pievos

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis tikina, kad po savaitės ūkininkai turėtų sulaukti teigiamų žinių dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Pasak jo, kovo 13 d. europiniuose kuluaruose turėtų būti baigtos procedūros, kuriose bus atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. „Vasario 26 d. žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame buvo ir mūsų prašymas.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba svarstė Europos Komisijos (EK) pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos. Planuojama, kad EK deleguoto reglemento pakeitimas pagal taikomas procedūras bus pateiktas ES Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) per artimiausias savaites.

Žemdirbiams reikalaujant panaikinti įpareigojimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laikinai stabdo sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą. Sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

Problema dėl daugiamečių pievų atkūrimo atsirado prieš kelerius metus, kai Lietuvos ūkininkai deklaravo ypač daug tokių pievų taip save „įvarydami į spąstus“, teigia Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. Pasak jo, Europos Sąjungos daugiamečių pievų reglamentas nebus atšauktas, tačiau bus bandoma taisyti sistemines klaidas.

Ūkininkų laukianti prievolė atkurti daugiametes pievas, kad bendras jų plotas šalyje būtų artimas 2018 m. lygiui, keliamas kaip vienas svarbiausių Vilniuje vykstančio keliadienio ūkininkų streiko reikalavimų. Kad klausimas opus rodo ir sausį vykęs sausio 8-osios ir šios savaitės protesto akcijų organizatorių – Lietuvos žemės ūkio tarybos – vizitas Briuselyje, pas už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį.

Lietuvos saugomų teritorijų plotų kiek padaugės patvirtinus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų vietoves, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Tuo metu žemdirbių atstovai teigia, kad elektroniniai žemėlapiai, kuriuose nustatomos tokios vietovės, dabar yra netikslūs, remiamasi senais duomenimis, apie juos žmonės nežino.

Lietuvoje mažėja deklaruotų daugiamečių pievų, šiuo metu natūralios pievos ir ganyklos užima apie 5,5 proc. šalies ploto, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos duomenimis, šiemet deklaruota 560 tūkst. hektarų daugiamečių pievų, kai 2018 metais šis skaičius siekė 746 tūkst. hektarų. „Dėl žemėnaudos pokyčių, kuriais siekiama didesnės žemės ūkio produkcijos ir pajamų, šiuo metu Lietuvoje natūralios pievos ir ganyklos užima tik apie 5,5 proc.

Klaipėdos universiteto mokslininkai Lietuvos miestams siūlo viešose vietose esančias pievas šienauti tik reikalui esant. Mat jų nešienaujant miestai tampa gyvesni, žalesni, žydi retos gėlės, daugėja bičių bei kamanių.  Pievoje prie Klaipėdos universiteto žydi įvairiausių spalvų ir rūšių gėlės. Universiteto mokslininkai atliko eksperimentą – šalia esančių pievų nešienavo nuo vasaros pradžios ir dabar stebi rezultatus.

Lietuvoje mažėjant daugiamečių pievų plotams, šiemet šalis turės nuspręsti, kaip jas atkurti, kad nebūtų pažeistas Europos Sąjungos (ES) reglamentas. Pagal jį pievas reikia atkurti, jei jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., kitu atveju šalis sulauktų sankcijų, mažėtų tiesioginės ES išmokos. Žemės ūkio viceministras sako, kad ši riba šiemet bus peržengta, todėl su socialiniais partneriais iki gruodžio vidurio bus tariamasi, ką daryti, kad šalis išvengtų sankcijų.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pažadėjo, kad sostinė nevirs džiunglėmis taip, kaip buvo praėjusiais metais. Naujoji šienavimo tvarka numatė, kad daugelis pievų bus pjaunamos daug intensyviau, tačiau dalies likimas paliktas gyventojų teismui. Panašu, kad arba žmonės nėra aktyvūs, arba jie nepasiilgsta praėjusiais metais matytos ilgos žolės. Gegužės pradžioje V. Benkunskas su savivaldybės darbuotojais pristatė šios vasaros šienavimo tvarką.

Viešose vietose Vilniuje pievos antrąkart šį sezoną bus šienaujamos po Žolinės, dalyje teritorijų tai bus daroma rugsėjį, ketvirtadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak pranešimo, natūralios pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai sostinės aplinkkelių šlaituose, skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose paliekamos laisvai augti jau trečius metus.

Nešienaujamos pievos miestuose kaip reikiant piktina gyventojus. Jie įsibaiminę, kad paliekant žolę augti laisvai erkių platinamų ligų tik padaugės. Sveikatos specialistai savo ruožtu primena, kad Lietuva yra endeminis erkinio encefalito regionas, o žolės pjovimas – viena iš šios ligos prevencijos priemonių. Tuo metu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pratrūko, kad savivaldybei nieko nesiimant gresia nauja epidemija.

Daugėjant gaisrų gamtoje, nuo pirmadienio ugniagesiai dronais pradeda žvalgyti miškus ir pievas. „Siekiant išvengti gaisrų atvirosiose teritorijose yra numatyta, kad Lietuvoje kovo 14-20 dienomis, esant palankioms oro sąlygoms kilti atvirų teritorijų gaisrams, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai organizuos reidus, kurių metu bus naudojami ir dronai.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi daugiau ar mažiau žemės ūkio paskirties žemės. Kasmet daugelis už ją gali gauti tiesioginių išmokų, kurių dydis priklauso nuo to, ką su žeme darai. Vis dėlto norint gauti pinigų už paprasčiausią lauką, kuriame savaime auga žolė, reikia atlikti vieną darbą, kuris gali sukelti nemažai rūpesčių. Pievų deklaravimas ir šienavimas tapo galvos skausmu tiek ūkininkams, tiek pievų savininkams, kurie deklaravo pievą, tačiau neturi kur dėti žolės ir bijo netekti pinigų.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Kuršių nerijos gamtą gelbėja ožkos iš Žemaitijos. Kovodami su invazinėmis, turistų automobiliais atkeliaujančiomis augalų rūšimis, biologai į pagalbą pasitelkė skeltanages. Į pievą paleistos ožkos per kelias savaites dantimis rupšnodamos „nušienauja“ per pusšimčio arų dydžio pievas, taip suėsdamos ir nepageidaujamas čia augalų rūšis. Mokslininkai sako, kad tokį metodą žmonija taikė dar prieš pradėdama šienauti pievas, ir jis puikiai pasiteisino.

Sekmadienį ugniagesiai 29 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, daugiausiai degė pievos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iš viso sekmadienį išdegė 20,6 ha teritorijų, 15 ha iš jų – pievų. Daugiausia iškvietimų, trylikos, sulaukta Vilniaus apskrityje, čia išdegė 8 ha pievų. Kauno apskrityje gauti septyni iškvietimai, čia išdegė 11,5 ha, daugiau nei pusė jų – pievos.

Lietuvoje liepsnoja pievos ir laukai. Šalies ugniagesiams didžiulius plotus gesinti šiemet jau teko daugiau nei 1000 kartų, o gaisrų išdarkytos teritorijos – tūkstančiai hektarų. Gamtininkai stveriasi už galvų – gaisruose žūsta ir nykstančios rūšys – įvairūs žinduoliai, vabzdžiai, liepsnos praryja retesnių paukščių kiaušinius. Pelenai ir suodžiai. Štai kas liko iš pievos Karklėnuose, visai greta Vilniaus.

Atėjus pavasariui vėl liepsnoja pievos. Tyčia deginama žolė jau pareikalavo ir aukų. Molėtų rajone iki pamatų supleškėjo sodyba ir jos šeimininkas. Ugniagesiai sako, nuo žolės deginimo žmonių neatbaido nei baudos, nei aplinkosaugininkų prašymai. Nepaisant baudų, aplinkosaugininkų perspėjimų ir gaisrininkų įspėjimų, Lietuvoje ir toliau klesti pievų deginimas. Šiemet jų dar daugiau negu pernai.

Kaimo gyventojai žeria priekaištus gamtos sergėtojams, kad šie persistengė ribodami ūkinę veiklą saugomose teritorijose, todėl dabar priversti patys laikyti gyvulius. Vida Tavorienė Ūkinės veiklos suvaržymai veja žemdirbius iš vienų regioninių parkų, o kitose saugomose teritorijose gamtosaugininkai tampa ūkininkais, kad nešienaujamose ir nenuganomose pievose išgelbėtų nykstančią augmenijos ir gyvūnijos įvairovę.

Jau kitą savaitę, nuo balandžio 14 d., prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Žemės ūkio ministerija atkreipia deklaruojančiųjų dėmesį, kad pievos ir ganyklos, esančios tame pačiame lauke iš eilės 4 metus ir ilgiau, šiemet Lietuvoje turi būti deklaruojamos jau kaip daugiametės. Vienas iš prioritetinių žemės ūkio klausimų šiuo metu yra gyvulininkystės skatinimas, o šiai priemonei plėtoti būtinos pievos ir ganyklos.

NAUDINGI PATARIMAI Šiųmetis pavasaris buvo palankus žolei augti, tačiau ne visose pievose ir ganyklose auga kokybiška žolė. Ką daryti, kad sulauktume gero žolės derliaus? – to „Mūsų kraštas“ teiravosi agrarinių mokslų daktaro Jurgio CHLEVICKO. – Pirmoji pjūtis ar nuganymas šiemet davė didelį žolės derlių, tačiau šalia gerų derlingų pievų ir ganyklų visada atsiranda ir išretėjusių žolynų, kuriuose gerosios žolės yra išnykusios ir užsiveisę kiaulpienių, įvairiažolių ir piktžolių.

Ar kada nors matėte, kaip atrodo amerikietiškųjų kalnelių parkas laukinėje gamtoje? Miestas lyg miražas, išdygęs dykumoje? Uraganas Čilėje? Saulėlydžiu besimėgaujančios žirafos ir krištolinis ledo kanjonas... Tinklalapis mixstuff.ru siūlo pakeliauti po unikalias žemės vietas.

Jei vandeniu užlietas ir galiausiai užšalusius laukus vieni Rusnės gyventojai vadina prakeiksmu, tai kitiems atviri ledo laukai gali tapti tikra pramoga. Tereikia lengvo ir galingo automobilio, nedidelio tramplino ir šiek tiek kvaištelėjusio vairuotojo, kad būtų sukurtas efektingas klipas, kaip pirmadienį YouTube.

Gyvuliams ganyti naudojamas pievas ir ganyklas žemdirbiai galės nušienauti vėliau – terminas pratęstas iki rugpjūčio 15 d. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, atsižvelgdamas į tai, kad didžiojoje Lietuvos dalyje po praūžusių liūčių sudėtinga šienauti šlapias pievas ir tvarkyti šieną, liepos 31-osios įsakymu pratęsė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų įvykdymo terminus.

Praėjusią savaitę Visuomenės sveikatos centro specialistai Šiaulių savivaldybei nusiuntė siūlymą tvarkyti miesto aplinką, šienauti pievas. Gyventojų skundai dėl nešienaujamų pievų kelia nerimą. Tačiau tik sveikatos priežiūros specialistams. Miesto valdžiai – nė motais: visą vasarą bus šienaujamos tik pievos, esančios prie gatvių, bei parkų ir skverų žolė.

„Kaip būtų gera basomis pasivaikščioti po pievą“, – tokia mintis, greičiausiai, ne kartą kilo jūsų galvose grįžus namo po varginančios dienos. Dizaineris Florianas Pucheris, matyt, pats ne kartą buvo apsėstas panašių minčių, todėl sukūrė Europos slėnius iš paukščio skrydžio primenantį kilimą, austą iš Naujosios Zelandijos vilnos. Dailus gaminys išmargintas žemės bei pievų spalvų ir atspalvių lopais, o žvilgtelėjus į jį iš viršaus atrodo, kad žvelgiate į topografinę nuotrauką.

Sužėlus mieste žolei, šiauliečiai ima į rankas dalgius ir eina šienauti parkų, įmonės buria savanorius tvarkyti paplūdimius. Miesto gražinimui ir tvarkymui, žolynų ir parkų šienavimui savivaldybė šiemet skiria 3,5 milijono litų. Valdininkų teigimu, tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Iniciatyvos išvaduoti miestą nuo sužėlusios žolės ėmėsi ir patys šiau liečiai.

Kartais stadiono reikia taip, kad niekam nerūpi, jog jam paprasčiausiai nėra vietos – trukdo kalnas ar jūra. Šiame keisčiausių stadionų rinkinyje matome, kad pakanka tik didelio noro ir architektų fantazijos. Tiesa, akivaizdu, kad kai kuriais atvejais nepasiseka ir projektuotojams, tačiau net ir tada nebaigtas stadionas atrodo originaliai.

Tradiciškai per kalėdines šventes rengiamas alternatyvios muzikos festivalis „Velnių Malūnas 2009“ šiemet nugriaudės dešimtąjį kartą! Ši nepriklausomos leidyklos „Dangus“ organizuojama šventė puoselėja savitas tradicijas ir kasmet sukviečia nekomercinės muzikos gerbėjus smagiai pažymėti paskutines kalendorinio rato dienas, prisiminti įdomiausias per metus vykusių renginių akimirkas bei pasidžiaugti įvairių grupių pasirodymais.

Tai, kad teatro menas Rokiškyje vertinamas, liudija ne tik iš savivaldybės biudžeto dosniai remiamos teatralų gastrolės, bet ir solidi meno premija, kurią komisija užvakar skyrė teatro režisieriui, socialdemokratui, tarybos nariui ir valdančiosios daugumos atstovui Jonui Buziliauskui. „Gimtasis...“ domėjosi, kodėl skiriant premiją šiemet apeiti kiti Rokiškį taip pat garsinantys meno žmonės. J.Buziliauskas sakė žinantis, kad premijos skyrimas jam sukels nepasitenkinimo bangą.

Rugpjūčio 22-24 dienomis nuostabioje Rytų Lietuvos Zaraso saloje karaliavo XI-asis post-folk alternative muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“. Zarasuose, šiais metais paskelbtuose Lietuvos kultūros sostine, festivalis vyko jau antrąją vasarą.

Paskutinės žiemos dienos vakarą Vilniaus Lenkų kultūros namuose įvyko alternatyvios muzikos apdovanojimai „A.LT 2007“. Pateikiame visų nominacijų nugalėtojų sąrašą ir video vaizdus iš apdovanojimų ceremonijos ir koncerto.

Lietuvos alternatyvios muzikos apdovanojimų „A.LT“ belaukiant, komisija paskelbė kandidatų penketukus.Vasario 29 d., penktadienį, Vilniaus Lenkų kultūros namuose vyksiančio koncerto metu bus įteikti metų albumo, muzikinio vaizdo, geriausio renginio, metų proveržio ir specialusis apdovanojimai, taip pat paskelbti geriausi atlikėjai ir grupės pagal stilius – metal, gothic, punk, rock, funk, etno, experimental, electronic bei hip hop muzikos kategorijose.

Tikrų alternatyvios muzikos gerbėjų laukia proga įvertinti kaip niekad aktyvų skirtingų muzikos scenų gyvenimą, ryškiausius įvykius, grupes ir žmones. Trečiąkart bus įteikti Lietuvos alternatyvios muzikos apdovanojimai, vyksiantys ypatingą dieną – vasario 29 d., penktadienį, Vilniaus Lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76, Vilniuje).Apdovanojimų steigėjus suvienijusi idėja įamžinti metų favoritus virto unikalia tradicija.