai tarnybos gilinosi į informaciją apie žvalgybos tikrintą tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjas Tomas Gailius antradienį pasitraukė iš sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjo pareigų. „Patarėjas ministrui kaip vieną pagrindinių pasitraukimo motyvų nurodė norą savo laiką skirti savo teisinei gynybai ir pasiruošimams liudyti Seimo komisijai“, – komentare BNS nurodė ministro atstovas spaudai Tomas Bagdonas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją apie jo vadovų veiksmus tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką tirianti Seimo komisija trečiadienį planuoja išklausyti patį pranešėją. Laikinosios tyrimo komisijos vadovas Vytautas Bakas BNS sakė, jog su pranešėju dar derinama, kokia forma jis liudys komisijai – nuotoliu viešame posėdyje ar uždaroje salėje Seime.

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas sako manantis, kad prokuratūra padarė viską, kas buvo įmanoma, norint apsaugoti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėją.

Buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako, kad tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją apie jo vadovų veiksmus tikrinti prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, prokuratūra nebuvo pasyvi.

Seimo komisija dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, trečiadienį kviečia buvusius Generalinės prokuratūros vadovus.

 Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad vadinamajai valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijai Seime yra viską atsakęs. Taip jis kalbėjo paklaustas, ar liudytų joje, jei būtų pakviestas. „Viskas jau atsakyta šitai komisijai. Nebeturiu daugiau ką jiems pasakyti, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė šalies vadovas. – Nėra daugiau ką liudyti ar atsakyti.

Seimas antradienį planuoja apsispręsti, ar pradėti tyrimą dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką. Numatytas paskutinis balsavimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo. Projektą inicijavo 36 parlamentarai, dauguma – iš valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės frakcijų.

Seime inicijuojamas parlamentinis tyrimas dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, kai žvalgybos pareigūnui buvo pavesta patikrinti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, yra skirtas artėjantiems rinkimams, jo pagrindinis taikinys bus G. Nausėda, sako opozicinės Darbo partijos lyderis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako parengtą nutarimo projektą, kuriuo siūloma inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo istorijos, pasirašė 39 Seimo nariai. Apie tai Eltai patvirtino pats politikas. V. Bakas nurodė ketinąs oficialiai registruoti nutarimo projektą artimiausiu metu. Kaip numato Seimo statutas, inicijuoti laikinajai parlamentinio tyrimo komisijai reikia bent ketvirtadalio Seimo narių palaikymo – ne mažiau kaip 36 parašų.

Eltos žiniomis, Seime surinktas reikiamas kiekis parašų inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo istorijos. Po Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako parengtu nutarimo projektu pasirašė apie 40 parlamentarų. Visgi, kol kas nei V. Bakas, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas oficialiai šios informacijos nepatvirtino.

  Generalinei prokuratūrai konstatavus, kad 2020 m. tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tinkamai neišnagrinėjo pranešėjo informacijos apie galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad parlamente šiems klausimams analizuoti turėtų būti sukurta specialioji tyrimo komisija.

Valdantieji vėl grįžta prie skandalingos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Pranešėjo istorijos. Konservatorius Kasčiūnas sako, kad tik laiko klausimas, kada bus sudaryta speciali komisija, kuri narplios, ką saugumiečiai darė, o ko ne prieš prezidento rinkimus. Tiesa, apklausti gali tekti ir patį Nausėdą. Tačiau opozicija atkerta, kad vėl bandoma užkurti didelį laužą, dėl kurio kils skandalai prieš artėjančius naujus prezidento rinkimus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kas ir ko neišnagrinėjo tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus dėl kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų tikrinimo. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės paaiškinimų išklausyti rengiamasi po to, kai prokuratūra gegužės viduryje perdavė NSGK medžiagą, susijusią su VSD vadovų veiksmais tikrinant G. Nausėdos aplinką.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga neplanuoja tirti vadinamosios pranešėjo istorijos, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų patikrą, tačiau ketina vertinti jos pamokas, teigia jos vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad iš prokurorų pranešimo neaišku, kas ir ko neišnagrinėjo tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus dėl kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų tikrinimo. „Esant tokioms išvadoms, artimiausiame NSGK posėdyje kviesimės prokuratūros atstovus, kad jie detaliau papasakotų to patikrinimo, kurį atliko, rezultatus.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė perdavusi Seimui medžiagą, susijusią su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką. Prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.

Tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, o informacija apie patikros rezultatus tretiesiems asmenims nebuvo perduota, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, jokia informacija apie patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims nebuvo perduota“, – antradienį Seime atsakydamas į Seimo narų klausimus patvirtino D. Jauniškis.

Generalinė prokuratūra teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijoje prieš kelis metus teisėsaugos surinkti duomenys tikrinami generalinės prokurorės Nidos Grunskienės iniciatyva.

Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę prašydamas paaiškinti, kokių sprendimų ėmėsi prokuratūra knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ cituojamam pranešėjui, buvusiam Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnui, apsaugoti pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pagal Pranešėjo informaciją paaiškėjus, kad 2018-2019 m. Valstybės saugumo departamentas tikrino tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabo narius ir galimus rėmėjus, Lietuvos žvalgybos vadovas Darius Jauniškis viešai teigė, jog departamentas tikrino visų kandidatų į prezidentus štabus bei artimą aplinką.

Reakcija į žurnalistų knygoje aprašytą pranešėjo istoriją lems šio instituto ateitį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Vasarį pasirodžius Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“ su buvusio žvalgybos pareigūno liudijimu dėl gautų nurodymų atlikti tuo metu kandidatu į prezidentus buvusio Gitano Nausėdos komandos tikrinimą, liberalas Seimo narys Raimundas Lopata pasiūlė kurti komisiją šioms aplinkybėms tirti.

Įsiplieskus skandalui dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamų faktų – pirmoji knygos autoriaus Dovydo Pancerovo ir apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus akistata. Pastarasis dar anksčiau šiandien atskleidė Pranešėjo tapatybę ir pateikė visiškai priešingą įvykių versiją. TV3 laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ eteryje D. Pancerovas atsakė į M. Laurinavičiaus teiginius.

Apžvalgininkui Mariui Laurinavičiui paviešinus, kad garsusis Pranešėjas iš Valstybės saugumo departamento šiuo metu dirba sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju, pats ministras teigia, kad į darbą Tomą Gailių priėmė net keletą kartų išgirdęs šio asmens pavardę, kaip galinčio dirbti antikorupcijos politikos srityje.

Vykstant pertvarkai Valstybės saugumo departamente (VSD), darbą šiemet paliko kelios dešimtys žvalgybos pareigūnų, įskaitant darbuotoją, 2019 metais institucijoms pranešusį apie galimai neteisėtus veiksmus tikrinant prezidento Gitano Nausėdos aplinką, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.