pieno perdirbėjai

Šiandien Lietuvos ūkininkai vis garsiau prabyla apie neteisybę – už litrą pieno iš perdirbėjų jie gauna vos po 15 centų, o žmonės parduotuvėje tokį pat kiekį pieno nusiperka 10 kartų brangiau.

Prieš kurį laiką prasidėję žemdirbių protestai paskatino gyventojus pieną pirkti ne parduotuvėse, bet pasiimti iš ūkininkų. Iš pradžių pieną dykai ėmę žmonės, vėliau ūkininkams ėmė aukoti pinigus. O dabar prašo pieną ir jo produktus vežti jiems tiesiai į namus. Žmonės žada pirkti. Tačiau ūkininkai baiminasi biurokratinių kliūčių. Anot jų, ne taip paprasta, atvežti pieną ir jį parduoti.

Lietuvos pieno perdirbėjai teigia jau spėję pajusti nuo penktadienio didėjančių muitų produktams, eksportuojamiems iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines valstijas (JAV), poveikį, rašo portalas lrt.lt.

Premjeras ir pieno perdirbėjai sutarė, kad šie vasarą nemažins pieno supirkimo kainos. Algirdas Butkevičius garantuoja, kad perdirbėjai laikysis savo žodžio, nors pieno gamintojai tuo netiki - jie tikino, kad ligšioliniai panašūs susitarimai su perdirbėjais buvo niekiniai. „Buvo susitarta, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais perdirbėjai išlaikys kainą, kokia yra šiuo metu.

Premjeras Algirdas Butkevičius su pieno perdirbėjais antradienį ketina aptarti sudėtingą padėtį pieno sektoriuje ir ieškoti bendrų būdų, kaip ją pagerinti. Žemės ūkio ministrė tikisi su perdirbėjais susitarti, kad pieno supirkimo kainos toliau nemažėtų. Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė teigė, jog premjeras su pieno perdirbėjais ketina tartis dėl pieno kainų stabilizavimo.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Žemės ūkio ministerija neatsisako minties reguliuoti kainas pieno gamybos, perdirbimo, prekybos ir mokesčių grandinėje. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka sako, kad bus siekiama suvaldyti kainų žirkles, tačiau perdirbėjai ir toliau tam prieštarauja.

Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prieštarauja šalies Konstitucijai bei konkurencijos laisvei ir gali paskatinti perdirbėjus žaliavą pirkti iš užsienio, mano Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, norint padėti smulkiesiems ūkininkams, reikia skatinti juos kooperuotis, o ne reguliuoti kainas. Pieno kainų reguliavimui pareiškė nepritariantys ir pieno perdirbėjai bei dalis ūkininkų, kuriuos jis esą turėtų ginti.

Seimas leido nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas, kurios galiotų nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų.Jos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų. Dabar, pasak „darbiečių“, minimali kaina siekia apie 147 eurus už toną. Seimas neatsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisės departamento įspėjimą, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai.

 Pernai Rusijos rinką ir beveik ketvirtadalį pajamų praradusios vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovės Vilkyškių pieninė vadovas tikisi, kad jos pajamos šiemet bent jau pirmąjį pusmetį stabilizuosis. „Pirmąjį pusmetį nematome požymių, kad kas keistųsi“, - BNS sakė Gintaras Bertašius. Pasak jo, nors pajamos pernai smuko, įmonės rezultatus jis vertina normaliai. „Aš vertinu normaliai, nes kiekio prasme turime praktiškai tą patį. Tai turime sumažėjusias pajamas tiesiog.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jokie pieno rinkos reguliavimai nepadės sumažinti produktų kainų parduotuvėse. Likus metams iki rinkimų darbiečiai Seimui pateikia ne vieną įstatymą, kuriuos politiniai konkurentai vadina populistiniais. Vienas tokių - Darbo partijos delegeuotos Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymas reguliuoti pieno produktų rinką ir kainas.

Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai parduoda karves ir uždaro ūkius. Tragišką situaciją bando gelbėti Vyriausybė – siūlo trišalį susitarimą, kad būtų nustatytos minimalios pieno ir mėsos supirkimo kainos. Patys ūkininkai nesiima vardyti kam – perdirbėjams ar prekybininkams atitenka jų darbo vaisiai. Tačiau nesibodi pasakyti, kad keliama puota maro metu, mat  ūkininkams brangiau kainuoja pagaminti pieną nei jį parduoti.

Gražvyda Grigaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors nuo šiol Lietuvos pieno įmonės pieno produktus galės vežti į Argentiną, pieno perdirbėjai šia žinia pernelyg nesidžiaugia. Pasak jų, ši Pietų Amerikos valstybės rinka juos menkai domina dėl savo konkurencingumo. Kad Lietuvos įmonės galės vežti pieno produktus į Argentiną, oficialiai patvirtino Argentinos nacionalinės sveikatos ir maisto kokybės tarnyba.

Žinių radijas Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad siūlymu reguliuoti ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų santykius, siekiama skatinti pieno produktų vartojimą. Sumažintas prekybos antkainis esą sumažintų jų kainas.

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

 Vida Tavorienė Pastaraisiais mėnesiais pusvelčiui pieną pardavinėjantys ūkininkai sulaukė valdžios priekaištų, kad dėl žemų kainų esą kalti ir jie patys, nes yra nesusikooperavę ir priklauso nuo perdirbėjų sprendimų. Tokie kaltinimai žeidžia gamintojus, ypač tuos, kurie savo kailiu patyrė, kad kurti pieno gamintojų kooperatyvus Lietuvoje – iššūkis. Ūkininkai įsitikinę, kad kooperatyvai buvo ir tebėra tikslingai smaugiami, o valdžia liko abejinga ir neužstojo gamintojų.

Valstybės vadovai, ūkininkai ir perdirbėjai mėgina tartis, kokių priemonių imtis ir kokiais būdais paremti nuo Rusijos sankcijų kenčiančiam žemės ūkio, maisto perdirbimo sektoriams. Tačiau kol kas nesiseka rasti visoms pusėms tinkančio sutarimo: ūkininkai skaičiuoja daug didesnius nuostolius, nei skelbia Žemės ūkio ministerija, pieno perdirbėjai tvirtina, kad pieno supirkimo kainos nemažino tiek, kiek skelbia valstybės institucijos.

Rusijos įvestų apribojimų poveikis lietuviškų maisto produktų ir žaliavų importui bus mažesnis nei manyta anksčiau. Lietuvos pieno perdirbėjai susidoros su šios rinkos praradimu lengviau. Su didesniais sunkumais susidurs pieno gamintojai bei mėsos sektorius. Jiems, tikėtina, pririeks didžiausio valstybės dėmesio.

Viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ nepraranda optimizmo dėl šiuo metu uždarytos Rusijos rinkos. Pasak įmonės valdybos pirmininko Daliaus Trumpos, įmonė planuoja dirbti Rusijos rinkoje. „Mes planuojame Rusijoje dirbti ir tokiomis apimtimis, kad tai nepakenktų bendrovės finansiniam stabilumui“, - BNS sakė D.Trumpa. Jis teigė, kad nors kaimyninė valstybė jau daugiau nei pusantro mėnesio neįsileidžia lietuviškos produkcijos, įmonė tikisi grįžti į rinką.

Lietuvos perdirbėjai ruošiasi konkuruoti su galimais investuotojais, o pieno gamintojai tikisi naujo požiūrio į juos ir didesnių pieno supirkimo kainų. Jaunas rusų milijardierius, agresyviai veikiantis pieno rinkose, šią vasarą nupirko dvi stambiausias pieno perdirbimo įmones Latvijoje ir pasiuntė žinią apie galimas investicijas Lietuvoje. Ekspertai mano, kad ši žinia sujauks palyginti ramų Lietuvos pieno perdirbėjų gyvenimą.

Viena didžiausių Latvijoje pieno perdirbimo įmonių „Valmieras piens“ parduota Rusijos investuotojui, skelbia verslo naujienų svetainė „Nozare.lv“, remdamasi neoficialiais šaltiniais. Investuotojas - rusų verslininkas Aleksandras Beschmelnickis, kuris šių metų kovą įsigijo „Rigas Piena kombinats“ akcijų ir dirba pieno versle Rusijoje, NVS ir tarptautinėse rinkose, nurodė šaltinis. „Valmieras piens“ valdybos pirmininkas Rolandas Gulbis portalui „Nozare.

Ketvirtadienį surengtoje konferencijoje dalyvavę pieno perdirbimo įmonių vadovai patvirtino gyventojų nuogąstavimus, kad nuo spalio pieno produktai brangs. Tačiau keliais centais brangesnį pieną, sūrį ir sviestą rasime parduotuvių lentynose, nesiryžo prognozuoti nė vienas iš dalyvių. „Kiek pieno produktai pabrangs – įmonės paslaptis. Negalime šito atskleisti dėl galimų konkurentų kartelinių susitarimų“, - žurnalistams teigė „ Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Superkamo pieno dalis iš ūkininkų, tiekiančių daugiau kaip 40 tonų per mėnesį, sudaro apie 32 proc. viso didžiųjų perdirbėjų supirkto žaliavinio pieno kiekio. Superkamo pieno dalis iš ūkininkų, tiekiančių daugiau kaip 40 tonų per mėnesį, sudaro apie 32 proc. viso didžiųjų perdirbėjų supirkto žaliavinio pieno kiekio. Stambūs Lietuvos pieno perdirbėjai skelbia, jog gruodį už superkamą pieną mokėjo daugiau nei Vakarų Europos perdirbėjai.