pienininkystė

Pieno gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškos priimamos iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos, rašoma Kėdainių rajono savivaldybės pranešime.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupė „Žemaitijos pienas“ per praėjusius metus, preliminariais duomenimis, gavo 263,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2021-aisiais (201,2 mln. eurų). Grupės neaudituotas grynasis pelningumas pernai siekė 1,5 proc.

Ūkininkams pieno supirkimo kainos krenta. O parduotuvėse pieno produktai vis dar neregėtose aukštumose. Neapsikentę perdirbėjų ir prekybininkų godumo žemdirbiai ėmė streikuoti. Jie išpila pieną arba dalija jį dykai žmonėms. Socialiniame tinkle „Facebook“ pienininkyste užsiimantys ūkininkai piktinasi, kad turi išlaikyti perdirbėjus ir prekybininkus. Anot jų, pieno produktų kainos kyla visur ir visiems, tik ne ūkininkams už jų parduodama pieną.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintoja „Auga Group“ keičia struktūrą ir pirmajame pertvarkos etape atskiria augalininkystės, pienininkystės bei žemės valdymo veiklas, taip pat pradeda vystyti ir plėsti žemės ūkio inovacijų veiklą.

Pienininkystė yra labai reikšmingas sektorius mūsų žemės ūkyje, todėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) jam skirta ženkli parama. Pieno gamintojams ir toliau bus mokamos susietosios išmokos – jiems teks daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos. Jie taip pat galės kreiptis investicinės paramos, dalyvauti kitose kaimo plėtros priemonėse ir rinktis klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas – ekoschemas.

Susietosios paramos dydis už pienines karves naujame Europos Sąjungos finansiniame periode nuo 2023 iki 2027-ųjų vidutiniškai per metus sieks 45,4 mln. eurų – 32,4 proc. daugiau nei 2015–2022 metais. Ši parama sieks 7,5 proc. viso tiesioginių išmokų voko arba daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Patyręs specialistas ragina ūkininkus naujai įvertinti ne tik turimą įrangą, taikomas technologijas, gyvulių kokybę, bet ir melžėjų gebėjimus. Kritus pieno supirkimo kainoms, pieno gamybos ūkiams labai svarbu išgyventi šį sunkmetį. Vienintelė išeitis – mažinti pieno gamybos savikainą. Daugelis pieno gamintojų tvirtins, kad jie visas galimybes jau išnaudojo, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo mokymo centro vadovas doc. dr.

Rugsėjo 16 d. prasidėjo antras paraiškų rinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, skirtą remti pienininkystės veiklos modernizavimą. Paraiškas galima pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) iki spalio 18 d. Svarbiausia naujovė pateikusiems paraiškas rudenį – didesnė galima paramos suma vienam projektui. Ši suma gali siekti iki 250 tūkst. litų.

Anna-Maija Heikkilä tyrinėjo, kaip naujosios technologijos ir bandos optimizavimo programos veikia pienininkystės ūkius. Mokslininkė išskyrė pora svarbių aspektų: 1) automatizuotos melžimo sistemos leidžia padidinti pienininkystės ūkių produktyvumą bei užtikrinti veiklos perspektyvas; 2) sergančių karvių gydymas ūkiuose ne tik reikalingas, tačiau ir ekonomiškai naudingas.

Liūdniausios perspektyvos, žemdirbių teigimu, laukia smulkių ir vidutinių ūkių. Tuo metu mėsinius galvijus auginantieji džiaugiasi atsigaunančia rinka.Kauno rajono ūkininko Nikolajaus Dubnikovo valdos – 400 hektarų. Juose šeimininkas augina grūdines kultūras ir beveik šimto mėsinių galvijų bandą. „Nesinorėtų būti tuo žemdirbiu, kuris sudaro įvaizdį apie žemdirbius, kad jiems visada blogai, jie visada verkia, amžinai nelaimingi“, – kalbėjo ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.

Nederlingose žemėse Molėtų rajono žemdirbiai puoselėja kaimo turizmą, ekologinę žemdirbystę, gyvulininkystę. Žemdirbiams stiprinti ir plėsti ūkius padeda Europos Sąjungos bei šalies biudžeto išmokos už žemės ūkio produkciją, taip pat pagal konkrečias priemones teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) parama. Ketina modernizuoti ūkį Antaliežių kaime ekologiškai ūkininkaujantys Elvyra ir Alvydas Pekarskai verčiasi pienininkystė.

Tauragės kaimiškosios seniūnijos Kuisių kaime ūkininkaujantis Aivaras Martinaitis žalmargių pieningumą bando pakelti vienos radijo stoties grojamos muzikos pagalba. Kad karvės duotų daugiau pieno, šiuolaikinis mokslas siūlo imtis įvairiausių priemonių. Ir mokslininkai, ir ūkininkai nuolat suka galvas, kad primilžis būtų kuo didesnis. Kai kas mano, kad leidimas žalmargėms klausytis muzikos pavirs papildomais pieno litrais.

Šiaulių rajono Saveikių kaimo ūkininkas Algimantas Gasparaitis – tikras miestietis, dar prieš dešimtmetį neturėjęs jokio supratimo ne tik apie ūkininkavimą, bet ir apie kaimo gyvenimą. Kai mieste tapo striuka su darbais, Algimantas intuityviai suvokė, jog bent badu ant žemės maitintojos nemirs: pardavė kolektyvinį sodą ir už gautus pinigus nusipirko apleistą sodybą Saveikiuose. Kaip priedą prie jos gavo karvę.

2010 metų sausį vidutinė natūralaus (4,37 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 853,4 Lt/t, praneša Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Pieno produktų skyrius. Per sausį, palyginti su gruodžiu, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 1,8 proc., t. y. nuo 869,3 Lt/t iki 853,4 Lt/t. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina 2010 metų sausį, palyginti su 2009 metų sausiu,  padidėjo 27,4 proc.