poligonas

Seimas ėmėsi svarstyti siūlymą, kuriuo siekiama nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami. Liberalai aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Romualdas Vaitkus, Ričardas Juška ir konservatorius Jonas Gudauskas siūlo Medžioklės įstatymą papildyti nuostata, kad įkūrus poligonus teisę juose medžioti praradusiems žmonėms būtų be konkurso skiriamas medžioklės plotas neturintis naudotojo, profesionalios medžioklės plotas ar mokslo ir mokymo medžioklės...

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dar bus reikalingas bent vienas poligonas, skirtas brigados dydžio kariniam vienetui. Nors, ministro teigimu, siekiama poligoną steigti Lietuvoje, yra svarstomi ir bendri sprendiniai su kaimyninėmis šalimis. „Brigados dydžio poligono reikėtų dar vieno (...) dar būtų galima ir mažesnį vieną kitą. Kalbant apie kitas opcijas, ar Latvijoje ar Lenkijoje, tai čia sprendiniai iš bėdos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas po svarstymo trečiadienį vienbalsiai pritarė Lietuvos kariuomenės Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įstatymo projektui, nustatančiam poligonų įrengimo tvarką ir jų teritorijas. Komitetas posėdžio metu atsižvelgė į gautus pasiūlymus, kurių nemaža dalis buvo siųsti piliečių, dėl dalies teritorijų išbraukimo iš poligono teritorijos ribų. Daugumai šių pasiūlymų komitetas pritarė.

Planuojamų poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose nepakaks atliepti kariuomenės poreikių, Lietuvoje reikės steigti dar du karinius poligonus, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Poreikis nedingo, mes jį vis tiek turime – brigados dydžio vienetui treniruoti.

Tauragės ir Šilalės gyventojams nerimaujant dėl medžioklės ir žemės ūkio plotų mažėjimo, čia planuojamus steigti manevrinius poligonus ketinama atitraukti nuo gyvenamųjų teritorijų ir sumažinti atitinkamai 565 ir 335 hektarais (ha), sako krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys. „Tauragės teritorijoje būtų siūloma sumažinti teritoriją nuo originalios versijos per 565 hektarus, tai yra atitraukiant 5 teritorijas nuo gyvenamų teritorijų ir mažinant poligono dydį.

Pirmadienį trijuose poligonuose prasidės tarptautinės ugnies paramos vienetų pratybos „Ugninis griausmas 2024“. Kaip skelbia kariuomenė, pratybos vyks Švenčionių rajone esančiame Generolo Silvestro Žukausko poligone, Klaipėdos rajone įsikūrusiame Kairių poligone ir Kazlų rūdos poligone.

Lietuvos kariuomenė negali tęsti medžių kirtimo Gaižiūnų poligone Jonavos rajone konkurso, kurio laimėtoja galbūt nepagrįstai paskelbė bendrovę „Arbora LT“, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 12 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai neleido kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai pasirašyti sutarties su „Arbora LT“, kol teismai pripažins bendrovę teisėta konkurso laimėtoja.

Steigiant naujus karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose, bus siekiama koreguoti jų ribas, tačiau visų norų atliepti nepavyks, sako krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys. Liepos viduryje Seimas pradėjo svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus. Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Oficialiai pradedamos didžiausios istorijoje karinės infrastruktūros statybos. Rūdninkuose, vietoje, kur iškils didžiulis karinis miestelis, skirtas Vokietijos brigadai, įkasta simbolinė kapsulė. Miestelis bus milžiniškas – jame tilps tiek žmonių, kiek gyvena Šilalėje, o vien vidaus gatvių teks nutiesti per 10 kilometrų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamas įstatymas, kuriuo siūloma steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose. Teisės aktais ketinama pripažinti šiuos objektus ypatingos svarbos projektais. Siekiant užtikrinti sklandų poligonų įkūrimą bei jų efektyvų naudojimą, įstatymu siūloma numatyti specialų teisinį reguliavimą, paspartinantį reikiamos infrastruktūros kūrimą. Poligonų statyboms norima palengvinti teritorijų planavimo procedūras.

Vyriausybė nusprendė: Tauragės ir Šilalės rajonuose kitų metų rudenį turėtų atsirasti du nauji poligonai. Nors jie karinio statuso neturės ir juose niekas nešaudys, vyks tik lengvosios, taktinės pratybos – štabo, padalinių perdislokavimai, reagavimo ir parengties patikrinimai – tenykščių gyventojų žinia nenudžiugino. Jie būgštauja, kad negalės lankyti miškų, poilsiaviečių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Miškingame Tauragės regione jau kitą rudenį atsiras poligonas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti poligonus. Dabar poligonų steigimo klausimas keliaus į Seimą, šį įstatymo projektą KAM parlamentarams siūlo svarstyti skubos tvarka. Valstybės gynimo taryba šių poligonų steigimui pritarė birželio pabaigoje.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui paskelbus apie liepos viduryje planuojamą vizitą į Tauragės ir Šilalės rajonus, aptarti dviejų poligonų steigimą, bendruomenė jau rengia klausimus ministrui. Vietos gyventojų neramina pamėgtų poilsio zonų, miškų ir medžioklės plotų likimas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose. „Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Trečiadienį šalia Ruklos poligono bus įkasta simbolinė kapsulė, žyminti Jonavos aplinkkelio tiesimo darbų pradžią. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, renginio metu simbolinę kapsulę įkas susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu bei paskelbs oficialią Jonavos aplinkkelio I etapo statybos darbų pradžią.

JAV ir Armėnija pirmadienį pradėjo bendras karines pratybas, pranešė amerikiečių pareigūnai. Netoli Armėnijos sostinės Jerevano esančiame poligone „Zar“ „prasidėjo pratybų „Eagle Partner“ atidarymo ceremonija“, naujienų agentūrai AFP pareiškė JAV pajėgų Europoje ir Afrikoje vadovybės atstovas. Šie manevrai, kuriuose dalyvauja 85 JAV ir 175 Armėnijos kariai, laikomi naujausiu ženklu, liudijančiu, kad buvusi sovietinė respublika Armėnija tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos.

Pabradės poligone vyksta vienos didžiausių statybų Baltijos šalių istorijoje. Už 150 mln. eurų greitu metu iškils naujas karinis miestelis, skirtas itin aukštos parengties NATO kariams. Tokie kariai, esant krizinei situacijai arba iškilus karinei grėsmei, į Lietuvą turėtų atvykti per 24 valandas. O kareivinėse įprastu metu turėtų gyventi Lietuvos kariai arba kiti NATO sąjungininkai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį pristatys generolo S. Žukausko poligone Pabradėje NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtą infrastruktūros vystymo projektą.   Renginyje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdybos vadas Modestas Petrauskas kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

Pirmadienį prasideda tarptautinės karo inžinierių pratybos „Inžinierių griausmas 2023“. Iki rugsėjo 15 dienos numatytos pratybos vyks Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradės rajone ir Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone, Kauno mieste esančiame Dariaus ir Girėno stadione, taip pat Vilniaus, Jonavos bei Švenčionių rajonuose.

Trečiadienį prasideda lauko taktikos pratybos „Aršus Vilkas 23/2“, vyksiančios Jonavos, Kauno, Prienų rajonuose. Kaip pranešė kariuomenė,  pratybose bus naudojami imitaciniai šaudmenys, pirotechnikos užtaisai, skleidžiami garsai iš garsiakalbių. Didelį garsą skleidžiančios priemonės nebus naudojamos nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Gyventojai taip pat gali patirti trumpalaikių nepatogumų automobilių eisme, kuomet kariai vykdys kontrolės posto ar taktinio judėjimo vietovėje užduotis.

Šią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) pasiūlius Lietuvoje įsteigti dar vieną karinį poligoną. Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada ieškoti tam tinkamų teritorijų. „Numatoma atlikti išsamų vertinimą, kur Lietuvoje būtų tinkamos civilinės teritorijos karininiams mokymams plėtoti. Atsižvelgus į vertinimo išvadas, būtų ieškoma galimybių vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti naujos brigados dydžio karinio manevravimo teritorijos įsteigimą“, – rašoma BNS pateiktame komentare.

TV3 Žinių bendradarbiai Ukrainoje apsilankė poligone, kur atliekami įvairūs bandymai, naudojant maskuojamuosius tinklus. Pavyzdžiui, kaip geriau po jais pasislėpti ir paslėpti techniką. Kadangi šalyje masinės tokių tinklų gamybos nėra, jais kol kas rūpinasi savanoriai. Ir išrado jie ypatingus tinklus, po kuriais galima pasislėpti net ir nuo priešo dronų su termovizine įranga. Per poligoną senutėliu automobiliu skuba savanoriai senjorai.

Lietuvai ruošiant infrastruktūrą priimti Vokietijos brigadai Rūdninkų poligone rudenį prasidės statybos darbai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kad iki 2026 metų pasirengtume priimti (brigados – BNS) vienetą, vienoje iš tų vietų, Rūdninkų poligone, jau šį rudenį planuojama pradėti paruošiamuosius statybos darbus“, – antradienį per posėdį Seime sakė A. Anušauskas.

Apie nuolat dislokuotą vokiečių karių brigadą svajojanti Lietuva stato viską: karinius miestelius, karinės technikos dirbtuves, sandėlius. Krašto apsaugos ministras žada, kad karo Ukrainoje akivaizdoje karinių statybų Lietuvoje tik daugės. Planų nekeičia ir tai, kad statybos darbai brangsta. Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje.

Į Lietuvą pratybų atvyko dalis Vokietijos 41-osios brigados, tos pačios, dėl kurios buvo sulaužyta daug politinių iečių. Vokiečiai čia atvyko ne tik pasitreniruoti kartu su Lietuvos kariais, bet ir pažiūrėti, kaip greitai gali permesti pajėgas išgirdę pavojaus signalą. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad vokiečiai atvyko per šešias dienas, o keliaudami išbandė jūros, oro ir sausumos kelius.

Klaipėdos rajone, Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone, 300 aktyviojo rezervo karių pradėjo pratybas. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, šie kariai nuo praėjusios savaitės dalyvauja tris savaites trunkančiuose kartotiniuose mokymuose, kuriuose atnaujina ankstesnės tarnybos metu įgytus karybos įgūdžius. Pratybas antradienį stebėjo ir kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Nuoširdus ačiū, kad atsiliepė į šaukimą kiekvienam šiandien sutiktam rezervo kariui.

Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados pėstininkai jau dalyvauja pratybose „Greitas grifonas“ Gaižiūnų poligone. Ten jie treniruojasi drauge su lietuviais. Šiandien karius aplankė Lietuvos Respublikos prezidentas, kuris ne tik džiaugiasi įgyvendinimais Vokietijos pažadais, bet ir Lietuvos politikus ragina skirti daugiau lėšų krašto gynybai nei vyriausybė numatė biudžeto projekte.

Antradienį į Kauną pratyboms atvyksta Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados kariai. Kita jų dalis su karine technika trečiadienį atkeliaus į Klaipėdą, BNS informavo kariuomenė. Jis dalyvaus Gaižiūnų poligone, Rukloje, Jonavos rajone, vyksiančiose pratybose „Greitas grifonas“. Iš viso Lietuvoje laukiama 250 vokiečių karių ir per 80 vienetų karinės technikos. Pratybos truks iki spalio vidurio. Vokiečių brigados vadovavimo elemento kariai į Lietuvą atvyko rugsėjo pradžioje.

Atkuriamame Rūdninkų kariniame poligone pradedamas standartinių sprogmenų neutralizavimas, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Jos duomenimis, poligono apylinkėse yra susikaupęs didelis nesprogusių sprogmenų kiekis, vieta laikoma viena labiausiai sprogmenimis užterštų ir pavojingiausių teritorijų šalyje. Neutralizavimą vykdančio Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vertinimu Rūdninkų karinio poligono ploto, siekiančio beveik 17 tūkst.

Lietuvos kariuomenė oficialiai atidarė naująjį Rūdninkų poligoną. Tiesa, kol jis pradės veikti pilnu pajėgumu, praeis dar 5-eri metai ir reikės skirti ketvirtį milijardo eurų. Tačiau netrukus net ir jo gali būti per mažai. Lietuvai prašant NATO sąjungininkų savo karių skaičių mūsų šalyje padidinti kelis kartus, prireiks ir naujų karinių miestelių ir dar vieno poligono. Sklando idėja, kad galbūt jį pavyks įsirengti kartu su latviais – poligonas driektųsi per abi valstybes.

Šalčininkų rajone ketvirtadienį oficialiai atidaromas karinis Rūdninkų poligonas. Jis steigiamas siekiant sudaryti tinkamas sąlygas visaverčiam Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių rengimui ir aukštai kovinei parengčiai palaikyti, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Šio poligono įtraukimas į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą buvo būtinas ir lauktas, nes esamų karinių poligonų užimtumas dėl įsisavinamos modernios ginkluotės, išaugusių karinio rengimo poreikių ir intensyvių L...

Lietuvai reikia gerinti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą tam, kad sunkiasvorė karinė technika galėtų keliauti nekliudoma, nestovėti spūstyje, kaip „rusų tankai prie Kijevo“, sako Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Jis, kartu su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, aptarė ir pristatė artimiausių kelių metų planus, kaip bus tvarkomi, statomi ir plečiami keliai, tiltai, uostai ir oro uostai tam, kad jie tarnautų ir civiliams, ir kariškiams.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė Jonavos rajone, Rukloje, esantį Gaižiūnų poligoną. Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikimui, kuriuo poligone esančią valstybinę miško žemę pavertė kitomis naudmenomis.

Seimas linkęs Rūdninkų poligoną pripažinti ypatingos svarbos projektu, tai leistų nuo kelerių metų iki pusmečio sutrumpinti jo įrengimą. Antradienį parlamentas 130 balsų „už“ ir vienam parlamentarui susilaikius po svarstymo pritarė tai numatančiam įstatymo projektui. Ketvirtadienį bus balsuojama dėl įstatymo priėmimo, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Reaguojant į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir dėl to kylančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, spartinamas Rūdninkų karinio poligono atkūrimo įgyvendinimo procesas. Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) tarpinstituciniam derinimui pateikė įstatymo projektą. Pritarus projektui, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau.

Krašto apsaugos ministerija šią savaitę registravo įstatymo projektą dėl naujo karinio Rūdninkų poligono Šalčininkų rajone steigimo. Įstatymu bus patvirtinta poligono teritorija, nustatytos žemės paėmimo procedūros, infrastruktūros statyba ir jos reikalavimai. Teisės aktu poligono įkūrimas bus pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.

Neseniai išlydėję nelegalius migrantus, Rūdninkų miestelio gyventojai po keletos metų sulauks naujų kaimynų – karių. Nuspręsta, kad būtent toje vietoje atsiras naujas kariuomenės poligonas. Entuziastingai žinios kol kas nepriima nei rajono meras, nei dalis gyventojų. Jau po keletos metų tokie pabūklų gausmai skambės pietryčių Lietuvoje – greta Rūdninkų. Šiemet dėl ten atkeltų nelegalių migrantų išgarsėjęs miestelis sulaukė ir kariuomenės dėmesio.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad naujasis kariuomenės poligonas netoli Rūdninkų išspręstų visus kariuomenės klausimus, mat šiuo metu Lietuvoje trūksta vietų taktinėms lauko pratyboms. Valstybės gynimo taryba pirmadienį nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje. „Ten tikrai yra mišri teritorija. Ten yra atvirų vietovių.

Pirmadienį prie Valstybės saugumo departamento (VSD) poligono Rūdninkuose įvyko gyventojų protestas, į kurį teko įsikišti ir policijos pareigūnams. Užtvėrę kelią į teritoriją gyventojai siekė neįleisti ten įvežamų neteisėtų migrantų. Gyventojus pareigūnams teko vaikyti jėga. Politikai tokį žmonių elgesį vadina antivalstybine veikla.

Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie blokavo važiuojamąją dalį, protestuodami prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą šioje Šalčininkų rajono teritorijoje. Keliasdešimt žmonių bandė blokuoti į poligoną vedantį kelią, kad į jį nepatektų sunkvežimiai, vežantys migrantų palapinių miesteliui įrengti reikalingus daiktus.

Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone ruošiantis apgyvendinti neteisėtus migrantus, keliasdešimt žmonių pirmadienį pavakare susirinko į protestą teritorijos prieigose. Žmonės sustatė automobilius iš abiejų siauro keliuko pusių, apsunkindami technikos, į poligoną vežančios migrantų stovyklai įrengti reikalingas priemones, judėjimą, o patys susėdo ant privažiavimo, pranešė įvykio vietoje esanti BNS korespondentė.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako šiuo metu vertinanti, kur galėtų būti įsteigtas naujas karinis poligonas, o vėliau žada užsakyti galimybių studiją ir identifikuoti potencialias vietas. „Šiuo metu vyksta vidinis situacijos vertinimas dėl galimų regionų, kur būtų galima steigti naująjį poligoną“, – rašoma KAM gegužės pabaigoje BNS pateiktame atsakyme.

Lietuvoje vis dar nekyla kalbos dėl planuojamo naujo karinio poligono. Iki šiol jam planuota vieta buvo Žemaitija, tačiau žemaičiai tokiai idėjai griežtai prieštarauja, teigdami, kad nenori girdėti tankų pabūklų ir automatų šūvių. Net ir neįsteigus poligono žemaičiai šūvius jau girdi. Kurtuvėnų regioninio parko kaiminystėje gyvenanti moteris kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt. Anot jos, Rytų Žemaitijoje jau kuris laikas vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos.

Karinį poligoną bus galima steigti bet kurioje šalies vietoje – ne tik Žemaitijoje, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Tokia galimybė atsirado papildžius Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) sprendinį – atsisakyta ankstesnio prioriteto jį steigti penkias Žemaitijos savivaldybes kertančioje teritorijoje.

Planuojant poligonų plėtrą, vis labiau bruzda gyventojai. Jonavos rajone kariškių žinion pateko net unikalus gamtos darinys – žemyninė kopa. Pamėgtą vietą siekiantys išsaugoti gyventojai rengia protestus, peticijas ir raštais atakuoja institucijas. Tad Krašto apsaugos ministerija jau švelnina toną ir garantuoja, kad kopa bus saugoma. Tik kada panorėję joje vaikštinėti žmonės negalės. Gyva grandine apie du šimtus žmonių apjuosia Dumsių kopą Jonavos rajone.

Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje JAV kariams bus įkurta stovykla „Herkus“ – tokios infrastruktūros sukūrimas numatytas Vyriausybės priemonių plane. Krašto apsaugos ministerija šią savaitę informavo BNS, kad stovyklos aikštelės projektavimo ir statybos darbus ketinama baigti iki šių metų pabaigtos. Galutinai stovyklą įrengti planuojama per 2022 metų pirmąjį ketvirtį.

Vietos naujam kariniam poligonui bus ieškoma ne tik vakarinėje Lietuvos dalyje, bet visoje šalies teritorijoje. Dėl to susitarė krašto apsaugos ir aplinkos ministrai Arvydas Anušauskas bei Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Poligono alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naują galimybių studijos konkursą.

Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.

Policijos pareigūnai praneša, kad lapkričio 24 d. apie 13 val. 30 min. į ligoninę iš Švenčionių r. esančio pratybų poligono, pristatytas ir dėl šautinės žaizdos rankoje paguldytas Lietuvos kariuomenės karys (g. 1984 m.). Įvykio aplinkybes tikslina Karo policija.