politinė reklama

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarės Ritos Tamašunienės reklamai prieš artėjančius Seimo rinkimus įdarbinti Sužionių seniūnijos darbuotojai ir automobilis. Vilniaus rajono gyventojas darbuotojus, darbo metu padedančius politikei rinkiminėje kovoje, prigavo ir nufilmavo. Galimą rinkimų agitacijos pažeidimą, naudojantis tarnybine padėtimi, dabar tiria Vyriausioji rinkimų komisija ir Vilniaus rajono savivaldybė. O Tamašunienė sako apie situaciją nieko nežinanti.

Iki Seimo rinkimų beliko vos kiek daugiau nei pusantro mėnesio, o politinių kampanijų arenoje – kone štilis. Laikai, kai gatvių stendai mirgėjo politikų atvaizdais, o pašto dėžutėse netilpo agitaciniai lankstinukai, jau praeityje. Žmonės sako visai nejaučiantys, kad rinkimai jau ant nosies ir norėtų politikų pažadus išgirsti iš jų pačių lūpų. Politologai ir komunikacijos ekspertai aiškina, kad tyla paranki didžiosioms partijoms.

 ES įstatymų leidėjai antradienį patvirtino naujas politinės reklamos taisykles, kuriomis siekiama sustiprinti apsaugą nuo užsienio kišimosi į Europos rinkimus. Europos Sąjunga mano, kad dėl šio įstatymo piliečiams taps lengviau atpažinti politines reklamas, jų autorius ir ar tai yra tikslinė reklama. ES nepriklausančioms šalims bus uždrausta apmokėti politinę reklamą bloke likus trims mėnesiams iki rinkimų ar referendumo.

Vyriausioji rinkimų komisija kėsinasi į žodžio laisvę? Taip tikina žinomas režisierius Romas Zabarauskas, savo feisbuke agitavęs balsuoti už konkrečią partiją ir už tai gavęs komisijos nurodymą įrašus pažymėti kaip politinę reklamą, antraip grės 3000 eurų bauda. Zabarauskas šokiruotas, esą feisbuke jis tiesiog reiškė savo nuomonę ir negavo už tai jokio atlygio. VRK tikina, kad Romas Zabarauskas tą nuomonę reiškė per dažnai.

Vidmantas Krikštaponis, mokytojas, teatro vadovas, Taujėnų (Ukmergės raj.) bendruomenės pirmininkas. Prieš kiekvienus artėjančius rinkimus problemos visuomeniniame gyvenime pradeda ypatingai ryškėti, pasiekia virimo temperatūrą ir suskaido visuomenę į tris dalis: tik kritikuojančius, siūlančius pokyčius ir abejinguosius. Problemos tuomet pasipila kaip iš gausybės rago, o kultūros lauke tų problemų ir nesusipratimų – nors vežimu vežk.

Iki Seimo rinkimų liko lygiai mėnuo. Ta proga Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė galutinį kandidatų į parlamentą sąrašą. O jame – gausu įdomybių. Sąraše – net 22 milijonieriai, septyniais daugiau nei per praėjusius rinkimus. Pasirodo, valdžia ir jos gėrybės masina vis daugiau tautiečių – kaskart tapti Seimo nariais nori vis daugiau žmonių. Nors daug kalbama apie jaunus veidus politikoje, statistiškai kandidatų amžius – vis vyresnis. Moterų sąraše – vos trečdalis.

Iki Seimo rinkimų – vos geros penkios savaitės, tačiau reklaminės kampanijos šalyje nematyti. Plakatų miestuose mažai, o regionuose kviestis mases rinkėjų į sales politikai negali dėl Covid-19 apribojimų. Kam išvis nereikia reklamuotis – tai valdantiesiems, kurie nori nenori kasdien mirga ekranuose. Visgi apžvalgininkai tikina, kad valstiečiai dabar grumiasi su laiku – sugebės iki rinkimų išlaikyti populiarumą, ar žmonėms griežta politika spės įgristi.

Darbo partiją Seimo rinkimuose vedantis Viktoras Uspaskichas prieš pat rinkimus grįžo prie ilgametės tradicijos – Ledų šventės Kėdainiuose. Tiesa, šį kartą neaišku, ar jo kvietimas Kėdainių gyventojams ir miesto svečiams dalyvauti renginyje nėra nepažymėta politinė reklama. Portalo tv3.lt prašymu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imasi vertinti, ar V. Uspaskicho kvietimas – politinė reklama.

JAV socialinių tinklų milžinė „Facebook“ nusprendė netaikyti apribojimų politinei reklamai, nukreiptai į konkrečias vartotojų grupes, ką lapkritį padarė pagrindinė bendrovės varžovė „Google“, stiprindama kovą su dezinformacija. Taip pat „Facebbok“ nusprendė neuždrausti politinės reklamos apskritai, ką spalį padarė „Twitter“, bei neketina tikrinti faktų, nors ir patiria visuomenės spaudimą tai daryti.

  Praėjusių metų lapkričio pabaigoje išleisto žurnalo „Stilius“ publikaciją bei viršelio nuotrauką su Seimo nare Agne Bilotaite Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino paslėpta politine reklama.   A. Bilotaitės interviu žurnalui apie šeimos ir karjeros derinimą publikuotas jau prasidėjus savivaldos rinkimų kampanijai, o konservatorė kandidatavo į Klaipėdos miesto meres. Už tai, kad publikacija „Stiliuje“ bei vėliau patalpintas straipsnis portale lrytas.

Artėjant savivaldybių tarybų ir tiesioginiams merų rinkimams, miestų gatves ir socialinius tinklus užplūdo daugybė politinių reklamų. Kandidatams šią rinkimų kampaniją išmonės netrūksta – degina žiurkes, kviečia į pirtį ar padaugina birželio mėnesio dienų skaičių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su keisčiausiomis politikų reklamomis.

Artėjant pirmiesiems šių metų rinkimams, viešąją erdvę užplūsta vis daugiau politikų reklamų, o dalis jų itin išpopuliarėja socialiniuose tinkluose. Reklamose pažadų netęsiantys ar su katinais pozuojantys politikai internautus verčia juoktis susiėmus už pilvų, bet reklamos specialistai atkreipia dėmesį – ne visos klaidos daromos netyčia.

Vis dar iki galo neaišku kaip baigsis serialo „Naisių vasara“ nagrinėjimas Vyriausioje rinkimų komisijoje. Ši politine reklama pripažino tik dalį serialo epizodų, o ar visas serialas buvo valstiečių reklama – taip ir liko neaišku. Nors darbo grupė ir ragino pritarti išvadai, kad visas serialas negali būti traktuojamas kaip politinė reklama, VRK tokio sprendimo nepriėmė. Šioms „valstiečiams“ palankioms išvadoms nepritarė trys VRK nariai.

Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) diskusija, ar serialas „Naisių vasara“ prisidėjo prie Ramūno Karbauskio ir Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) sėkmės rinkimuose trunka jau daugiau nei 5 valandas. Balsavimo metu paaiškėjo, kad VRK nariai pripažįsta, jog tam tikruose epizoduose buvo paslėpta reklama, tačiau vis negali sutarti, ar visas serialas bei tam tikri sezonai gali būti laikomi valstiečių ir jų lyderio reklama.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį planuoja spręsti, ar „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ finansuotame seriale „Naisių vasara“ buvo paslėptos politinės reklamos. Tris serialo sezonus pažiūrėjusi VRK darbo grupė nutarė, kad atskiri filmo epizodai gali būti laikomi paslėpta politine reklama, bet viso serialo tokiu laikyti negalima, juoba nėra šiurkštaus įstatymo pažeidimo dėl neteisėto finansavimo.

Tam tikruose „Naisių vasaros“ epizoduose rasta politinės reklamos, pripažino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo grupė. Tačiau vis dėlto, išvadose tai nelaikoma šiurkščiu nusižengimu. O pati VRK, turėjusi šiandien svarstyti šias išvadas, po ilgos diskusijos klausimą nusprendė atidėti.  Darbo grupė įvertino 5,6 ir 7 serialo sezonus.

 Artėjant prezidento, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija svarsto konsultuotis su Latvija dėl politinės reklamos kontrolės socialiniuose tinkluose. Siekiant užtikrinti rinkimų skaidrumą, balandžio pradžioje Latvijos korupcijos prevencijos (KNAB) atstovai susitiko su „Facebook“ atstovais dėl politinių reklamų kontrolės.

  Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) sudaryta darbo grupė pasiūlė komisijai konstatuoti, kad Naisių bendruomenė leidinys „Naisių žemė“ nėra valdančiųjų „valstiečių“ ar jo lyderio Ramūno Karbauskio politinė reklama.   Tačiau darbo grupė siūlo pripažinti, kad vienas leidinio straipsnių yra paslėpta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovės Seime Guodos Burokienės reklama.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus tirti, ar leidinyje „Naisių žemė“ valstiečiai skelbė politinę reklamą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neneigė, kad remia šį leidinį. 2016 m. leidinys „Naisių žemė“ deklaruotas VRK kaip politinė reklama, nurodytos išlaidos ataskaitose – jos siekė beveik 14 tūkst. eurų, pirmadienį žiniasklaidoje patvirtino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį iš pareigų atleido Telšių apygardos rinkimų komisijos narę Jolantą Rupeikienę. Ši Liberalų sąjūdžio deleguota komisijos narė atleista už rašytinio pasižadėjimo sulaužymą. Pasak VRK nario Donato Laurinavičiaus, J.Rupeikienė užsiėmė politine reklama, kai liberalų kandidato į Seimą Mindaugo Sabaliausko reklaminiame lankstinuke buvo atspausdinta informacija apie ją, jos nuveikti darbai. J.Rupeikienė yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narė.

Bet kokia reklama, kabinama ant durų, gali tapti ženklu ilgapirščiams, kad šeimininko nėra namuose, teigia Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis, komentuodamas situaciją, kuomet LRT.lt skaitytoja ant savo buto durų rankenos rado politinės reklamos skrajutę.

Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams.

Šiau­lių vi­ce­me­rė Dai­va Ma­to­nie­nė, bu­vu­si at­sa­kin­ga už rek­la­mos tai­syk­lių įve­di­mą, pa­ti rek­la­muo­ja­si ant ne­le­ga­laus rek­la­mi­nio sten­do. Jo val­dy­to­jai nė­ra ga­vę lei­di­mo išo­ri­nei rek­la­mai įreng­ti. Pla­ka­te – į Sei­mą kan­di­da­tuo­sian­čių bend­ra­par­tie­čių D. Ma­to­nie­nės ir Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio vei­dai. Vi­ce­me­rė tvir­ti­na, jog tai ne po­li­ti­nė, o so­cia­li­nė rek­la­ma.

Partijos tvarka ir teisingumas koordinatorei, vicemerei Daivai Matonienei nei įstatymais numatyta tvarka, nei teisingumas negalioja – pažeidžiant nustatytą tvarką mero pavaduotoja išplatino politinę reklamą, kurioje gyventojus ragina... rinkti keturkojų ekskrementus.

Krašto apsaugos ministerija apgailestauja, kad Karo muziejaus šarvuotis BTR 60PB buvo panaudotas politinei reklamai. Pagal susitarimą su UAB „Baltijos filmų paslaugos“ ir VšĮ „Jono Meko fondas“, šarvuotis turėjo būti panaudotas Švedijos televizijos TV6 laidos epizodui apie netradicinę kovą su neleistinose vietose statomais automobiliais Vilniaus mieste sukurti, rašoma KAM pranešime spaudai. Apie politiko dalyvavimą reportažo kūrime Krašto apsaugos ministerija teigia nebuvusi informuota.

Kad artėja savivaldybių rinkimai, žino ir visiškai politika nesidomintis pilietis: nuo autobusų stotelių šonų, pastatų sienų ir mėgstamose interneto svetainėse į jį geraširdiškai žvelgia kostiumuoti vyrai ir moterys, o pašto dėžutėse pagausėjo politinių bukletų. Rožinius baliklius ir pigesnes viščiukų krūtinėles jau pradėjome automatiškai ignoruoti, o kaip su politine reklama? Agitaciniai šūkiai dažniausiai nepasako nieko konkretaus.

Ketvirtadienį Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) nariai ir Lietuvos parlamentinės politinės partijos pasirašė susitarimą dėl politinės reklamos savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos laikotarpiu. Šis susitarimas yra pirmasis bandymas ne tik teisė aktais, bet ir papildomais įsipareigojimais užtikrinti sąžiningą ir skaidrią rinkimų kampaniją bei transliuotojų neutralumą.

Daugybė žinomų politikų kandidatuoja savivaldybių tarybų rinkimuose iš anksto žinodami, kad, net ir būdami išrinkti, jie ten nedirbs. O rinkėjai to nežino ir naiviai balsuoja už mėgstamus dėdes bei tetas. Siūloma ateityje uždrausti juos mulkinti. Apgaudinėja trečdalis Jei Seimas patvirtintų pateiktas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, rinkėjai savivaldos lygmeniu per rinkimus bent jau vienu aspektu nebebūtų apgaudinėjami.