poliklinikos

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė atskleidė, kaip spręs daugybės visuomenės dėmesio sulaukiančią kvaišalų vartojimo problemą mokyklose ir mikrorajonuose. Jos planuose ir eilių poliklinikose mažinimas, kurias padėti spręsti gali ir gyventojų sąmoningesnis elgesys, ir kultūros sklaida gyvenamuosiuose rajonuose, ir naujas konceptas Lietuvoje – dainyklos. Kartu su fotografu kylame į 18-ą Vilniaus miesto savivaldybės pastato aukštą. Čia – naujosios vicemerės Simonos Bieliūnės kabinetas.

Vyriausybė ir epidemiologai jau kalba apie patį juodžiausią scenarijų, kai ligoninėse ims trūkti lovų kovidiniams pacientams, o medikams teks rinktis, kieno gyvybę gelbėti ir kam suteikti šansą gyventi. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė pareiškė, kad nepasiskiepiję asmenys galėtų gydytis namuose, o sunkesniais atvejais tektų pacientus aprūpinti ir deguonies aparatais.

Siekiant sumažinti pacientų srautus į šalies skubiosios pagalbos skyrius per ilgąjį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį, sveikatos priežiūros įstaigos dirbs ir spalio 30–lapkričio 2 d. Ilgąjį savaitgalį veiks šeimos medicinos centrai, mobilieji punktai, o mobilios komandos vyks pas COVID-19 sergančius rizikos grupei priklausančius žmones. Rizikos grupei priskiriamos nėščios moterys, asmenys, sulaukę 65 ir daugiau metų ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.

Pandeminiai ribojimai netrukus apims visą prekybą patalpose. Vaistinės, parduotuvės, turgaviečių prekeiviai nuo penktadienio reikalaus galimybių paso arba kaip per karantiną privalės reguliuoti pirkėjų srautus. Vaistinės jau prognozuoja šąlančių pacientų eiles lauke ir ligų bangą. Verslininkai piktinasi reikalavimu skirti didesnį nei iki šiol vienam pirkėjui plotą. O štai „Lidl“ prekybos tinklas keičia taktiką ir įsileis tik su galimybiu pasu.

Sunki padėtis ir poliklinikose – žmonės pasakoja, kad sunkiai prisibrauna pas medikus, formuojasi eilės. Neapsikentę pacientai plūsta į privačias klinikas, kurios taip pat pastebi augantį klientų skaičių. O sveikatos apsaugos minsiterija sako, kad situaciją žino, tačiau jos pataisyti negali. Sklandžiai dirbti trukdo ne tik pandemija – trūksta medikų, aršiai puola peršalimo ligos.

Dalis gyventojų bijo užsikrėsti COVID-19, dėl to vengia lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinė ligonių kasa ir medikai ragina gyventojus pasirodyti gydytojams gyvai, esą poliklinikose, ligoninėse tikimybė pasigauti koronavirusą sumažėjo, ir priduria, kad gyventojai jau dabar atvyksta su paūmėjusiomis ligomis ir sunkesnėmis jų formomis.

Vakcinų nuo gripo stygių pastarosiomis dienomis jaučia ne tik didieji Lietuvos miestai – rajonuose įsikūrusios poliklinikos šiuo metu taip pat nebegali paskiepyti nei vieno paciento. Poliklinikų vadovai sako, kad situacija prasta, o kada bus gautas papildymas – nėra iki galo aišku.  Jau kelias savaites poliklinikos skundžiasi besibaigiančiomis keturvalentės vakcinos nuo gripo atsargomis.

Šiais metais gripo vakcinos paklausa išaugo beveik dvigubai, lyginant su pernai, todėl poliklinikų atstovai prognozuoja galimą skiepų deficitą. Nors skiepytis galima ir privačiose klinikose, ten situacija ne ką geresnė, o kainos per pastarąją savaitę šovė į viršų. Prieš kelias savaites buvo galima pasiskiepyti už 20 eurų, o dabar tenka sumokėti beveik 40 eurų.

Dauguma Lietuvos pacientų atšaukus karantiną galėjo lengviau atsikvėpti, nes patekti pas medikus tapo lengviau. Tačiau panašu, kad lengvas patekimas į gydytojo kabinetą bus laikinas – medikai jau dabar mato sparčiai besiformuojančias pacientų eiles. Jie įsėja, kad pacientams kai kurių paslaugų gali tekti laukti savaitę ar porą. Be to, nežinios į gydymo įstaigų darbą įneša ir galimai įvyksianti antroji Covid-19 banga.

Valstybinėse poliklinikose ar ligoninėse paslaugų negaunantys pacientai atsigręžė į privačias gydymo įstaigas. Privačių klinikų atstovai pasakoja, kad žmonių srautas čia kaip niekad didelis. Patys pacientai aiškina, kad laukti ilgose valstybinių gydymo įstaigų eilėse jie negali, dėl to ieško, kur pagalbą gautų greičiau, tačiau gaili dvigubai sumokamų pinigų – atriekia privalomajam sveikatos draudimui, o dabar – ir privačioms paslaugoms. „Šiuo laiku labai sunku patekti pas šeimos gydytoją.

Paradoksas: situacija dėl koronaviruso prastėja, tačiau poliklinikoms Vyriausybė leis priimti daugiau pacientų nei dabar. Neapsikentusi žmonių aimanų valdžia sugalvojo, kad pirmenybę medikai turės teikti gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms, kaip yra dabar. Taip siekiama gerinti paslaugų prieinamumą, tačiau patys medikai atkerta, kad saugesnė – dabartinė tvarka.

Žaidimų kampeliai poliklinikose ir kitose gydymo įstaigose gali tapti virusų ir ligų židiniu. Bent jau taip įsitikinusi viena vilnietė, tikinanti, kad čia žaidžiantys vaikai gali užkrėsti vieni kitus, o vėliau ir savo artimuosius. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad žaidimų vietos poliklinikose turi būti valomos, ypač plintant koronavirusui. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Simona.

Sutrikusi e.sveikatos sistemos veikla medikams problemų sukėlė, tačiau chaoso poliklinikose nėra, antradienį sakė BNS kalbintų įstaigų atstovai. „Natūralu, darbas yra sutrikęs. Mūsų vidinė sistema veikia, dokumentus tvarkome, tačiau negalime jų perduoti į e.sveikatą. Viskas, kas su tuo susiję – elektroniniai receptai, elektroniniai siuntimai, išrašai – stringa“, – sakė Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovė Daiva Kanopienė.

Iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų 70 proc. poliklinikų, taip pat beveik 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 83 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu. Planinės paslaugos jose buvo sustabdytos, siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo rizikoms.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Poliklinikos vėl atveria duris pacientams, tačiau, siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) ligos plitimui, kiekviena iš jų turės organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje rengiasi švelninti karantino sąlygas. Tarp numatomų pakeitimų – masiniai renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas išvykti iš šalies. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad apsaugančias veido kaukes turėtų dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus vaikai.

Lietuvoje diagnozuoti jau 26 susirgimai koronavirusu. Vienas iš jų – Vilniaus Šeškinės poliklinikos darbuotojui, tai pati įstaiga pranešė savo „Facebook“ paskyroje. Trečiadienio ryte paaiškėjo, kad poliklinikos darbuotoja į darbą ėjo net kelias dienas karščiuodama. Moteris dirba šeimos gydytoja ir galėjo turėti kontaktą net su 80 pacientų.

Išaušus karantinui šalyje gyvenimas didmiesčiuose iš tiesų gerokai sulėtėjo, tačiau tik ne Panevėžyje. Aukštaitijos sostinėje dėl visuotinio karantino užsidarius poliklinikoms ir šeimos klinikoms pas medikus nebegalintys patekti pacientai vistiek nuo pat ryto veržėsi pro duris. Didžioji dauguma į rekomendacijas nekišti nosies iš namų moja ranka ir reikalauja siuntimų, reabilitacinių procedūrų, vaistų.

Nuo šiol kiekvienas šalies gyventojas gali pasižiūrėti, kurios poliklinikos Lietuvoje veikia efektyviausiai, o kuriose gydytojai dirba prasčiausiai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė Lietuvos gydymo įstaigų reitingą, nuo kurio priklausys ir ligoninių finansavimas. Kuo įstaiga dirba geriau, tuo daugiau pinigų jai skirs valstybė. Kiekvienas apsilankymas pas šeimos gydytoją, antibiotikų išrašymo dažnumas ar skiepų skaičius.

Ant 30 milijonų eurų kainavusios ligoninių ir poliklinikų elektroninių paslaugų sistemos krenta korupcijos šešėlis. Kontrolieriai aiškina, kad elektroninių receptų, ligos istorijų, pažymų sistemai ne tik trūksta kokybės, bet ir jų įdiegime pinigai galimai buvo skirstomi neskaidriai. Kontrolieriai dėl galimo piktnaudžiavimo ir korupcijos net kreipėsi į STT pareigūnus. Elektroninės paslaugos Lietuvos gydymo įstaigose kuriamos nuo pat 2005 metų.

Pacientas pas vienos tos pačios profesinės kvalifikacijos specialistą gali būti užregistruotas tik vienai pirminei konsultacijai, mat pastebėta, kad leidus užsiregistruoti kelioms konsultacijoms, pacientai neatvyksta ir taip dirbtinai sukuria eiles, tikina Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Margarita Batorienė. LRT radijo klausytojas Markas iš Vilniaus nori žinoti, kodėl jam nebuvo leista užsiregistruoti keliems vizitams pas dantistą.

Žinių radijas Nuo lapkričio 1 dienos šeimos gydytojai pradėti skatinti už tuberkulino mėginio atlikimą 7 metų ir rizikos grupių vaikams, odontologai – už moksleivių dantų tvarkymą prieš mokslo metus, gydytojai psichiatrai ir slaugytojai – už vizitus į psichinę negalią turinčių pacientų namus. Tai reiškia, kad pacientams paslaugos bus labiau prieinamos, gerės jų kokybė, trumpės eilės.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra parengusi savo rekomendacijas dėl neoficialių priemokų. Žiūrėsime, ką ruošiasi teikti Sveikatos apsaugos ministerija. Taip, vyksta kova su medikais, yra paskelbta „raganų medžioklė“. Gal ne viskas yra gerai, tačiau tai nesprendžia problemos“, - balsui.lt sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Natalija KONDROTIENĖ Sveikatos pažymą norintys gauti moksleiviai iš pradžių rikiavosi į eiles prie gydymo įstaigų registratūrų, dabar – prie gydytojų kabinetų. Šiemet būtina apsilankyti ir pas odontologą.   Medikai tvirtina, kad rugpjūčio viduryje sukrunta tikrintis sveikatą dauguma moksleivių, nors šią procedūrą galėjo atlikti visus metus.

Situacija sveikatos priežiūros sistemoje taisytina nedelsiant. Tai griežtai konstatuoja valstybės kontrolieriai. Tą patį dar pernai teigė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, apsilankęs keliose Vilniaus poliklinikose, ir grasino imtis griežtų priemonių medicinos įstaigų savivalei pažaboti. Praėjo trys mėnesiai. Spėkite, ar kas pasikeitė? Valstybės kontrolė ką tik baigė auditą, per kurį vertino, ar efektyviai valdomas privalomasis sveikatos draudimas.

Atsiskaityti Valstybės kontrolei šiemet gali tekti visoms šalies sveikatos priežiūros įstaigoms. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė siūlo į šių metų valstybės audito programą įtraukti ir klausimą, ar teisingai naudojamos biudžeto lėšos perkant medicinos įrangą.   Taip siekiama išsiaiškinti neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo mastus ir kuo greičiau užkirsti kelią tolesniam jų švaistymui sveikatos priežiūros sektoriuje.

Vilniaus gydymo įstaigų vadovų atlyginimai tuoj aplenks net Seimo narių algas, o eiliniai gydytojai dažnai gauna tik ašaras. Prie sostinės Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vakar sutikta nenorėjusi prisistatyti gydytoja guodėsi, kad dabar per mėnesį ji uždirba apie tūkstantį litų. Po sunkios pamainos į namus traukianti moteris teigė, kad norint gauti šiuos pinigus reikia kasdien gydyti mažiausiai 13 ligonių.

Prieš eidama žiūrėti naujausio Agniaus Jankevičiaus darbo pasiskaičiau anonsą – apie ką ten. „Poliklinikos“ metu (darbas įvardintas kaip teatrinis eksperimentas) visa, ką perskaičiau anonse, laikas nuo laiko pasikartodavau mintyse, kad, štai, kalba eina apie vertybių nebuvimą, fanatizmą, alkoholizmą, susvetimėjimą ir kitas mūsų laikmečio ydas. Tiksliau – atsiliepiant į kūrinio pavadinimą, kuris tarsi nusako spektaklio koncepciją – ligas.

Menų spaustuvės scenoje savo spektaklį „Poliklinika“ pristatantis režisierius Agnius Jankevičius žiūrovams žada teatrinį eksperimentą, kuriame meno piliulės užgeriamos realybės vandeniu.Spektaklyje kūrėjas kartu su keturiais aktoriais atskleidžia keturios realių žmonių gyvenimo istorijas. Nesiekdami efektingos formos, spektaklio kūrėjai sutelkė dėmesį į turinį – patys kūrė scenarijų, rašė tekstus, ieškojo savo kartai aktualių ikonų bei simbolių, pranešė Menų spaustuvė.