petras cvirka

Vilniaus savivaldybės taryba kitą savaitę spręs dėl sovietmečio rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimo naikinimo. Šį klausimą planuota išspręsti dar birželio viduryje, tačiau tuomet posėdis nutrūko, opozicijai atsisakius jame toliau dalyvauti. „Nesvarstyti klausimai perkelti artimiausiam Tarybos posėdžiui, kuris vyks kitą trečiadienį“, – BNS šią savaitę sakė sostinės savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas. Vienas iš jų – dėl P. Cvirkos aikštės pavadinimo.

Prieš trejus metus Vilniuje nukeltam rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos paminklui teisinė apsauga netaikyta pagrįstai, šią savaitę konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Rašytojo vaikaitis Aidas Pivoriūnas teigia rankų nenuleisiantis – jis ruošiasi kreiptis į teismus užsienyje. „Visų lietuviškų teismų epopėja buvo tam, kad galėčiau žengti jau ne lietuviškų teismų keliu. Neperėjus Grįžulo ratų Lietuvoje, negali kreiptis į rimtesnius teismus.

Sostinėje netrukus turėtų būti panaikintas rašytojo ir sovietmečio veikėjo Petro Cvirkos skvero pavadinimas – bent jau kol kas skveras liks bevardžiu, o prie svarstymų dėl naujo pavadinimo ketinama grįžti ateityje. Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS teigė, kad komisija panaikinti skvero pavadinimą apsisprendė dar kovo pradžioje, šį sprendimą dar turės patvirtinti miesto taryba.

Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, pirmadienį nusprendė, kad Vilniuje esanti Petro Cvirkos aikštė ir Liudo Giros gatvė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadintos. „P. Cvirkos aikštės ir L. Giros gatvės pavadinimus – pakeisti, o dėl S. Nėries gatvės dar palauksime“, – pirmadienį po komisijos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Vadinamoji desovietizacijos komisija penktadienį posėdyje spręs dėl Kosmoso gatvės pavadinimo Visagine, paminklo Galiūno“ kolūkiui Alytaus rajone. Iš viso darbotvarkėje – 17 objektų. Tarp jų – rašytojų ir sovietinių veikėjų Petro Cvirkos bei Liudo Giros, poetų Juliaus Janonio, Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai Pakruojyje, Partizanų, Tarybų gatvių, Taikos prospekto pavadinimai Visagine.

Vykdydama desovietizacijos įstatymą Vilniaus miesto savivaldybė pranešė siekianti, kad būtų įvertinti Liudo Giros, Salomėjos Nėries gatvių ir Petro Cvirkos skvero pavadinimai. Miesto Istorinės atminties komisija dėl šių pavadinimų kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydama įvertinti sostinės gatvių, kurių pavadinimai siejami su totalitariniu sovietmečio režimu ir jo ideologija, pavadinimus.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nusprendė sovietų veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklą perduoti Grūto parkui Druskininkuose. Šiuo metu paminklas laikinai saugojamas savivaldybės įmonės „Grinda“ teritorijoje. Pamėnkalnio skvere daugiau nei 60 metų stovėjęs P. Cvirkos paminklas nukeltas pernai lapkritį. Prieš tai paminklas Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybos sprendimu  išbrauktas iš Kultūros vertybių registro.

Nepaisant anksčiau išreikštos neigiamos gyventojų nuomonės, Utenos valdžia planuoja pervadinti mieste esančias sovietinių rašytojų ir politinių veikėjų vardu pavadintas Petro Cvirkos ir Liudo Giros gatves. Pagal parengtą savivaldybės tarybos sprendimo projektą, P. Cvirkos gatvės pavadinimą ketinama pakeisti į Dvaro, o L. Giros gatvės – į Senamiesčio. Anot savivaldybės, tai daroma dėl dviprasmiško P. Cvirkos ir L. Giros veiklos vertinimo.

Buvusiame Petro Cvirkos skvere pradėti aplinkos tvarkymo darbai. Kartu su šių metų gegužę vykusių kūrybinių dirbtuvių dalyviais buvo sutarta, kaip šią vietą atnaujinti ir pritaikyti renginiams. Į pirmuosius bus kviečiama dar šią vasarą. Prieš metus išmontavus P. Cvirkos paminklą, aikštė tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių iki šiol netraukė miestiečių – buvo nepatogi judėjimo negalią turintiems žmonėms, taip pat tėvams su vaikiškais vežimėliais, dviratininkams.

Vilniuje penktadienį bus nukeltas Petro Cvirkos paminklas. Dešimtmečius diskusijų keliantis sovietmečio veikėjo ir rašytojo paminklas sostinėje nukeliamas ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, kad darbus atliks savivaldybės įmonė „Grinda“, teritorija bus aptverta dėl aplinkinių saugumo, taip pat į galimas provokacijas bus pasirengę reaguoti savivaldybės ir policijos pareigūnai.

Aistros dėl Petro Cvirkos paminklo vis labiau kunkuliuoja. Į menininkių ir savivaldybės konfliktą prie paminklo turėjo įsikišti net policija. Samanomis Cvirką padengusioms menininkėms policija liepė šias nuimti ir išmontuoti apie paminklą pastatytus pastolius. Menininkės sako, kad leidimą renginiui savivaldybė davė, tad tai, kas dabar vyksta yra cenzūra ir meno kūrinio išniekinimas. Savivaldybė atkerta, kad tai tiesiog menininkių manipuliacija.

Sostinėje dvi menininkės, vykdydamos meninę akciją, dirbtinėmis samanomis padengė Petro Cvirkos paminklą, Vilniaus savivaldybė teigia jokio leidimo performansui nedavusi. Menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė, užbaigusios dekoruoti paminklą, penktadienį informavo susidūrusios su „beprecedenčiu cenzūros aktu“, nes joms neleista nuo dekoruoto paminklo nuimti pastolių bei darbą dengusio audeklo.

Rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas viešojo intereso vardan kreiptis į teismą dėl, jo nuomone neteisėto, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pasiryžimo nukelti paminklą seneliui. Vyras teigia, kad paminklo nukėlimas yra politiškai motyvuotas žingsnis, numatytas Vilniaus valdančiųjų programoje, ir su teise nieko bendra neturi.

Paveldosaugininkai įtraukė sostinės Petro Cvirkos skverą į saugomų vertybių registrą. Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino sprendimą, kartu nustatydama skvero vertingąsias savybes.  „Priimtas sprendimas suteikti apsaugą skverui, kuris yra tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių. Vertinimo taryba nusprendė nustatyti vertingąsias savybes, tų savybių sąrašas ne toks jau mažas.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį spręs, ar pritarti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos skulptūros nukėlimui. Rezoliucijoje numatyta, kad paminklą kol kas saugotų savivaldybės administracija, vėliau jis būtų perduotas valstybei. Taip pat bus prašoma tarybos sutikimo perduoti valstybei keturias sovietines skulptūras, iki 2015-ųjų stovėjusias ant sostinės Žaliojo tilto.

Paveldosaugininkai nusprendė, kad Vilniaus centre stovintis sovietinis Petro Cvirkos paminklas nevertas teisinės apsaugos ir išbraukė jį iš kultūros vertybių registro. Savivaldybė jau rengia jo iškėlimo planus į kitą vietą ir svarsto apie atskirą ekspozicijų vietą sovietmečio stabams. Skverą žada atnaujinti, bet išsaugoti bent dalį sovietmetį menančių architektūros detalių.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad paveldosaugininkams panaikinus Petro Cvirkos paminklo teisinę apsaugą, toliau dėl šio objekto likimo turi spręsti savivaldybė ir vilniečiai.   „Šis paminklas tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o yra tiesiog sovietinės politikos simbolis ir tiesiog jo šiuolaikinė Lietuva, šiuolaikinė valstybė turėtų nesaugoti kaip kultūros vertybės – mūsų pagrindinis tikslas buvo toks.

Alytaus „Dzūkija“ tęsia komplektacijos darbus. Klubas pranešė, kad naujuoju komandos vyriausiuoju treneriu tapo Ramūnas Cvirka. Paskutinįkart strategas Lietuvos čempionate dirbo 2018-2019 m. sezone, kai vadovavo Kėdainių „Nevėžiui“.  Pastarąja R.Cvirkos darboviete buvo Sankt Peterburgo „Zenit“ jaunimo komanda, kurią jis paliko žiemą. Prieš keletą dienų Alytiškiai paskelbė ir apie papildymą žaidėjų gretose.

Lietuvoje netylant diskusijoms dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniuje, istorikai dalinasi surinkta informacija apie aktyvų rašytojo kolaboravimą su sovietų valdžia. Jų akimis, istoriniai faktai įrodo P. Cvirkos vaidmenį sovietmečiu. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai parengė analizę apie P. Cvirkos veiklą.

Petro Cvirkos paminklas sostinėje ir vėl kursto aistras. Kultūros ministras Simonas Kairys siekia, kad paminklas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro. Tai atrištų Vilniaus savivaldybei rankas paminklą iš aikštės pašalinti. Savivaldybės atstovai P. Cvirkos monumentą vadina balandžių išviete, o rašytojo anūkas šlykštisi, kaip sako, tokiu populizmu ir ragina aikštėje įprasminti istorinę atmintį. Jau netrukus Petro Cvirkos paminklo sostinės centre gali nebelikti.

Kultūros ministras Simonas Kairys pasiūlė išbraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro. Tai leistų Vilniaus miesto savivaldybei iškelti paminklą iš sostinės centro, tačiau prasidedantys svarstymai vėl skatina diskusijas tarp politikų ir kultūros veikėjų. Naujienų agentūra BNS pateikia argumentus už ir prieš skulptūros nukėlimą.

Petras Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia ir tai sukėlė „žalingų pasekmių“ Lietuvai bei jos piliečių likimams, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC). Centras BNS persiuntė išvadą, kuri pateikta ir savivaldybės Istorinės atminties komisijai – joje nurodoma, kad išanalizavęs specialistų pažymose „išdėstytus istorinius faktus bei jų aplinkybes ir istorinį kontekstą“, centras gali pagrįstai konstatuoti P. Cvirkos „aktyvų kolaboravimą“ su ok...

Paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai negalima nukelti, nes jis yra kultūros vertybių registre ir svarstoma jam suteikti papildomą apsaugą, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras. „Šiuo metu pats paminklas yra registre, bet jam nėra nustatytos vertingosios savybės, kaip ir dar apie trečdaliui registre esančių objektų.

Vilniuje vėl kyla karas su sovietmečio statulomis. Sostinės valdžia užsimojo nugriauti paminklą rašytojui Petrui Cvirkai kaip sovietinį simbolį. Tačiau Rašytojų sąjunga P. Cvirką ir jam pastatytą paminklą gina. O štai rašytojo anūkas įtaria, kad politika čia tik akių dūmimas naiviems rinkėjams, esą paminklas trukdo verslininkams, užsigeidusiems dar neužstatyto hektaro sklypo ypač brangiame Vilniaus centre.

Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros nukeltos, tačiau aistros liejasi toliau. Tai vienur, tai kitur dar yra paminklų sovietmečio veikėjams. Ypač rašytojams. Petras Cvirka, Salomėja Neris kelia daugiausiai aistrų, bet juos lipdė to meto patys žymiausi skulptoriai. Vladas Vildžiūnas, Salomėjos Neries paminklinio portreto autorius, ir pats už antisovietinę veiklą buvo išmestas iš Dailės instituto.

Petro Cvirkos paminklas Vilniaus senamiestyje skleidžia ideologiją, todėl reikėtų apsvarstyti šio paminklo iškėlimą iš skvero, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė architektas, Vilniaus Dailės akademijos profesorius Algimantas Mačiulis. „Dėl paminklų turi teisę spręsti politikai – čia ne tiek miesto estetinis klausimas. Manyčiau, kad svarstytinas klausimas yra iškelti P. Cvirkos paminklą iš to skvero. Tai nėra dekoratyvinė skulptūra arba neutralios ideologijos, čia yra sąsajų.

Praėjusių metų rudenį didžiųjų Lietuvos miestų publikai pristatytas tikras lietuviškas miuziklas „Žemės paukščiai” pradeda pavasario gastroles per Lietuvą. Mini turnė metu bus parodyti 7 spektakliai, kurių pirmas vyks jau šį penktadienį, kovo 1 d. Ukmergėje. Vėliau miuziklą pamatys Kelmės, Varėnos, Pagėgių, Ignalinos, Anykščių ir Birštono žiūrovai.

Lietuvai minint skausmingą Ribentropo−Molotovo suokalbio ir jo slaptųjų protokolų jubiliejų, „Balsas.lt savaitė“ domisi, kas būtų, jei ir vėl... Politinė išdavystė Prieš septynias dešimtis metų rugpjūčio 23-iąją nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir bolševikinės Sovietų Sąjungos diplomatijos galva Viačeslavas Molotovas pasirašė nepuolimo sutartį ir ją papuošė slaptaisiais protokolais.  Juose  buvo numatyta, kas ką užgrobs.

Aukštaičių rašytojo, Žemaitės premijos laureato Ričardo Kalyčio laiškas redakcijai su pasiūlymu, kaip atgaivinti nederlingų žemių teritorijas.                                  Dažnai man tenka važinėti maršrutu Vilnius –  Pabradė - Molėtai –  Utena.

Šiandien su praeiviais Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose paplepėkim apie rašytoją Petrą Cvirką. Jo kūriniai „Frank Kruk“, „Meisteris ir sūnūs“„Cukriniai avinėliai“ - tai lietuvių literatūros klasika. Antra vertus, Cvirkos kelionė į Maskvą Stalino saulę parvežti - vienas iš juodųjų Lietuvos istorijos puslapių. Taigi dabar pažiūrėsim, ką praeiviai geriau išmoko - literatūrą ar istoriją? Tauragiškė:- Pasakas rašydavo.- Pasakas?- Taip, pasakas.- Kuriam amžiuje jis gyveno?- Šešioliktam.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pavadino keturių Seimo socialdemokratų kelionę į Baltarusiją "politine klaida" ir palygino ją su įspūdžių paieškomis diktatoriaus Josifo Stalino valdomoje Sovietų Sąjungoje.