pranas kūris

Teisingumo ministerijoje posėdžiavusi darbo grupė nusprendė, jog naujuoju Lietuvos atstovu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) Vyriausybei rekomenduos siūlyti prof. dr. Egidijų Jarašiūną. Lietuva iki šių metų birželio mėnesio turi pasiūlyti naują kandidatą, kuris pakeistų 6 metams į šias pareigas paskirtą, tačiau po 4 metų atsistatydinti nusprendusį Praną Kūrį.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo pareigas einančiam Pranui Kūriui nusprendus nuo šių metų spalio 6 d. atsistatydinti, Teisingumo ministerija ieško kandidatų šioms pareigoms užimti. Į šį Europos teismą kaip Lietuvos atstovas P. Kūris 6 metų kadencijai buvo paskirtas 2006 spalio 7 dieną. Naują kandidatą likusiai 2 metų kadencijai Lietuva turi pasiūlyti iki šių metų birželio mėnesio.

Kandidatuojantis į EP „tvarkietis“ Stanislovas Tomas: „Lietuva ne ta valstybė, kurioje vertinamas išsilavinimas ir tikras intelektinis darbas!..“ Perspektyvus 26-erių metų politikas, susiejęs savo politinę karjerą su nušalintojo prezidento Rolando Pakso reabilitacija Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, „tvarkietis“ Stanislovas TOMAS – universali asmenybė, kovojanti savo kelyje iš karto su keliomis kliūtimis.

Tris Lietuvos teisinės minties galiūnus paklupdė paprasčiausias godumas. Išsistatę šimtų tūkstančių vertės vilas, jų link - valstybės sąskaita - nusitiesė ir milijono vertės tiltą. Vieno tilto istorija gali tapti savotišku dabartinės Lietuvos apibendrinimu - aukščiausio rango pareigūnai, turintys kryžiumi gultis už teisingumą - tampa neteisėtumo simboliais. Šioje istorijoje susipynę ir politika, ir teisė, ir statybos.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis piestu stojo, kad biudžeto skylės būtų lopomos ir kelių sąskaita. Tačiau kelininkai pinigus leidžia ir tiltams, vedantiems į niekur. "Lietuvos ryto" teigimu, vienas tokių tiltų - Švenčionių rajono pakraštyje, keli kilometrai iki Lietuvos sienos su Baltarusija. Bet kaimyninę valstybę pasiekti keblu - tik pervažiavus tiltą baigiasi žvyrkelis ir prasideda miškas. Per Meros upę tiesiamas tiltas mokesčių mokėtojams kainuos 2,5 mln.

Kaip šiandien, prieš 130 metų, gimė socialdemokratų socialdemokratas Steponas Kairys. Profesoriaus Stepono Kairio palikimą mėgina savintis Brazausko ir Kirkilo “socialdemokratai”. Tas faktas, kad pseudo socialdemokratai jau dvidešimt metų valdo Lietuvą, nesuteikia jiems teisės kurti mitą, kad galima grįsti savo valdymą (ne politiką) Stepono Kairio dvasiniu palikimu.

Šešerius metus Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) vadovaujantis Virgilijus Valančius teisėju tapo likus dešimčiai dienų iki Sausio 13-osios įvykių, gavęs ne tik tuomečio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Artūro Paulausko sutikimą, bet ir Maskvos statytinio LTSR generalinio prokuroro Antano Petrausko palaiminimą.

Jie kartu medžioja, geria alų, tuokiasi, skiriasi, auklėja vaikus ir sprendžia valstybės reikalus. Jie - aukščiausių valstybės pareigūnų draugai, savaitraštyje “Veidas” rašo Giedrė Petkevičiūtė.Lietuva turi du prezidentus. Vienas jų visada santūrus, dalykiškas, kiekvieną savo žodį pasveriantis diplomatijos meistras. Tokį šalies vadovą Valdą Adamkų – išdidų, tiesios prezidentinės laikysenos ir aukštai iškelta galva – visi mes esame pratę matyti.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos teisingumo ministras Pranas Kūris lankėsi Teisingumo ministerijos mokymo centre, kuris buvo atidarytas šių metų pradžioje. Pranas Kūris apžiūrėjo Mokymo centro patalpas, domėjosi  mokymosi procesu, planais. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjas pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra įkurtas toks modernus centras, galintis teikti kvalifikuotas mokymosi paslaugas.

Tyrinėtojai ginčijasi, kokius dabartinių lietuvių bruožus laikyti po-sovietiškumo ženklais. Tačiau itin mažai šios srities lyginamųjų studijų, kurios bandytų atskleisti, kokie svarbiausi skirtumai  skiria lietuvišką (baltišką), rusišką ar net lenkišką komunizmo palikimą. Norėtųsi mesti žvilgsnį tik į tris svarbiausias sritis, kurios koncentruoja po-sovietinius Lietuvos bruožus.

Po dviejų mėnesių Europos Sąjungos (ES) nare tapsianti Lietuva pradeda siūlyti savo atstovus į svarbias ES institucijas. Trečiadienį posėdyje ministrų kabinetas turėtų priimti sprendimą dėl Lietuvos atstovų Teisingumo teisme, Pirmosios instancijos teisme ir Audito rūmuose.

Po dviejų mėnesių Europos Sąjungos (ES) nare tapsianti Lietuva pradeda siūlyti savo atstovus į svarbias ES institucijas. Trečiadienį posėdyje ministrų kabinetas turėtų priimti sprendimą dėl Lietuvos atstovų Teisingumo teisme, Pirmosios instancijos teisme ir Audito rūmuose.

Seimui pateiktas pluoštas su valstybinių pensijų mokėjimo sistema susijusių pataisų, tarp kurių yra nuostata, kad valstybines pirmojo laipsnio pensijas automatiškai gaus visi pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės nariai, rašo dienraštis "Respublika". Specialiu įstatymu jau yra įteisintos nemažos rentos Kovo 11-osios Akto signatarams.

Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre nutarė toliau nagrinėti nuteistų 1991-ųjų sausio 13-osios perversmininkų Mykolo Burokevičiaus, Juozo Kuolelio ir Stanislovo Mickevičiaus bylas prieš Lietuvą . Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", Teismas pateikė klausimus Lietuvos Vyriausybei, nuo kurios suformuotų atsakymų priklausys, ar bylos bus nagrinėjamos iš esmės. J.Kuolelis prašo jam priteisti 4 mln. 316 tūkst. litų, S.Mickevičius - 8 mln.632 mln. litų.