pienas lt

Estijos ir Latvijos pieno gamintojų planai statyti 100 mln. eurų vertės perdirbimo gamyklą paaštrins konkurenciją Baltijos šalyse, tačiau naujokams įsitvirtinti rinkoje lengva nebus, mano ekonomistas. Tuo metu Lietuvos perdirbėjai, didelę dalį pieno atsivežantys iš šių šalių ūkininkų, teigia nesibaiminantys ir mano, jog gamykla ilgainiui paskatins žalio pieno gamybą.

Pasak Kupiškio rajono ūkininkės Adelės Danutės Adamonienės, rizika yra nuolatinis ūkininko palydovas, tačiau daug ir nuoširdžiai dirbant ji visada atsiperka. Tą puikiai rodo jos pačios pavyzdys – kažkada nuo ūkininkų konsultavimo perėjusi prie realios veiklos, šiandien moteris džiaugiasi sukurtu bene didžiausiu rajone sėkmingu pieno ūkiu.

Iš Europos Sąjungos (ES) paramą skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo pareigų sausį atleistas Erikas Bėrontas apskundė atleidimą teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė BNS pranešė, jog E. Bėronto skundas gautas antradienį. „Vakar skundas tik gautas ir šiandien jis pateko pas teisėją ant stalo. Per savaitę bus apsispręsta, ar priimti nagrinėti šį skundą“, – tvirtino teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė–Baltaduonė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinsis, ar žemės ūkio ministras Bronius Markauskas supainiojo interesus, kai paskyrė Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovą Eriką Bėrontą antrai kadencijai. Pats B. Markauskas sako, jog šis tyrimas atsakys į visus viešai keliamus klausimus. Komisija trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą Seimo narės Agnės Bilotaitės pranešimo pagrindu. Jame teigiama, kad E. Bėronto vadovaujama agentūra yra skyrusi 4 mln.

Žemės ūkio ministras tikisi, kad dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Eriko Bėronto likimo daugiau aiškumo bus pirmadienį. Bronius Markauskas teigia, jog E. Bėrontas galėtų trauktis savo noru. Pats E. Bėrontas savo sprendimo kol kas nekomentuoja. „Sutarėm, kad pirmadienį vakare susitiksime ir nuspręsime. (...) Manau, kad politiškiau būtų parašyti pareiškimą, tada ir atleisiu. Dabar negaliu atleisti, nes jau yra paskirtas kadencijai ir jis gali išeiti savo noru.

Sprendimas antrai kadencijai skirti teisėsaugos tyrime specialiojo liudytojo statusą turintį Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovą Eriką Bėrontą kompromituoja žemės ūkio ministrą ir mažina pasitikėjimą institucija, sako prezidentės patarėjas. „Kai kalbama apie instituciją, per kurios rankas eina per 5 mlrd.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl sveikatos apsaugos viceministrės A.Bilotienės-Motiejūnienės, aiškinamasi, ar viceministrei nekyla konfliktas priimant sprendimus dėl buvusios darbovietės. VTEK tyrimą pradėjo trečiadienį, pagal konservatoriaus Kazio Starkevičiaus skundą. Jame nurodyta, kad viceministrė, nepraėjus vienerių metų „atvėsimo“ terminui, galbūt priima sprendimus dėl Vilniaus universiteto Santaros klinikų.

Kooperatyvo „Pienas LT“ naujos gamyklos projektą remianti Lietuva gali sulaukti Europos Komisijos (EK) sankcijų, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau, pasak Virginijos Baltraitienės, konsultuotis su EK bijoma, tačiau kartu baiminamasi, kad gavęs papildomų pinigų, „Pienas LT“ panaudos juos ne pagal paskirtį. „Tikrai neatmetu to, kad kažkada gali būti sankcijos didelės. Ne tik už tai, kad tuos 4 mln.

Suvažiavime pieno gamintojai aptars savo išlikimo strategiją, o iš valdžios pareikalaus atsakomybės už nesugebėjimą pažaboti perdirbėjų ir prekybininkų savivalę. A ntradienį, vasario 24-ąją, iš visos šalies į Vilnių, Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ sugužės apie 2 000 pieno gamintojų – ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių narių. Pieno gamintojai savo suvažiavimų nenumeruoja, jų rengimo periodiškumo nenumato, todėl kiekvieną iš jų galima pavadinti neeiliniu.

Jolita Žurauskienė VL žurnalistė Sausį perdirbėjai ir vėl sumažino pieno supirkimo kainas. Todėl vieni žaliavos gamintojai likviduoja ir mažina karvių bandas, o kiti ieško išeities.   Širvintų rajono pieno ūkio šeimininkas Artūras Barauskas sakė, kad ateityje jis taps sofos ūkininku. „Nuotaika prasta. Jei dirbi ir nieko neuždirbi, kyla klausimas, ar reikia vargti. Nepajėgiame dirbti vien tik iš idėjos, juk norime ir uždirbti“, – pabrėžė pašnekovas.

 Po pasirinkto įrangos gamintojo bankroto naują tiekėją radęs kooperatyvas „Pienas LT“ keičia pieno perdirbimo gamyklos veiklos pradžios terminus ir ieško papildomų lėšų pabrangusiam projektui įgyvendinti. „Verslo žinios“ rašo, kad nuspręsta projektą suskirstyti į du etapus, kad būtų spėta pasinaudoti skirta europine parama, tačiau dėl to gamykla ir pabrangs.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Pusdykiai pieno žaliavą priversti parduoti ūkininkai įsitikinę, kad pieno ūkis nusiris į bedugnę, jei Lietuvoje nebus iš esmės sutramdyti oligopolininkai. Parlamentas Vyriausybei siūlo skubiai gelbėti pieno ūkį, tačiau šalies premjeras kol kas apsiriboja tik moralais perdirbėjams.   Pieno gamintojai, Naujųjų metų išvakarėse susitikę su premjeru ir žemės ūkio ministre, eilinį kartą bandė aiškinti, kad Lietuvos pieno ūkį gali ištikti pats niūriausias scenarijus.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlys įteisinti tipines žaliavos supirkimo sutartis, kurios buvo panaikintos prieš dvejus metus. Tačiau pieno gamintojai netiki, kad pastarosios pažabos perdirbėjų savivalę. Ūkininkas Sigitas Razvadauskas sakė, kad galiojusiomis sutartimis jis buvo nusivylęs. „Visiems yra aišku, kad ką bedarytų valdžia, perdirbėjai visada ras būdų, kaip sutartis apeiti“, - apgailestavo pašnekovas.

Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, pieno gamintojai po truputėlį pradėjo eksportuoti pieną į Baltarusiją, tačiau eksporto tempus stabdo vėluojantys atsiskaitymai, rašo „Lietuvos žinios“. „Tūkstantis tonų išvežta per kokias tris savaites. Tas procesas prasidėjo rugsėjo viduryje“, - dienraščiui „Lietuvos žinios“ ketvirtadienį sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkas Bronius Markauskas.

Žaibiška pieno perdirbėjų reakcija į užsidariusią Rusijos rinką smogė ir Panevėžio rajono pieno ūkiams, ypač dirbusiems su didžiaisiais pieno perdirbėjais. Situacija įtempta Ramygalos seniūnijoje ūkininkaujantis Algis Kisielis prisipažino, kad jam supirkėjai kainą numušė iki 56 centų už litrą. Tiesa, šią savaitę jie pasiūlė jau 6 centais daugiau. Tačiau ir tokia kaina, pasak ūkininko, yra tiesiog ašaros ir gresia bankrotas.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) vykdo aktyvią plėtrą. Keturi investuotojai – ŽŪK „Pienas LT“, UAB „Ryterna“, UAB „Rokor“ ir UAB „Raguvos baldai“ – atlieka statybų darbus, kurių bendras plotas sudaro 31 tūkst. kv. metrų Kauno LEZ teritorijos. Tai – didžiausia šiuo metu vykdoma teritorinė plėtra Kauno regione. „Plėtra rodo, kad investuotojai jau įvertino Kauno LEZ teikiamus privalumus verslui – patogią infrastruktūrą, susisiekimą bei mokestines lengvatas.

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas Lt” ketina naują pieno perdirbimo gamyklą statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Projektui, kurio bendra vertė - 91 mln. litų, suteikta 50,8 mln. litų europinės paramos, likusi dalis bus finansuojama „Pienas Lt“ ir skolintomis lėšomis. Gamyklos darbus planuojama baigti 2014 metų liepą, o veikti ji turėtų pradėti 2014 metų pabaigoje. „Pienas Lt“ įkurtas 2008 m. Šiuo metu jo pajininkais yra 208 Lietuvos pieno ūkiai.

Kauno laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) valdymo bendrovė pasirašė sutartis su 16 Lietuvos ir užsienio kompanijų, kurių investicijų Lietuvoje suma sieks 1,3 mlrd. litų. Planuojama, kad Kauno LEZ įsikūrusios įmonės įsteigs daugiau nei 1000 darbo vietų ir sudarys sąlygas darbo vietų kūrimui už Kauno LEZ ribų. „Tarptautinė patirtis rodo, kad viena darbo vieta laisvojoje ekonominėje zonoje sukuria tris darbo vietas už LEZ ribų.

Kooperatyvo „Pienas LT“, statančio 91 mln. litų vertės pieno perdirbimo gamyklą Kaune, grynasis audituotas pelnas pernai siekė 3,544 mln. litų, tuo tarpu 2011 metais bendrovė patyrė 120 tūkst. litų nuostolių. Kooperatyvo pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 8,9 proc. iki 138,221 mln. litų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Pienas LT“ 2012 metų veiklos ataskaitoje. „Pienas LT“ pardavimo savikaina pernai smuko 11,8 proc. iki 132,26 mln.

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT”, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje jau pradėjęs pieno perdirbimo gamyklos statybą, pasirašė paskolos sutartį su Šiaulių banku. Bankas pienininkams skolina 10 milijonų litų, šiais pinigais bus finansuojama dalis gamyklos statybos darbų. Pieno perdirbimo gamyklos statybos rangovais kooperatyvas pasirinko bendrovę „Autokausta”. Statybos darbus, kurių vertė 31,27 mln litų, „Autokausta” planuoja baigti kitų metų liepos mėnesį.

Lietuvos perdirbėjai ruošiasi konkuruoti su galimais investuotojais, o pieno gamintojai tikisi naujo požiūrio į juos ir didesnių pieno supirkimo kainų. Jaunas rusų milijardierius, agresyviai veikiantis pieno rinkose, šią vasarą nupirko dvi stambiausias pieno perdirbimo įmones Latvijoje ir pasiuntė žinią apie galimas investicijas Lietuvoje. Ekspertai mano, kad ši žinia sujauks palyginti ramų Lietuvos pieno perdirbėjų gyvenimą.

Šių metų vidutinės grūdų kainos bus didesnės nei 2011-aisiais, tačiau ekspertai sako, kad maisto produktų brangimui didesnę įtaką gali turėti ne grūdų kainų padidėjimas, o oligopolijų įsigalėjimas miltų, duonos ir pieno produktų gamybos bei prekybos sektoriuose. Ar brangs duona? Grūdai šįmet 15–25 proc. brangesni nei prieš metus, nors javų augintojų dalis duonos kainoje sudaro tik 12–13 proc. Vadinasi, net ir kylant grūdų supirkimo kainai duona lyg ir neturėtų brangti.

Prieš trejus metus vienoje konferencijoje Lietuvos pienininkystės ūkių žemdirbiai paskelbė, kad jie kuria kooperatyvą ir statys pieno perdirbimo įmonę. Projektas atrodė įspūdingai, nes pasistatę gamyklą, kuri galėtų perdirbti apie 33% Lietuvoje primelžiamo pieno, žemdirbiai išvengtų perdirbėjų diktato, svariai prisidėtų prie pieno supirkimo kainų reguliavimo.

Pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“ svarsto alternatyvias vietas būsimai pieno perdirbimo įmonei. Jos numatytos Kaune, Kėdainiuose arba Panevėžyje. Kėdainių rajono savivaldybės merė Nijolė Naujokienė lankėsi Lietuvos žemės ūkio rūmuose Kaune ir neeiliniame Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos posėdyje pristatė  galimybes mūsų rajone įkurtame Pramonės parke steigti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę.

Antradienį prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) prieš naujos pieno perdirbimo pramonės gamyklos statybą protestavo Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga (LMP). Jos teigimu, šio projekto įgyvendinimas sukels labai neigiamas pasekmes – žala sieks apie 250 mln. Lt, 3 tūkstančiais išaugs bedarbių gretos. Pasak LMP pirmininkės Gražinos Gruzdienės, akcijoje leista dalyvauti 200 žmonių, nors buvo prašoma 400-ams. akcijos metu žemės ūkio ministrui buvo įteikta beveik 2,5 tūkst.

Ūkininkų pasiryžimas nesitaikstyti su mažomis pieno supirkimo kainomis suvienijo perdirbimo įmonių darbuotojus ir jų darbdavius. Kaltina avantiūra Keli šimtai šalies pieno kombinatų darbuotojų šiandien prie Žemės ūkio ministerijos prašys neleisti susikooperavusiems pieno gamintojams statyti penktą šalyje stambią pieno perdirbimo įmonę.

Su ūkininkais susitikę perdirbimo įmonių atstovai negalėjo pasakyti nieko paguodžiančio. Žemės ūkio rūmuose surengtame pieno gamintojų susitikime su stambiausių pieno perdirbimo bendrovių vadovais aptarė kritišką ūkių situaciją. Tačiau perdirbėjai tik dar kartą pareiškė, kad didinti supirkimo kainų nėra jokių galimybių.