placebas

Lapkritis – rašytojos, dailininkės, keliautojos Jurgos Ivanauskaitės mėnuo: lapkričio 14-oji jos gimtadienis. J. Ivanauskaitė iki šiol – viena skaitomiausių ir įdomiausių mūsų rašytojų, jos knygas „Mėnulio vaikai“, „Pakalnučių metai“, „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Sapnų nublokšti“ ir kt. atranda vis naujos kartos, rašoma pranešime spaudai.

Brazilijoje nuo Covid-19 komplikacijų mirė savanoris bandomosios vakcinos nuo koronaviruso dalyvis. Tiesa, nėra aišku, kuriai vakcinos bandymo grupei, vakcinos ar placebo, priklausė 28-erių vyras.  Oksfordo universiteto ir britų-švedų farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ kuriamos vakcinos tyrimuose, tikėtina, bus daroma pertrauka, kol bus išsiaiškinta jauno vyro mirties priežastis.

Jungtinėje Karalystėje net 97 proc. šeimos gydytojų prisipažino bent kartą skyrę pacientams paprasčiausio cukraus kapsulę arba žinomai neveiksmingą priemonę. Nepaisant to, žmonės sveiko. Placebo – tariamo vaisto be gydančiųjų savybių – poveikis sergantiesiems aktyviai tiriamas kelis dešimtmečius. Vienas vaistų veiksmingumo tyrimų pionierių Henry K. Beecheris dar 1955-aisiais atrado, kad 35 proc.

Išmaniųjų technologijų pritaikymas, regis, lenkia laiką ir šį kartą siūlo pirmąsias pasaulyje skaitmenines tabletes. JAV Maisto ir Vaistų Administracija patvirtino naująjį išradimą ir netrukus jis bus naudojamas kasdienėje medicinos praktikoje. Skaitmeninė tabletė, o tiksliau virškinamasis prietaisas, yra smėlio dalelės dydžio mikroschema, kuri įterpiama į vaistus ir seka paciento organizmo reakciją.

Medicinos ekspertai jau seniai žino ir savo praktikoje naudoja placebo efektą, dėl kurio metodai ar procedūros neturintys jokios gydomosios galios kartais pasirodo veiksmingi gydant įvairius negalavimus. Vienas iš daugelio placebo apibrėžimų – apgaulė, tariamas vaistas. Nors placebas medicinoje naudojamas jau pakankamai senai, šio veiksnio pritaikymas ir poveikis kitoms žmogaus gyvenimo sritims yra beveik netyrinėtas.

Teigiamas sergančiojo nusiteikimas gali padvigubinti vaisto poveikį, o neigiamas – sumažinti jų efektą iki nulio. Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto ir dviejų Vokietijos universitetų mokslininkai padarė tokią išvadą atlikę novatorišką eksperimentą, kurio metu tirtas sąmoningo mąstymo vaidmuo skausmo suvokimui, rašo britų dienraštis „The Daily Telegraph“. Eksperimento metu 22 savanoriams ant odos buvo uždedamas karštį skleidžiantis prietaisas ir prašoma įvertinti skausmo stiprumą.

Praeitoje straipsnių ciklo dalyje rašėme apie įvairų gydymą senovėje ir kokį vaidmenį jame vaidina pasąmonė. Trumpai apžvelgėme Biblijoje aprašytą Jėzaus gydymą ir šventyklų gydomąją galią. Šioje dalyje norime apžvelgti skirtingas gydymo teorijas: šveicaro Filipo Paracelso, italo Pjetro Pomponacio, prancūzo Ipolito Bernheimo. Dar kartą įsitikinsime, kad ir jose didžiausią vaidmenį vaidina žmogaus savitaiga.

Placebas – sumažėjusiam moterų lytinio potraukio gydymui? Mokslininkai išsiaiškino, jog tokiu principu veikiantys tariami vaistai iš tikrųjų padeda. Vyrų lytinio potraukio sumažėjimas dabar nebekelia jokių didesnių problemų. Revoliucija įvyko vėlyvaisiais 1990-aisiais, kada pasauliui buvo pristatyti tokie erekcijos sutrikimus gydantys vaistai kaip „Viagra“ ar „Cialis“. Tačiau moterims iki šiol nėra sukurta jokio konkretaus preparato, galinčio pagerinti jų libido.

Medicina, deja, kol kas ne visagalė. Tą ypač skaudžiai pajuntame tada, kai susergame nepagydoma ar chroniška liga. Kai pasidaro visai blogai, griebiamasi ir už šiaudo. Einame pas žiniuonius, tikėdamiesi stebuklo. Ir stebuklas kartais įvyksta. Atrodo, jog neretai galingu ir bet kokią ligą pagydančiu vaistu tampa mūsų smegenys. Yra stebuklų, kurie įvyksta realiame gyvenime.

Iš Prancūzijos Rueno mieste vykusio Šiaurės šalių kino festivalio lietuvių režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“ grįžta su apdovanojimais. Savaitgalį vykusioje festivalio uždarymo ceremonijoje prizą už geriausią moters vaidmenį žiūri skyrė „Nuodėmės užkalbėjimo“ aktorėms Rasai Samuolytei ir Nelei Savičenko, praneša Lietuvių filmų centras. Konkursinėje festivalio programoje dalyvavęs A. Puipos filmas taip pat pelnė žiūrovų asociacijos „Antrasis kvėpavimas“ apdovanojimą.

Prancūzijos mieste Ruene prasidedančiame Šiaurės šalių kino festivalyje bus parodytas ir lietuvių režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“.Keturis filmo seansus numatoma surengti kino teatre „Gaumont Rouen“. Festivalyje kaip garbės svečiai taip pat dalyvaus režisierius A. Puipa bei filme vieną pagrindinių vaidmenų sukūrusi aktorė Rasa Samuolytė.

Kasmet prieš Kalėdas įteikiamus Kinematografininkų sąjungos apdovanojimus šįsyk pasidalino visų trijų Lietuvoje egzistuojančių kinematografinių žanrų kūrėjai, rašo Lrt.lt. Animacinių filmų kategorijoje už filmą „Margučių rytas“ buvo apdovanota režisierė Jūratė Leikaitė. Pasak Kinematografininkų sąjungos pirmininko Gyčio Lukšo, ji įvertinta už tautinės temos plėtojimą animacijoje.

„Bet gyvenimo kaip tik ir nebuvo, tik apgailėtinas būties pakaitalas“ (J. Ivanauskaitė, „Placebas“, p. 123) Galimas dalykas, šypsodama amžinybės ramybę Jurgos Ivanauskaitės siela šiuo metu plevena Vilniaus stogų kupromis, kaip kad skrajojo jos romano „Placebas“ herojė Julija, po mirties atsidūrusi „erdvėje, kurioje visa buvo persmelkta šilto švytėjimo“. Toks palyginimas neturėtų būti suprastas kaip nekorektiškas, juolab kad minėtoji veikėja ir ją sugalvojusi autorė turėjo ne vieną panašumą.

Penktadienį Lietuvos kino teatruose imto rodyti „Nuodėmės užkalbėjimo“ kūrėjai pasakoja apie susitikimus su Jurga Ivanauskaite, erotinių scenų filmavimą ir įkūnytus herojus.Juosta yra apie dvi moteris: skirtingo amžiaus, socialinės padėties, charakterio. Kartu jos – ir labai panašios, rašoma „Kauno dienoje“. Dienraščiui filmo režisierius A. Puipa atskleidžia, kokiomis sąlygomis buvo filmuojamos erotinės scenos.Išskirtinis juostos bruožas – erotika, iki šiol nebūdinga lietuviškam kinui.

Lietuva atsisveikino su viena populiariausių šiuolaikinių rašytojų Jurga Ivanauskaite. Po sunkios ligos šeštadienį mirusi rašytoja palaidota sostinės Antakalnio kapinėse, Rašytojų kalnelyje, šalia kitų garsių šalies kultūros, visuomenės ir meno veikėjų, praneša Lietuvos radijas.Kunigas ir J. Ivanauskaitės draugas Julius Sasnauskas, atsisveikindamas su rašytoja klausė, kurią savo knygą šiuo metu ji skaito.

Niekas nedarė jokių sociologinių tyrimų, tačiau sparčioji peržiūra paprastojo stebėjimo būdu leidžia apytikriai spėti, kad lietuviškame interneto dienoraštyne populiariausias gyventojas – liūdna, vieniša ir romantiška -niolikmetė. Įdomi būtų ir interneto dienoraštyno (galima, pavyzdžiui, pabandyti čia įdaiginti sąvoką „blogija“) žodyno studija.