planinės paslaugos

Planinių operacijų apimtys pradėjo augti, kai prasidėjo vakcinavimas nuo COVID-19 infekcijos ir ėmė mažėti sunkiai sergančiųjų, gydomų stacionare, skaičius. Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų, o pacientai noriai grįžta į poliklinikas. Chirurgas primena, kaip pasiruošti operacijai bei kaip greičiau po jos atsigauti. „Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų.

Dėl augančio sergančiųjų COVID-19 skaičiaus, planines paslaugas yra apribojusios dauguma Vilniaus regiono ligoninių, informuoja Santaros klinikos. „Vilniaus miesto klinikinė ligoninė transformuota į COVID-19 ligoninę ir praktiškai neteikia nekovidinių paslaugų. Kitos Vilniaus regiono ligoninės – Santaros klinikos, Vidaus reikalų ministerijos, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų, Druskininkų, Alytaus S. Kudirkos, Ukmergės – didelę dalį savo resursų skiria COVID-19 pacientams gydyti.

Mažėjant COVID-19 liga sergančiųjų skaičiui ligoninėje, atsiranda galimybė teikti daugiau planinių paslaugų kitomis ligomis sergantiems pacientams. VUL Santaros klinikos praneša, kad pacientams, kuriems reikia skubios, neatidėliotinos pagalbos ir planinių paslaugų turėtų nedvejodami kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof.

Koronavirusas ir toliau stingdo ne tik Europą, bet ir Lietuvą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė penktadienio vakarą paskelbė apie tai, kad įstaigoje stabdomos kai kurios planinės paslaugos. Apie šią žinią įstaiga pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.  „Vis labiau siautėjant COVID-19 pandemijai daugėja ir ligonių, kuriems būtina medikų pagalba. LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje jau turime 120 pacientų.

Nuo šeštadienio vidurnakčio šalyje įvedant mažiausiai 3 savaičių karantiną tam tikri pakeitimai laukia ir sveikatos sektoriuje. Nors planinių paslaugų kaip pavasarį riboti neketinama, įspėjama, kad plečiant pagalbą COVID-19 pacientams jų sumažėti gali savaime. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad sveikatos paslaugos nėra kažkaip dirbtinai stabdomos ar ribojamos.

Lietuvos rajonų poliklinikose dabar tikras darbymetis – netyla pacientų skambučiai, o kai kur eilėse gali tekti pralaukti ir kelias savaites. Poliklinikų vadovai sako, kad kol kas dar susitvarko su sergančiųjų antplūdžiu, tačiau nuo ateinančio pirmadienio dėl karantino kai kur darbas gali ir sustoti.

Šalyje daugėjant susirgimų COVID-19, ligoninių vadovai nerimauja, jog dėl reikalavimo teikti tam tikrą kiekį planinių paslaugų gali prarasti finansavimą. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio, šiuo metu įstaigoje galėtų būti gydoma 80-90 sergančiųjų COVID-19, o hospitalizuoti 33 pacientai, jų nuolat daugėja. Ir nors įstaiga, kaip ir pavasarį, galėtų COVID-19 pacientams paskirti visą korpusą, tokiu atveju ji negautų pakankamo apmokėjimo už paslaugas.

Kauno klinikos pasidalino naujausia informacija dėl Centriniame korpuse teikiamų planinių paslaugų tvarkos. Gera žinia, kad ištyrus COVID-19 epidemiologinę situaciją įstaigoje nuo antradienio daugelyje profilinių klinikų jos atnaujinamos.

Karantinas šalyje jau atšauktas beveik prieš mėnesį, tačiau įtampos toliau auga. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, nėra patenkinti nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis. Nors gydymo įstaigos pabrėžia, kad tampančios ministerijos reikalavimų įkaitėmis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad nieko keisti neketina, mat dėl to pasiskundė per mažai įstaigų.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad situacija, kai privačios gydymo įstaigos geba pasiekti net 120 proc. pajėgumus, o valstybinės nesiekia net 30 proc., yra netoleruotina. Dėl to Vyriausybė ėmėsi sprendimų, kaip gydymo paslaugų teikimas tautiečiams galėtų būti pagreitintas.  „Sunkiai sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastą režimą, daug nusiskundimų yra ne tik dėl patekimo, bet ir prisiskambinimo.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu stacionarinės pagalbos besikreipusių pacientų buvo kone 60 proc. mažiau. Be to, gerokai sumažėjo ir besikreipusiųjų ambulatorinės pagalbos, nors buvo galimybė ją gauti nuotoliniu būdu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro konsultantai kardiologai jau yra pasiruošę teikti kardiologines konsultacijas net ir padidintu krūviu. Tačiau net keletą savaičių jiems tenka dirbti be pacientų, kurie delsia, atidėlioja vizitą ar tiesiog bijo atvykti konsultacijai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį spaudos konferencijos metu įvardijo galimą datą, iki kada gydymo įstaigos privalėsiančios atnaujinti sveikatos paslaugas. Kitu atveju žadama keisti finansavimą ir apmokėti tik už faktiškai teikiamas paslaugas.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje rengiasi švelninti karantino sąlygas. Tarp numatomų pakeitimų – masiniai renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas išvykti iš šalies. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad apsaugančias veido kaukes turėtų dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus vaikai.