poligonas

Tebesitęsiant diskusijoms dėl naujo karinio poligono įrengimo, premjeras Gintautas Paluckas tikisi, jog šiuo klausimu pavyks suderinti papildomų valstybės investicijų besitikinčių Lietuvos savivaldybių ir kariuomenės poreikius. Vyriausybės vadovas akcentuoja, jog didelė dalies regionų lyderių palankiai žiūri į galimybes jų savivaldybių teritorijoje kurti poligonus.

Kariuomenei įvertinus poreikį, kur Lietuvoje būtų galima steigti naują poligoną, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad šiuo metu siekiama sukurti patrauklų pasiūlymų paketą šalies savivaldybėms, kurių teritorijose galėtų veikti tokios karinės mokymo teritorijos. „Kariuomenės poreikis iš esmės yra baigtas vertinti.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) diskutuos dėl naujo karinio poligono steigimo. Pasak NSGK pirmininko Giedrimo Jeglinsko, posėdyje bus norima išgirsti KAM ir kariuomenės atstovus bei užduoti klausimus, kokie žingsniai daromi, ieškant potencialių vietų naujai karinio mokymo teritorijai. Kaip jau buvo skelbta, krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė yra teigusi, jog svarstoma 14 potencialių vietų naujam poligonui.

Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui išplėsti Rūdninkų ir Kazlų Rūdos poligonų karinio mokymo teritorijas. Pasak KAM, abiejų karinių poligonų plotai bei ribos išliks nepakitusios, tačiau didinamos mokymo teritorijos. Rūdninkų karinio mokymo teritorijai priskirta 2223 ha ploto. Kazlų Rūdos karinio mokymo teritorijos bendras plotas išplėstas iš 2654 į 7372 hektarus.

Kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai pradėjus dairytis vietos naujam poligonui, pasigirdo išsigandusių gyventojų balsai. Tačiau ekspertai ir šalies vadovai siūlo žmonėms pažvelgti į poligonus per ekonominę prizmę – tai ne tik nauda kariams, kurių užduotis mus visus ginti karo atveju. Pasak ekspertų, atsiradus kariniams objektams, pagyvėja ekonomika, atsigauna vietos verslai.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė ketvirtadienį susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovais aptarti karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtros.

Krašto apsaugos ministerija Rūdnininkų karinio miestelio privataus partnerio konkurse nepakvietė dalyvauti „Darnu Group“, „Infes“ ir dar vienos kol kas viešai neskelbiamos bendrovės, rašo portalas „Verslo žinios“. Informaciją apie savo nedalyvavimą konkurse portalui „Darnu Group“ patvirtino, o „Infes“ situacijos nekomentavo, tačiau ir nepaneigė.

Palangoje, prie Baltijos jūros kranto, per ateinančius dvejus metus planuojama sukurti karinę infrastruktūrą, skirtą sustiprinti Lietuvos ir NATO sąjungininkų ryšių sistemą. Į šį projektą numatoma investuoti apie 6 mln. eurų.

Šalyje diskutuojant dėl tinkamos vietos naujo karinio poligono steigimui, krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė tikina – šiuo metu svarstoma 14 potencialių vietovių. „Šiuo metu kariuomenė vertina įvairias alternatyvas. Iš viso jau buvo išanalizuota 14 skirtingų vietovių Lietuvoje“, – penktadienį žurnalistams nurodė O. Mašalė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbant su savivaldybėmis apie potencialią vietą naujam kariniam poligonui Lietuvoje reikia aktyviau pristatinėti su tuo ateisiančias naudas ir paneigti žmonių baimes. „Pristatykime tai, kas yra pozityvaus sietino su poligonais. Paneikime tas kartais hipertrofuotas ar visai nepagrįstas baimes, kurias žmonės turi“, – žurnalistams Rietave sakė G. Nausėda.

Naujam brigados dydžio kariniam poligonui svarstoma 14 potencialių vietų, sako krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. „Yra svarstoma 14 skirtingų vietovių“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė viceministrė. Kiek anksčiau šią savaitę premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad vietos naujam poligonui ieškoma Pietų Lietuvoje, apie tai, kad renkantis naujo poligono vietą vertėtų galvoti apie pietinę šalies dalį, yra sakęs ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Buvęs krašto apsaugos ministras, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia nematąs politinės lyderystės dėl naujo brigados dydžio poligono steigimo. „Mes žinome, kaip tai (įkurti naują poligoną – BNS) sunku padaryti, bet tai lyderystės ir politinės valios klausimas. Nei iš (premjero Gintauto – BNS) Palucko, nei iš ministrės Šakalienės (krašto apsaugos ministrės Dovilės – BNS) tos politinės valios nematau, tik kalbas“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

Antradienį Pabradėje radus paskutinį dingusiu laikytą JAV karį, kalbama, kas galėjo nulemti nelaimę. Krašto apsaugos viceministras tvirtina, kad greičiausiai tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Ieškant vietos naujam kariniui poligonui šalyje, premjeras Gintautas Paluckas teigia, jog dairomasi po pietų Lietuvą. Anot jo, poligonas yra ne tik papildomos rizikos ar diskomfortas, bet ir naujos galimybės savivaldybėms. „Šalies pietuose po truputį to poligono yra dairomasi, su merais yra po truputį šnekamasi. Tai yra tam tikras derybinis procesas, bet tikrai poligonas nenukris vieną šviesų rytą žmonėms ant galvos“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje tvirtino G. Paluckas.

Pabradės poligone žuvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kario Edvino Franco tėtis socialiniuose tinkluose pasidalijo jautriais žodžiais. Kario gedi ir kiti artimieji. „Man visada reikės mano sūnaus, nepaisant to, kiek man metų. Jis mane privertė juoktis, džiugino, didžiavausi juo, verkiau dėl jo, o kartais kartu su juo. Jis matė mano ašaras, stipriai apkabino, matė, kaip man nesiseka, drąsino, palaikė, neleido užmigti ant laurų, o kartais – varė iš proto.

Skelbiama naujausia informacija apie dingusius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karius – JAV kariuomenė praneša, kad rasti trys iš keturių. „Šiandien, kovo 31 d., Lietuvoje rasti trys JAV kariuomenės kariai, priskirti 3-iosios pėstininkų divizijos 1-osios šarvuotosios brigados kovinei grupei.

Lietuvai statant Vokietijos karinei brigadai būtiną karinį miestelį Rūdninkuose, Susisiekimo ministerija siūlo nutiesti naują apie 8,6 kilometro ilgio 1520 milimetrų pločio geležinkelio vėžę atkarpoje tarp Jašiūnų ir Stasylų, Šalčininkų rajone. „Vokietijos brigados veiksmų plane numatytas tikslas brigados didžiąją dalį dislokuoti Lietuvoje 2025–2026 metais, o visą operacinį pajėgumą pasiekti iki 2027 metų pabaigos.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžia, kad nors gelbėjimo operacijoje Pabradėje laikas yra labai svarbus faktorius. Tačiau incidento vietoje dirbančių karių ir specialistų saugumas, pasak jo, vis tiek išlieka svarbiausiu dalyku. „Laikas yra labai svarbus, bet patys matome, kad su gamta nepakovosi.

Pabradėje tęsiantis pelkėje nuskendusios JAV karinės mašinos gelbėjimo operacijai, kapitonė Indrė Pilkauskaitė teigia, kad darbus vykdo šimtai karių, nors jaučiamas nuovargis, anot jos, operaciją vykdantys žmonės nepraranda vilties. „Kadangi operacija yra sudėtinė, prie šios operacijos dirba labai didelis kiekis žmonių, jie keičiasi, priklausomai nuo operacijos, yra šimtai karių, tiek iš lietuvių, tiek iš sąjungininkų pusės“, – žurnalistams Pabradėje sekmadienį sakė I. Pilkauskaitė.

Tęsiant JAV karių gelbėjimo operaciją Pabradės poligone, šiuo metu įvykio vietoje dirba dvi žemsiurbės, šalinančios purvo sluoksnį virš pelkėje nuskendusios vikšrinės transporto priemonės, teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Anot jos, visi darbai vykdomi itin atsargiai, mat yra tikimybė, kad dingusieji kariai galėjo iškristi iš nuskendusio šarvuočio. „Šiuo metu dirba dvi žemsiurbės“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo D. Šakalienė. „Svarstome apie trečią žiemsiurbę.

Lietuvos kariuomenei ir gelbėjimo tarnyboms tęsiant keturių dingusių JAV karių paiešką, pateikiame naujausią informaciją....

Antradienio pavakarę Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pratybų metu dingo keturi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariai ir jų vikšrinė transporto priemonė – šarvuotis M88 „Hercules“ . Po intensyvių paieškų šarvuotis buvo rastas pelkėtoje vietovėje, kur šiuo metu vykdomi sudėtingi gelbėjimo darbai.

„Turime, kuo didžiuotis“ – taip šalies komunikaciją Pabradės poligone dingus JAV kariams vertina geopolitikos analitikas Marius Laurinavičius. Jis tvirtina, kad Lietuvos komunikacija krizinėje situacijoje – labai gerai apgalvota, o labiausiai teigiama prasme išsiskiria krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. „Mes negalime net tikėtis geresnių draugų“, – rašo, o tuo pačiu dėkoja Lietuvai JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadovybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankosi Pabradės poligone, kur tęsiasi keturių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių ir šarvuočio gelbėjimo operacija. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, šiuo metu incidento vietoje vyksta sausinimo darbai: nepertraukiamai pilamas žvyras ir daromas privažiavimas, melioruojama pelkė, dirba technikos vienetai. ELTA primena, kad antradienį, 16.45 val.

Ketvirtadienį Pabradėje tęsiama keturių amerikiečių karių paieška. Kuo išskirtinė ši situacija ir kokį poveikį ji gali atnešti Lietuvai, pakomentavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala. Dingus kariams, kurį laiką detalių apie juos nebuvo žinoma. Praėjus beveik parai po jų dingimo, kariuomenė paviešino, kad vykdoma gelbėjimo operacija.

Trečiadienį pasirodžius žiniai apie dingusius ir galimai mirusius JAV karius Pabradės poligone, geopolitikos analitikas Marius Laurinavičius tvirtina, kad viešojoje erdvėje buvo matoma „per daug dramos“. „Mano vertinimu, nuo vakar vakaro mes matėme gerokai per daug dramos dėl Lietuvos komunikacijos, susijusios su 4 JAV karių dingimu ir/ar galima žūtimi pratybų metu. Matėme gerokai per daug dramos ir dėl to, kad neva šis įvykis gali tapti pretekstu D.Trumpui išvesti JAV karius iš Lietuvos.

Pabradės poligone po pratybų į kareivines vakar vakare negrįžo 4 užsieniečiai kariai. TV3 šaltinių teigimu, Pabradės poligone vyksta gelbėjimo darbai, neoficialiais duomenimis – amerikiečių kariai žuvo, tačiau prabėgus bene parai tarnybos, kariuomenė ir politikai oficialios informacijos neteikia. Premjeras ir Respublikos Prezidentas aiškina, kad informacijos turi daug, tačiau šiuo metu vyksta aplinkybių tyrimas ir vykdomos specialios procedūros. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Allison Hart, NATO atstovė spaudai, patikslino generalinio sekretoriaus Marko Ruttes pareiškimą dėl keturių Pabradėje dingusių JAV karių. „Jis kalbėjo apie pasirodžiusius naujienų pranešimus ir nepatvirtino dingusiųjų likimo, kuris vis dar nežinomas“, – teigė A. Hart. „Apgailestaujame dėl nesusipratimo, susijusio su šiandien generalinio sekretoriaus išsakytomis pastabomis šiuo klausimu“, – socialiniame tinke „X“ rašė ji.

Krašto apsaugos minsiterijai (KAM) planuojant, kaip stiprinti gynybą, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Lietuvai reikia dar vieno poligono. Jis galėtų būti pietų Lietuvoje. „Norint išplėsti ir mūsų parengtumą, ir kovinį rengimą, mums trūks plyš reikalingas dar vienas pakankamai didelis pratybų laukas, poligonas, greičiausiai kažkur pietų Lietuvoje.

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja priimti įstatymą dėl naujų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo. Projektas svarstomas skubos tvarka. Jį svarstydami kelių Seimo komiteto nariai vyko į vietą, bendravo su jų bendruomenėmis, rajonų vadovais, suinteresuotais asmenimis. Atsižvelgus į jų argumentus, nutarta poligonų teritorijas sumažinti: Tauragės rajone plotas sumažintas 13 proc. arba 565 hektarais, Šilalės – 12,5 proc. arba 335 hektarais.

Seimas ėmėsi svarstyti siūlymą, kuriuo siekiama nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami. Liberalai aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Romualdas Vaitkus, Ričardas Juška ir konservatorius Jonas Gudauskas siūlo Medžioklės įstatymą papildyti nuostata, kad įkūrus poligonus teisę juose medžioti praradusiems žmonėms būtų be konkurso skiriamas medžioklės plotas neturintis naudotojo, profesionalios medžioklės plotas ar mokslo ir mokymo medžioklės...

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dar bus reikalingas bent vienas poligonas, skirtas brigados dydžio kariniam vienetui. Nors, ministro teigimu, siekiama poligoną steigti Lietuvoje, yra svarstomi ir bendri sprendiniai su kaimyninėmis šalimis. „Brigados dydžio poligono reikėtų dar vieno (...) dar būtų galima ir mažesnį vieną kitą. Kalbant apie kitas opcijas, ar Latvijoje ar Lenkijoje, tai čia sprendiniai iš bėdos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas po svarstymo trečiadienį vienbalsiai pritarė Lietuvos kariuomenės Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įstatymo projektui, nustatančiam poligonų įrengimo tvarką ir jų teritorijas. Komitetas posėdžio metu atsižvelgė į gautus pasiūlymus, kurių nemaža dalis buvo siųsti piliečių, dėl dalies teritorijų išbraukimo iš poligono teritorijos ribų. Daugumai šių pasiūlymų komitetas pritarė.

Planuojamų poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose nepakaks atliepti kariuomenės poreikių, Lietuvoje reikės steigti dar du karinius poligonus, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Poreikis nedingo, mes jį vis tiek turime – brigados dydžio vienetui treniruoti.

Tauragės ir Šilalės gyventojams nerimaujant dėl medžioklės ir žemės ūkio plotų mažėjimo, čia planuojamus steigti manevrinius poligonus ketinama atitraukti nuo gyvenamųjų teritorijų ir sumažinti atitinkamai 565 ir 335 hektarais (ha), sako krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys. „Tauragės teritorijoje būtų siūloma sumažinti teritoriją nuo originalios versijos per 565 hektarus, tai yra atitraukiant 5 teritorijas nuo gyvenamų teritorijų ir mažinant poligono dydį.

Pirmadienį trijuose poligonuose prasidės tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis griausmas 2024“. Kaip skelbia kariuomenė, pratybos vyks Švenčionių rajone esančiame Generolo Silvestro Žukausko poligone, Klaipėdos rajone įsikūrusiame Kairių poligone ir Kazlų rūdos poligone.

Lietuvos kariuomenė negali tęsti medžių kirtimo Gaižiūnų poligone Jonavos rajone konkurso, kurio laimėtoja galbūt nepagrįstai paskelbė bendrovę „Arbora LT“, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 12 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai neleido kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai pasirašyti sutarties su „Arbora LT“, kol teismai pripažins bendrovę teisėta konkurso laimėtoja.

Steigiant naujus karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose, bus siekiama koreguoti jų ribas, tačiau visų norų atliepti nepavyks, sako krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys. Liepos viduryje Seimas pradėjo svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus. Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Oficialiai pradedamos didžiausios istorijoje karinės infrastruktūros statybos. Rūdninkuose, vietoje, kur iškils didžiulis karinis miestelis, skirtas Vokietijos brigadai, įkasta simbolinė kapsulė. Miestelis bus milžiniškas – jame tilps tiek žmonių, kiek gyvena Šilalėje, o vien vidaus gatvių teks nutiesti per 10 kilometrų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamas įstatymas, kuriuo siūloma steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose. Teisės aktais ketinama pripažinti šiuos objektus ypatingos svarbos projektais. Siekiant užtikrinti sklandų poligonų įkūrimą bei jų efektyvų naudojimą, įstatymu siūloma numatyti specialų teisinį reguliavimą, paspartinantį reikiamos infrastruktūros kūrimą. Poligonų statyboms norima palengvinti teritorijų planavimo procedūras.

Vyriausybė nusprendė: Tauragės ir Šilalės rajonuose kitų metų rudenį turėtų atsirasti du nauji poligonai. Nors jie karinio statuso neturės ir juose niekas nešaudys, vyks tik lengvosios, taktinės pratybos – štabo, padalinių perdislokavimai, reagavimo ir parengties patikrinimai – tenykščių gyventojų žinia nenudžiugino. Jie būgštauja, kad negalės lankyti miškų, poilsiaviečių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Miškingame Tauragės regione jau kitą rudenį atsiras poligonas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti poligonus. Dabar poligonų steigimo klausimas keliaus į Seimą, šį įstatymo projektą KAM parlamentarams siūlo svarstyti skubos tvarka. Valstybės gynimo taryba šių poligonų steigimui pritarė birželio pabaigoje.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui paskelbus apie liepos viduryje planuojamą vizitą į Tauragės ir Šilalės rajonus, aptarti dviejų poligonų steigimą, bendruomenė jau rengia klausimus ministrui. Vietos gyventojų neramina pamėgtų poilsio zonų, miškų ir medžioklės plotų likimas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose. „Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Trečiadienį šalia Ruklos poligono bus įkasta simbolinė kapsulė, žyminti Jonavos aplinkkelio tiesimo darbų pradžią. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, renginio metu simbolinę kapsulę įkas susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu bei paskelbs oficialią Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbų pradžią.

JAV ir Armėnija pirmadienį pradėjo bendras karines pratybas, pranešė amerikiečių pareigūnai. Netoli Armėnijos sostinės Jerevano esančiame poligone „Zar“ „prasidėjo pratybų „Eagle Partner“ atidarymo ceremonija“, naujienų agentūrai AFP pareiškė JAV pajėgų Europoje ir Afrikoje vadovybės atstovas. Šie manevrai, kuriuose dalyvauja 85 JAV ir 175 Armėnijos kariai, laikomi naujausiu ženklu, liudijančiu, kad buvusi sovietinė respublika Armėnija tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos.

Pabradės poligone vyksta vienos didžiausių statybų Baltijos šalių istorijoje. Už 150 mln. eurų greitu metu iškils naujas karinis miestelis, skirtas itin aukštos parengties NATO kariams. Tokie kariai, esant krizinei situacijai arba iškilus karinei grėsmei, į Lietuvą turėtų atvykti per 24 valandas. O kareivinėse įprastu metu turėtų gyventi Lietuvos kariai arba kiti NATO sąjungininkai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pristatys generolo S. Žukausko poligone Pabradėje NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtą infrastruktūros vystymo projektą.   Renginyje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Modestas Petrauskas kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Pirmadienį prasideda tarptautinės karo inžinierių pratybos „Inžinierių griausmas 2023“. Iki rugsėjo 15 dienos numatytos pratybos vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradės rajone ir Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone, Kauno mieste esančiame Dariaus ir Girėno stadione, taip pat Vilniaus, Jonavos bei Švenčionių rajonuose.