perestroika

Naftos kainai ir toliau krentant žemyn, Rusijos ekonomikai kyla vis didesnė finansinė grėsmė. Finansų analitikai akcentuoja, kad Rusijos situacija „juodojo aukso“ kainų tendencijos kontekste ima labai panašėti į situaciją, į kurią buvo prieš griūtį pakliuvusi Sovietų Sąjunga. Taigi, ar didžioji Rytų milžinė turi galimybių išvengti ekonominės griūties? O galbūt jai gresia „Perestroika“ nr.

1988 – ųjų Sovietų Sąjungoje prasidėjo Michailo Gorbačiovo inicijuota „perestroika“. Miestams grąžinami senieji pavadinimai, Valerija Novodvorskaja registravo pirmąją opozininę „Demokratų“ partiją, įvyko pirmieji kriminalinių grupuočių susišaudymai. Kuriasi pirmieji komerciniai bankai, baogtas užsienio radijo stočių slopinimas, maskviečiai perka kooperatyvų šašlykus ir nesunokusius bananus, organizuojamas pirmasis grožio konkursas, įvyksta pirmasis opozicinis mitingas.

Apie ką sovietiniais laikais svajojo jaunuolis, kuris eidavo mokytis į saugumo (KGB) mokyklą ir ryždavosi dirbti šiai organizacijai? KGB akademijoje Maskvoje studijavęs Kastytis Braziulis laidai „Nelaisvės anatomija“ sakė tiesiog norėjęs dirbti užsienyje. Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas, „Žinių radijas“ Mokslai, kaip mokslai? T.Č. Pone Braziuli, jums teko studijuoti tokioje institucijoje, kaip KGB akademija.

Matas Jakaitis Šiemet Baltijos valstybės švenčia savo nepriklausomybės atstatymo judėjimų, įsikūrusių 1988 m. Sovietų Sąjungoje pradėjus aktyviau įgyvendinti Gorbačiovo „perestroikos ir viešumo“ politiką, 25-mečius. Pavasarį savo jubiliejus atšventė buvusių Estijos ir Latvijos Liaudies frontų atstovai, vasaros pradžioje – Lietuvos Sąjūdis. Tai buvo didelio daugumos Baltijos šalių gyventojų dvasinio pakilimo metai.

Michailas Gorbačiovas antradienį Maskvoje pristatė naują savo knygą, kurioje pasakoja apie didžiausias savo klaidas, meilę savo žmonai Raisai ir negailestingai pliekia savo įpėdinį Borisą Jelciną, rašo „welt.de“. Žmonės grūdosi viename Maskvos knygyne, kad gautų M. Gorbačiovo autografą. „Aš pasirašinėsiu knygas, kol jūs visi pavargsite“, - juokėsi paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas. 81 metų M. Gorbačiovas nevengė papokštauti ir apie savo amžių: „Aš kviečiu draugus į savo 90-ąjį gimtadienį.

Pasaulyje nutinka istorijų, kurios yra tikras atradimas žiniasklaidai: jos ir nėra tokios banalios, kad po keleto dienų būtų pamirštos, bet ir ne globalinio pobūdžio, kad duotų peno platiems apibendrinimams. Ir vis dėl to tai, kas įvyko prieš 25 metus Raudonojoje aikštėje Maskvoje, sunku įsivaizduoti net dabartiniams, prie įvairiausių kuriozų pripratusiems rusams. Tą 1987-ųjų gegužės 28 d. vakarą, apie 19 val.

Viešumas, nuomonių įvairovė, galimybė jas išsakyti viešai, žodžio ir spaudos laisvė – tai tie banginiai, ant kurių paprastai stovi, atrodytų, toks šviesus demokratijos rūmas. Nuo to prasidėjo ir „perestroika“ Sovietų Sąjungoje, kurioje buvome pasiilgę atviresnio, tiesaus žodžio, galimybės kritikuoti valdžią ir sistemą, nenukenčiant nuo visur buvusios budrios saugumo akies.

Rugpjūčio pučo 20-ųjų metinių išvakarėse Michailas Gorbačiovas davė interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“. Paskutinysis SSRS vadovas kalbėjo apie savo iškilimą į valdžią, rugpjūčio pučą ir šiandieninę Vladimiro Putino politiką. „Politika – antroji mano meilė. Pirma – Raisa“, – taip savo nenorą pasitraukti į užtarnautą poilsį paaiškina M. Gorbačiovas, per pastaruosius penkerius metus patyręs tris sudėtingas operacijas.

Politikai retai kada pripažįsta klydę, tačiau Michailas Sergejevičius Gorbačiovas visada buvo šiek tiek kitoks. Todėl nieko keista, kad dabar, žvelgdamas į šešerius audringus metus, kuomet jam teko būti Sovietų Sąjungos vadovu, vyras atvirai skaičiuoja tąkart padarytas klaidas. Išskiriniame „Guardian“ duotame interviu politikas pastarųjų įvardija bent penkias.