pensijų fondas

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys grupės parlamentarų siūlymą liberalizuoti antros pakopos pensijų fonduose žmonių sukauptų lėšų naudojimą, jiems išėjus į pensiją.   Gyventojams, fonde sukaupusiems 5-10 tūkst. eurų, siūloma leisti gauti ne tik nuolatines, bet ir vienkartinę išmoką.

Vienai didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ priklausanti bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ steigia pirmą Lietuvoje žaliąjį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“. Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino „Luminor tvari ateitis index“ taisykles, pranešė centrinis bankas. Tai pirmasis į tvarias investicijas orientuotas trečios pakopos pensijų fondas Lietuvoje.

Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas. Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis įtvirtinama tvarka, pagal kurią išmokas iš privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto mokės „Sodra“. Už įstatymo priėmimą balsavo 74 Seimo narių,11 buvo prieš, o 35 – susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Iki šiol sukauptą turtą skirtingomis išmokų rūšimis mokėjo gyvybės draudimo bendrovės.

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti. Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai, bet nepaisant to – ne mažiau apsaugotos.

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks papildomo lėšų šaltinio be „Sodros“ pensijos. Tačiau net penktadalis iš jų teigia šiuo šaltiniu nepasirūpinę, rašoma bendrovės „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.  Tuo tarpu net ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo, ar jiems pensijoje reikės papildomų lėšų be „Sodros“ pensijos, o 17 proc. atsakė, kad jiems papildomų lėšų nereikės.

Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo geresni nei pirmąjį, o ilgalaikė 10 m. grąža yra teigiama. „Šiemet pensijų fondų dalyvių turtą labiausiai gausino naujos įmokos, o metų pradžioje vykę finansų rinkų svyravimai neigiamai paveikė šių metų fondų grąžą.

Nuo 2016 metų pradžios finansų rinkose vyravo itin pesimistiškos nuotaikos. Europos akcijos prarado virš 10 proc. savo vertės, o JAV rinka krito beveik 6 proc. Daugumai investuotojų ramybės neduoda klausimas, kiek ši tendencija išsilaikys. Paprastiems gyventojams taip pat svarbu, kaip svyravimai ir panika rinkose paveiks jų asmeninę finansinę situaciją.

Apibendrinus praėjusius metus paaiškėjo, kad konkurencija pensijų kaupimo sistemoje yra tokia pat ar net aštresnė nei judriojo ryšio rinkoje. Statistika rodo, kad 2013 metais 47,4 tūkst. arba 4,27% visų pensijų fondų dalyvių nusprendė pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę. Palyginimui, pernai perkelta beveik 207 tūkst. judriojo ryšio numerių arba maždaug 4,18 proc. nuo bendro skaičiaus.

Ar pasirinkus pensijų fondą ir pasirašius sutartį, galima persigalvoti ir jį pakeisti? Kada verta priimti tokį sprendimą ir kaip jį įgyvendinti? Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas. Apsisprendus ir pasirinkus pensijų fondą valdančią bendrovę, šio klausimo pamiršti tikrai nereikėtų.

Gyvenime nutinka įvairių dalykų – žmonės netenka darbo, nusprendžia viską palikę išvykti į kitą šalį ar ištikus nelaimei gali tapti visai nedarbingi. Kas nutiks, jei nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas? Net ir tuo atveju, jei kuriam laikui ar visai nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas, jūsų sukauptos lėšos ir toliau „dirbs” pensijų fonde (bus investuojamos) ir lauks, kada jūs sukaksite pensinį amžių.

Susirūpinus būsima savo pensija ir pasiryžus atsakingai kaupti lėšas senatvei, gali iškilti gausybė klausimų – kaip gi veikia pensijų fondai, kur investuojami iš gyventojų gaunami pinigai ir kaip būti tikram, kad pasirinktas fondas tiesiog nebankrutuos ir viso gyvenimo santaupos nenueis šuniui ant uodegos? Į visus šiuos ir klausimus atsako finansininkė, pensijų ir gyvybės draudimo specialistė Rita Nogė:  – Kaip veikia II pakopos pensijų fondai? – Žmonės, nutarę kaupti antrosios pakopos pens...

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

„Sodra“ ketvirtadienį žada paskelbti galutinius duomenis, kiek žmonių pasirinko papildomai kaupti pensijas. Pensijų kaupimo bendrovės apie gyventojų prašymus turi pranešti per 3 darbo dienas. Gruodžio 2 dienos „Sodros“ negalutiniais duomenimis, papildomai kaupti pensijas nusprendė apie 386 tūkst. gyventojų, o apie 705 tūkst. ir toliau kaups tik bazinę pensiją. Apie 22 tūkst. žmonių sustabdė savo dalyvavimą antros pakopos pensijų fonduose.

Šiandien buvo paskutinė diena, kai II-sios pakopos dalyviai turėjo pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups pensiją savo senatvei. Gyventojai galėjo nekeisti situacijos, t.y. toliau kaupti „Sodroje“ ir pensijų fonde, grįžti vien tik į „Sodrą“ arba prie kaupimo fonde prisidėti dar ir savomis lėšomis, tokio pat papildomo indėlio sulaukiant ir iš valstybės. Nors šis sprendimas – atsakingas ir ilgalaikis, tūkstančiai gyventojų jį, kaip įprasta, atidėjo paskutinei minutei.

Kokiu būdu kaupti pensiją – atsakingas ir ilgalaikis sprendimas, tad svarbu turėti kuo daugiau informacijos ir apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“. Į klausimus apie kaupimą prisidedant savo lėšomis atsako finansininkė Rita Nogė: – Kuo ypatingas šis (II+ pakopa) kaupimo būdas ir kokią savo pajamų dalį naudoja pensijos kaupėjas?  –Žmonės, kurie pasirinks naująjį pensijų kaupimo modelį, kai kaupiama papildomai prisimokant savo lėšomis ir gaunama valstybės parama, nuo 2014 metų į asmeninę ...

Gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų apie pensijų kaupimą ateityje. Pateikiame klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda skambinantieji į „Sodros“ informacijos centrą numeriu 1883. Kas ir dėl ko turi apsispręsti? Iki lapkričio 30 d. gyventojai, sudarę pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m. balandžio 1 d., gali rinktis: 1) sustabdyti kaupimą – nebepervedinėti dalies įmokų į pensijų fondą; 2) kaupti papildomai – į pensijų fondą kas mėnesį pervesti 1 proc. atlyginimo (nuo 2016 m. – 2 proc.

Rami ir finansiškai saugi senatvė – kiekvieno dirbančio žmogaus svajonė. Iki lapkričio 30 d. Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys papildomame pensijų kaupime, turi apsispręsti ir pasirinkti, kokiu būdu toliau kaups savo senatvės pensiją. Tačiau ne vienam šis sprendimas atrodo painus ir sudėtingas.

Šiaurės šalių rinkose pensijų fondų, gyvybės bei sveikatos draudimo ir turto valdymo paslaugas teikianti „Storebrand“ savo paslaugų centre Vilniuje steigia IT padalinį. Bendrovė šiuo metu formuoja keturias talentingas programinės įrangos vystymo komandas, kuriose laikui bėgant įsidarbins 70 įvairaus lygio programuotojų. „Storebrand“ naujiesiems komandos nariams suteiks galimybę dirbti su kitais talentingais programuotojais tarptautinėje aplinkoje.

„Lietuvos bankas“ paskelbė, kad likviduojamų „Citadele“ banko pensijų fondų klientai bus perkelti į kitus pensijų fondus, juos įvertinus ir atrinkus pagal geriausius rezultatus.

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, dalyvavę II pakopos pensijų fonduose, turi apsispręsti, ar ir toliau kaupti pensiją šiuose fonduose, ar grįžti į ,,Sodrą“. Lietuvos banko (LB) specialistai, antradienį pristatydami tyrimo ,,II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams“ rezultatus, pabrėžė, kad dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra ne panacėja, o dalyvauti joje gyventojams, vyresniems negu 55 metai, ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau negu 7 metai, ...

Praėjusiais metais Lietuvos antros pakopos pensijų fondai savo dalyviams papildomai sukaupė 424 milijonus litų. Tai suma, kuri uždirbta tik iš investicinės veiklos. Ji apskaičiuojama iš visos per metus susidariusio pensijų kaupimo sistemos turto prieaugio, atėmus valstybės pervestą sumą. 2012-aisiais sistema papilnėjo 729 mln. litų ir šiuo metu sudaro 4,8 mlrd. litų. Pernai valstybė į milijono dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose pervedė 304 mln.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstybė, ekonominės krizės metu kaupiamųjų pensijų įmokas sumažinusi nuo 5,5 proc. iki 3 proc, Konstitucijos nepažeidė, tačiau patirtus nuostolius privalo kompensuoti. Įmokos sumažintos 2009-ųjų sausį.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos steigti antros pakopos pensijų fondų valstybinę įmonę. Esą jie būtų patikimesni ir patrauklesni norintiems draustis senatvei. Privačių pensijų fondų atstovai sako, kad nėra jokio skirtumo, kas administruoja pensijų fondus, nes jie veiktų toje pačioje rinkoje. Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas teigia, kad valstybei priklausanti pensijų kaupimo įmonė, konkuruodama su privačiais fondais, į šią rinką galėtų įnešti naujų žaidimo taisyklių.

Antrosios pakopos pensijų fondų valdytojai metų pradžią vadina įspūdinga. Fondų pateikiamais duomenimis, sausį uždirbta visiems gyventojams, nesvarbu, kur ir į ką investuoti senatvei skirti jų pinigai. Nors oficialių duomenų laukiama šią savaitę, bet „Panoramos“ turimais pačių fondų pateikiamais duomenimis, sausį bent šiek tiek uždirbo visi fondai, daugiau nei pusė – nuo pustrečio iki pusaštunto procentų. „Vieno vidutinio pensininko portfelis rinkoj yra apie 4–5 tūkst.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo posėdį, kuriame mėgins išsiaiškinti teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinama pensijų reforma, konstitucingumą. Pirmiausia pensijos buvo sumažintos, o 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų mokėjimas dirbusiems pensininkams nuo 2010 m. atidėtas  iki  2012 m. Politikai duoda darbo KT yra gavęs 39 teismų prašymus, kuriuose be kita ko keliamas klausimas, ar pensijų sistema gali būti reformuojama be pakankamo pereinamojo laikotarpio.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

Vienas iš konservatorių siūlymų, kaip padengti biudžeto minusą – sustabdyti pervedimus į antrosios pakopos pensijų fondus.Privatūs pensijų fondai dėl mažinamų pervedimų jau yra nukentėję du kartus. Jeigu pervedimus pavyks sustabdyti išvis, ekspertų teigimu, tai reikš fondų žlugimą. Tiesa, Vyriausybė buvo parengusi planą, ką daryti su pensijų fondais, permetant daugiau rizikos patiems jų dalyviams. Vis dėlto iki svarstymo prieita nebuvo.

Vyriausybės parengtas pensijų reformos projektas, svarbus 800 tūkst. žmonių nusprendusių savo pensijas kaupti ir privačiuose fonduose stringa Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymas pagal kurį didesnių Sodros įmokų privačiuose pensijų fonduose gali tikėtis tik tie žmonės, kurie patys pervedinės į juos savo pinigus, gali prieštarauti Konstitucijai.

Ministrų Kabinetas iki pirmadienio nukėlė klausimo dėl pensijų kaupimo modelio svarstymą. „Iš esmės yra sutarta, ir aš tikiu, kad dar šitoje Seimo sesijoje bus pateikimas. Dėl pačių pensinių fondų veiklos įstatymų projektams buvo pritarta, o liko vieno puslapio įstatymas dėl pensijų sistemos reformos įstatymo pataisų, kuriame siūloma keisti pačią kaupimo formulę, kad 2 proc. būtų pervedami iš „Sodros“, vėliau 2 proc.

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė. Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos „Sodros“ sistemos kosmetinis pataisymas. Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patenkino Pensijų fondų dalyvių asociacijos (PFDA) prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sumažintų įmokų į pensijų fondus. Teismo manymu, pareiškėjo, PFDA, pretenzijos, abejonės dėl atitikimo Konstitucijai pagrįstos. Teismas prašymą patenkino, bylą stabdo ir kreipiasi į KT. KT iki šiol jau yra sulaukęs apie 40 panašių prašymų.

Siūlymai nacionalizuoti pensijų fondus būtų dar viena vagystė iš milijono dirbančiųjų, kaip tai buvo padaryta su nuvertėjusiais indėliais ir kitais atvejais. Tokios nuomonės laikosi Pensijų fondų dalyvių asociacija, vienijanti būsimuosius privačiai senatvei kaupiančius dirbančiuosius. „Siūlantieji tokius dalykus matyt nėra skaitę šalies Konstitucijos 23 str., kuri numato, kad asmens nuosavybė neliečiama.

Akcinė bendrovė „ERGO Lietuva gyvybės draudimas“ daugiau negu dvigubai mažina atskaitymus nuo įmokos II pakopos pensijų fondams. „ERGO Funds“ AS valdybos pirmininkas Marekas Začekas teigia, kad administravimo mokesčiai tiesiogiai lemia gaunamos pensijos dydį, todėl siekta juos kuo labiau sumažinti.