pieno supirkimas

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. mažesnė nei pernai gegužę – 426,1 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 9,7 proc. iki 73,8 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 5,8 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,1 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 6 proc. didesnė nei pernai balandį – 452,1 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys išaugo 7 proc. iki 71,6 tūkst. tonų, iš jų 59,2 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) supirkimo kainos nukrito vidutiniškai 5,2 proc., supirkimo apimtys sumenko  4,3 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,9 proc.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas gali riboti konkurenciją ir prieštarauti teisės aktams, teigia Konkurencijos taryba. Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekte numatoma, jog sutartyje tarp gamintojų ir supirkėjų turės būti nurodyta pieno supirkimo kaina, apskaičiuojama pagal žemės ūkio ministro nustatomus ir skelbiamus rodiklius.

Prie Vyriausybės nedidelę akciją dėl žemų pieno supirkimo kainų surengę ūkininkai prašo valstybės 40 mln. eurų paramos, o neatsižvelgus į prašymą žada rengti masinius protestus. Žemės ūkio ministras žada svarstyti ūkininkų reikalavimus, taip pat bandys įtikinti Europos Komisiją remti pieno gamintojus dėl kritusių supirkimo kainų. Anot ūkininko Audriaus Vanago, valdžiai neatsižvelgus į jų reikalavimus, didesni protestai galėtų vykti po dviejų savaičių.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pirmiausia reikia susitarti, kad ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, o tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo.

Ūkininkai nenuilsta ir trečią savaitę protestuoja dėl rekordiškai žemų pieno supirkimo kainų ir toliau nemokamai dalija pieną gyventojams. Peikdami Lietuvos banko tyrimą apie maisto kainas Lietuvoje, ūkininkai skelbia savo duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje pieno supirkimo kaina atsilieka nuo ES vidurkio ir infliacijos. Šią savaitę ūkininkai grasina didžiuliais protestais Vilniuje.

Protestuodami dėl pieno supirkimo kainų prie pagrindinių perdirbėjų ir prekybininkų administracijos pastatų pirmadienį žemdirbiai statys žalius kryžius. „Kryžių kiekis ir dydis neribojamas. Prie kryžių akcijos metu stovės ūkininkai. Taip pat, esant pakankamai iniciatyvos, akciją galima plėsti prie parduotuvių, perdirbimo įmonių“, – teigiama feisbuke paskelbto pieno gamintojų protesto anonse. Akciją rengia žemdirbių organizacinis štabas.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Pastaruoju metu sparčiai mažėjanti pieno supirkimo kaina gali grįžti į 2020 metų lygį, prognozuoja Latvijos pieno gamintojų kooperatyvo „Piena logistika“ valdybos pirmininkas Agris Ludriksonis. 2022 metų lapkritį vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje pasiekė rekordinį 49 centų už litrą lygį, o šių metų sausį ji krito maždaug 40 procentų.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina lapkritį po dviejų mėnesių augimo sumažėjo – ji siekė 546,4 euro už toną ir buvo 1,2 proc. mažesnė nei spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 1,7 proc. iki 410,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 36,5 proc. didesnė.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį buvo 309,3 euro už toną – 6,2 proc. didesnė nei liepą ir 18,2 proc. didesnė nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina augo 1,9 proc. iki 257 eurų už toną, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos turėjo prekyba žaliu pienu su kaimyninėmis rinkomis, kuriose supirkimo kainos taip pat augo.

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo drastiškai ir pasiekė pastarųjų šešerių metų rekordą. Kaina stambiesiems pieno tiekėjams Lietuvoje susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, praneša asociacija „Pieno centras“. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gegužę sudarė 312 eurų už toną – 23 proc. daugiau nei prieš metus. Per šių metų sausį–gegužę natūralaus pieno supirkimo kainų vidurkis siekė 317 eurų už toną.

Teismui galutinai paskelbus, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi pašalinti jos interneto svetainėje skelbtą informaciją apie bendrovės „Pieno žvaigždės“ pieno supirkimo kainas 2017 metais ir daugiau jos viešai neskelbti, ministerija teigia, kad ieškos kitų būdų, kaip apsaugoti mažuosius pieno gamintojus.  Pasak ministro Kęstučio Navicko, gavusi teismo nutartį, ministerija įvertins jos argumentus ir per dvi savaites priims sprendimą.

Šių metų pradžia Lietuvos pienininkams klostėsi sudėtingai – mažėjo pieno gamyba ūkiuose, taip pat mažiau pagaminta pagrindinių pieno produktų, krito jų eksporto rodikliai. Europos analitikų vertinimu, Bendrijos pieno rinkoje neapibrėžtumas tęsis dar kurį laiką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šių metų spalį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos padidėjo 8,4 proc., iki 305,2 eurų už toną. Palyginti su praėjusių metų spaliu, supirkimo kainos didėjo 4 proc., teigiama pranešime žiniasklaidai. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, padėtis pieno rinkoje išlieka gana neapibrėžta.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugsėjį buvo 281,5 euro už toną – 7,6 proc. didesnė nei rugpjūtį (261,7 euro). Per metus – rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju – pieno supirkimo kaina buvo 2,4 proc. didesnė (2019 metų rugsėjį – 275,eurai), skelbia Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina  per mėnesį padidėjo 1,8 proc. ir buvo 226,8 euro už toną. Per devynis šių metų mėnesius supirkta 1030,5 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc.

Seimui nespėjus iki liepos 1 dienos priimti pieno supirkimo tvarką reguliuojančio įstatymo, gamintojai ir perdirbėjai dėl to pokyčių nepajus, tvirtina žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jo teigimu, nespėjus iš naujo priimti įstatymo, pieno supirkimo tvarkos kontrolė išlieka.  „Realiai pokyčių didelių nėra, tuo labiau, kad perdirbimo įmonės pasirašė susitarimą, kad jos taikys tas pačias nuostatas, kurios buvo iki šiol, o pasikeitimų jokių nebus“, – BNS sakė ministras.

Pieno supirkimo kainoms krintant, karves auginantys ūkininkai pigiausiai pieną superkančius perdirbėjus rudenį ketina boikotuoti – ne tik kurį laiką neparduoti pieno, bet ir blokuoti privažiavimus prie pasirinktos įmonės. Būsimajam žemės ūkio ministrui užsimenant apie derybų tarp perdirbėjų ir gamintojų inicijavimą, pirmieji tikina, kad kainas diktuoja rinka, o antrieji nesitiki, kad sėdus prie bendro stalo situacija pasikeis. „Visų įmonių neblokuosime.

8 mėnesius iš eilės mažėjusi, liepą mėnesio vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su birželiu, padidėjo 0,7 proc. iki 257,7 eurų už toną. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, iš kurių superkama apie 60 proc. viso pieno šalyje, perdirbimo įmonės liepą už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 303,8 eurus už toną. Per mėnesį ši kaina ūgtelėjo 0,9 proc.

Latvijos rinkoje suaktyvėjus pieno supirkėjams iš Lietuvos ir Lenkijos, pieno kainos šalyje per pastaruosius tris mėnesius šoktelėjo 40 proc. Tačiau tokiam augimui nėra jokios ekonominės priežasties, sakė Latvijos centrinės pieninių sąjungos vadovas Janis Solkas. Jo teigimu, vėliau kainos, tikėtina, smarkiai kris, todėl ūkininkai turėtų atsargiai vertinti užsienio pirkėjų pasiūlymus. Pasak J. Solko, vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje spalį sudarė 248,9 už toną.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ ketina nutraukti visas sutartis su pieno tiekėjais, jei įsigalios ketvirtadienį Seimo priimtas pieno kainų reguliavimo įstatymas, ir iš karto pasirašyti naujas sutartis, kuriose būtų įtrauktos įstatymo nuostatos. „Mes išsiuntėme pranešimus (pieno tiekėjams – BNS), kad sutartys bus nutraukiamos su visais pieno tiekėjais, jeigu įsigalios įstatymas.

Pieno supirkimo kainų šuolių išvarginti ūkininkai išpardavinėja ilgai kurtus ir karčiu prakaitu aplaistytus savo ūkius. Tokia mūsų ūkininkų padėtis labai paranki užsieniečiams, kurie medžioja europinėmis ir mūsų valstybės iždo lėšomis modernizuotus ūkius. Interneto erdvėje padaugėjo skelbimų apie parduodamus pieno ūkius. Vieni išparduoda tik gyvulius, o pievas verčia ariamais plotais ir sėja javus, kiti norėtų atsisakyti visko ir trauktis iš žemdirbystės.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas pareiškė, kad jį šokiravo žemės ūkio ministrės siūlymas reguliuoti pieno supirkimo kainas. Anot jo, būtų paprasčiau tiesiog uždrausti pirkėjams pirkti užsienietiškus pieno produktus. „Tai yra pageidavimų koncertas vartotojų sąskaita. Aš esu šokiruotas minčių, išdėstytų šiame įstatyme.

Žemės ūkio ministerija ketina įstatymu sureguliuoti pieno supirkimo kainas. Ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad po Rusijos paskelbto embargo padėtis šalies žemės ūkyje vis dar yra sudėtinga, todėl norima parengti laikinąjį įstatymą ir sureguliuoti pieno supirkimo kainas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pieno supirkėjai nuo kovo pradžios sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. 70 karvių laikantis Šalčininkų rajono ūkininkas Gžegožas Zuzo kasdien daugiau nei toną pieno parduoda kooperatyvui, kuris žaliavą tiekia bendrovei „Rokiškio sūris“. Ūkininkas skaičiuoja, kad nuo sausio, kilogramo kainai kritus 15 centų, jau pradeda dirbti nuostolingai.

Pieno ūkį turintys Valento ir Ramunės Varnų šeima savo melžiamas karvutes meiliai vadina vardais. Vis dėlto sutuoktiniai teigia: jei Vyriausybės požiūris nepasikeis, melžiamų karvių bandos atsisakys ir augins mėsinius galvijus. Pivonijos seniūnijoje Žeruolių kaime gyvenantys Ramunė ir Valentas Varnai dirba 400 hektarų žemės. Iš jų 120 hektarų – nuosava. Ūkis mišrus – šeima augina javus ir turi melžiamų karvių fermą.

Lietuvos ūkiai kol kas neišnaudoja suteiktos 1,7 mln. tonų kvotos – per metus primelžiama mažiau, penktadienį informuoja „Lietuvos rytas”. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, perdirbėjams ūkininkų tiekiamo pieno kiekis pastaruosius kelerius metus nesumenko tik todėl, kad pastarieji atsirinko didesnio produktyvumo gyvulius. Bet karvių skaičius per pastaruosius ketverius metus sumažėjo kone penktadaliu. „Jeigu niekas nesikeis, pieno pradės trūkti. Iš užsienio daug jo neatsivešime.

Eu­ro­pos ūki­nin­kai, neap­si­ken­tę ma­žų pie­no su­pir­ki­mo kai­nų, pro­tes­tuo­da­mi api­purš­kė pie­nu Eu­ro­pos Par­la­men­tą Briu­se­ly­je. Šiau­lių ap­skri­ties pie­no ūkiai jau nyks­ta, nes iš pie­no už­si­dir­ba ne ga­min­to­jai, o per­dir­bė­jai ir pre­ky­bi­nin­kai.

Baltarusijos pieno perdirbėjai norėtų įsivežti lietuviško pieno ir neslepia savo planų įžengti į Europos Sąjungos pieno rinkas. Lietuvos pieno perdirbėjai atsargiai vertina kaimynų norus ir sako, kad kaina, kurią žada mokėti Baltarusijos perdirbėjai, nėra aukšta, todėl mūsų ūkininkai neturėtų ja susigundyti. Viename Baltarusijos pieno kombinatų perdirbamas tik Gardino srityje perkamas pienas.

2010 metų balandį vidutinė natūralaus (4,15 proc. riebumo ir 3,13 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 811,4 Lt/t, praneša Žemės ūkio ministerija. Balandį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 2,4 proc., t. y. nuo 831 Lt/t iki 811,4 Lt/t. Natūralaus pieno supirkimo kainos mažėjimą lėmė pieno sudėties rodiklių sumažėjimas. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina balandį išaugo 1,4 proc.

Pasaulinės pieno miltų supirkimo kainos ėmė kristi, palyginti su praėjusiu 21 mėnesio laikotarpiu, kai pieno kainos pasaulio rinkose tik kilo, teigia stambiausi pasaulyje pieno eksportuotojai. Kooperatyvui „Fonterra“ priklauso apie 40 proc. pasaulio sviesto, pieno miltų ir sūrio rinkos. Kooperatyvas 140 pasaulio šalyse parduoda produkcijos už 12 milijardų JAV dolerių. Liepos mėnesio nenugriebto pieno miltų kainos „GlobalDairyTrade“ aukcione nukrito 1,1 proc. - iki 4027 JAV dolerių už toną.

Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, gerokai sumažėjo parduodamo pieno, kai kurios perdirbimo įmonės pradeda jausti jo stygių. Tai konstatuota šiandien vykusiame Pieno tarybos posėdyje, praneša LTV „Panorama“. Vasarį už kilogramą natūralaus pieno supirkėjai vidutiniškai mokėjo 83,5 cento, o tai 2 proc. mažiau negu sausį. Suprantama, stambiems pieno gamintojams kainos didesnės, smulkieji turi tenkintis kuklesniu atlygiu.

Pieno gamintojai, ketinantys plėtoti pieno ūkį ir 2010–2011 kvotos metais, iki š.m. kovo 31 d. savivaldybių žemės ūkio skyriams turi pateikti prašymus, kad jų nepanaudota kvotos dalis nebūtų paimta į specialųjį rezervą, praneša Žemės ūkio ministerija. Ministerija pieno gamintojams primena, kad 2009–2010 kvotos metais, kurie baigsis kovo 31 d., buvo būtina įvykdyti ne mažiau kaip 85 proc. turimos pardavimo perdirbti arba pardavimo tiesiogiai vartoti pieno kvotos.

Nuo sausio 1-osios įsigaliojusios naujos pieno supirkimo taisyklės numato griežtesnes sankcijas pieno gamintojams už pateiktą nekokybišką pieną. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nuogąstauja, kad perdirbėjai, kiti pieno supirkėjai gali tuo piktnaudžiauti ir nepagrįstai taikyti pinigines nuoskaitas. Įmonės „Pieno tyrimai“ duomenimis, ištyrus 35 tūkst. ūkininkų ir kitų gamintojų pieno kokybę, kiek daugiau kaip procentas mėginių buvo užteršti antibiotikais ir kitomis inhibitorinėmis medžiagomis.