pažadai

Spaudos konferencijoje trečiadienį partijos pasisakė, kaip planuoja atstovauti vyresnio amžiaus žmonių interesams. Nepaisant to, kad ne visų partijų atstovai pasirodė ir renginio pradžia nebuvo sklandi, partijų atstovai negailėjo kritikos vieni kitiems.  Nacionalino susivienijimo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai konferencijoje nepasirodė.   Konferencija prasidėjo ne itin linksma nata.

Naujųjų metų pradžią Lietuvos gyventojai pasitiko su kalnu pažadų. Žmonės plūsta į sporto klubus, sveikatingumo centrus, pamokas, bando lavinti įvairiausius įgūdžius, laikytis dietų, atsisakyti žalingų įpročių. Tiesa, psichologai pataria prieš pasižadant realiai įvertinti savo galimybes, mat didelę dalį ambicingų tikslų tautiečiai po mėnesio tiesiog pamiršta. Naujųjų metų naktį netrūko ne tik alkoholio, fejerverkų, linksmybių, geros nuotaikos, bet ir naujametinių pažadų.

Kartais pažadais apie pigesnį šildymą ir naujas darbo rinkėjų nesuviliosi, tad politikai neriasi iš kailio ir žarsto vieną už kitą originalesnę idėją. Nuo naujų švenčių iki praktiškai skelbiamos Žemaitijos autonomijos – rinkėjai šiuose savivaldos rinkimuose tikrai turi iš ko rinktis. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su keisčiausiais, įdomiausiais ir labiausiai utopiniais kandidatų į merus ir į savivaldybių tarybas pažadais.

Tramvajus, stadionas, pasaulinio lygio muziejus, Graikijos sala... Tris kadencijas sostinės meru buvęs Artūras Zuokas turėjo ne vieną didelę idėją, tačiau ne visoms joms buvo lemta išvysti dienos šviesą. Artūras Zuokas Vilniaus miesto mero pareigas su pertrauka ėjo tris kadencijas: 2000–2007 m. ir 2011–2015 m. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti kai kuriuos A. Zuoko pažadus, kurie taip ir nevirto realybe.

Iki Naujųjų – vos kelios akimirkos – puikus metas apgalvoti, ką per metus galėjome daryti geriau, ir sudaryti tikslų sąrašą naujiems metams. Tą tautiečiai dažnai ir daro – prisižada nuo sausio pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, būti geresniems savo artimiesiems, o galbūt mesti rūkyti ar gerti. Tačiau, anot psichologo, tokius tikslus dažnai diktuoja įkvepianti šventinė naujo slenksčio atmosfera, o grįžus rutinai – motyvacija labiau stengtis dingsta.

Netrukus prasidės Naujieji metai, o su jais – nauji iššūkiai, nauji tikslai bei pažadai sau ir kitiems. Ko iš naujųjų, 2023-ųjų, tikisi Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir ko linki visiems Lietuvos žmonėms? Linki tautiškumo Prieš pat Naujuosius metus tv3.lt kalbintas prezidentas sako šiuo metu visai Lietuvai linkintis nepamesti tautiškumo. „Norėtųsi, kad Lietuvoje būtų daugiau tautiškumo ir tuo pačiu nestigtų gerbūvio Lietuvos žmonėms, kad galėtume su pasididžiavimu žiūrėti į ateitį.

Nauja pavėžėjimo platforma Lietuvoje jau sulaukė skundų: darbuotojai tikina, kad įmonė žada milžiniškus priedus, bet kai ateina laikas juos mokėti – žinutes apie atlygį ištrina. Dar kiti įsitikinę, kad tokį purvą ant naujos įmonės pila konkurentai.

Lietuvai minint Tarptautinę viešųjų paslaugų dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė netesi mokytojams, dėstytojams, medikams ir pareigūnams duotų įsipareigojimų dėl algų didinimo. Pasak politikės, pakoreguotame šių metų biudžete, kurį antradienį patvirtino Seimas, atsispindi tik dalis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų įsipareigojimų.

Atkeliavus Naujiesiems, psichiatrai ragina nepulti dalyti sau naujamečių pažadų. Mat galime ne tik jų neįgyvendinti, bet dar ir pakenkti – įvarydami sau, pavyzdžiui, nepilnavertiškumo jausmą. Saviugdos specialistai priduria – Naujametė naktis nėra stebuklinga, ir tikėtis, kad noras sportuoti atsiras vien todėl, kad pasižadame tai daryti nuo Naujųjų – neverta. O jeigu jau vistiek imamės kažko, specialistai ragina tai daryti mažais žingsneliais, nesitikint stebuklų.

Naujųjų metų išvakarėse šalies gyventojai įvardijo, kokie jiems buvo nueinantys neeiliniai pandeminiai metai. Vieni neslepia norintys kuo greičiau užmiršti negandas ir baltosios žiurkės metus, kiti su viltimi žiūri į ateinančiuosius 2021-uosius. Klausiame tautiečių, ko jie tikisi iš jau besibeldžiančių Naujųjų?  „Oi, be abejo, laisvės, laisvės – daugiau nieko, laisvės tai negaliu kaip norisi.

Šiuos metus žmonės išties prisimins visą likusį gyvenimą. Visgi Lietuvoje 2020-aisiais patyrėme ne tik pandemijos grėsmę, netrūko ir kitų svarbių valstybei įvykių – ne tik Seimo rinkimų, bet ir keistų politikų peštynių ir skandalų. Kaip gyveno mūsų šalis šiemet, kokias emocijas patyrė žmonės ir ko pasimokėme iš neeilinių metų? Dabar jau gal sunku patikėti, tačiau lygiai prieš metus viena didžiausių lietuvių problemų buvo šviesoforų dešiniojo posūkio rodyklės.

Rinkiminis valdančiųjų saldainis – tryliktoji pensija – įžiebė aistras tarp finansų ministro ir premjero. Vyriausybei ruošiantis svarstyti kitų metų biudžetą, ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad trylikta pensija Lietuvai – per didelė našta. Tačiau Skvernelis atšovė esą ne ministrui spręsti, koks bus biudžetas. Tryliktos pensijos idėją kritikuoti puolė ir su senjorais Tauragėje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų politinei kampanijai partijos daug dėmesio skiria pasaulį užklupusiai koronaviruso pandemijai ir vis dažniau kalba apie sveikatos problemas. Apie jas naujienų portalas tv3.lt pakalbino partijų lyderius. Vieni žada tęsti pradėtus darbus, o kiti – eiti priešingu keliu ir mažinti dabartinės valdžios sukurtas reformas.

Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nors prieš 4 metus į Seimą einantys politikai žadėjo vargšams kone rojų. Štai dabar nauji rinkimai ir vėl liejasi pažadai suvienodinti mokesčius vargšams ir turtingiesiems. Tik dabartiniai valdantieji pažadus dalina jau atsargiau. Pastarajai Seimo kadencijai artėjant prie pabaigos, savo gerove konservatorių ir valstiečių lyderiai skųstis neturėtų.

Iki Seimo rinkimų liko visai nedaug. Galbūt jau bandėte skaityti partijų programas ir išsirinkti, kurie pažadai ir vizijos jums atrodo priimtiniausi? Kurios partijos siūlo racionaliausias idėjas, o kokius pažadus rinkėjams vertėtų praleisti pro ausis? „Už mus šneka mūsų darbai“, – sako valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Tai, ką pristatome, atsakome už kiekvieną savo žodį“, – pasakoja Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. „Daugiau jėgos Lietuvai.

2016 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai patyrė didžiulį nokdauną ir iš tų, kurie griežia pirmaisiais smuikais Vyriausybėje, tapo mažesniaisiais valstiečių koalicijos broliais. Prieš ketverius metus socialdemokratai bandė įtikinti rinkėjus, kad šie leistų jiems tęsti darbus. Be didesnių atlyginimų ir pensijų, socialdemokratai žadėjo ir ilgesnę gyvenimo trukmę, progresinius mokesčius, daugybę lengvatų įsigyti būstą bei padidinti šalies miškingumą.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad kartu su profesinių sąjungų atstovais parengė socialinių priemonių paketą, kuris padės darbdaviams atsitiesti greičiau po karantino. „Paketo vertė – kone 1 milijardas eurų. Per įvairias priemones planuojame pasiekti maždaug 1,4 milijono gyventojų. Pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo rinkoje maksimalų įmanomą žmonių skaičių. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas šiandien yra svarbiausia.

Naujųjų metų pradžia kai kuriems tautiečiams tampa ir naujo gyvenimo pradžia. Arba bent kažkurios jo dalies, kurią labai norisi pakeisti, tačiau vis neatsiranda tam nei ūpo nei laiko. Šalies sveikatingumo centrai, meninių veiklų organizacijos, ar kalbų mokyklos džiūgauja, kad naujųjų pradžioje žmonės, užsigeidę išmokti ko nors naujo, tiesiog plūsta į užsiėmimus. Tiesa, psichologai pataria nekurti sau dirbtinių tikslų vien todėl, kad reikia, – esą tokie lieka neįgyvendinti.

Pažadus dėl vaiko pinigų kitąmet valdžia jau mažina. Pritrūkę pinigų, valdantieji pripažįsta, kad išmoką už vaiką kitąmet didinti 20-čia eurų nepavyks, tad lieka prie ankstesnio – ministerijos siūlymo: kitąmet pridės tik 10 eurų. Pažadų dėl pensijų didinimo keisti valdantieji nesiryžo ir kitąmet tebeplanuoja apie 30 eurų didesnes išmokas senjorams. Tiesa, viso padidinimo metų pradžioje senjorai dar nesulauks, nes „Sodra" esą nespės suskaičiuoti kiekvienos pensijos.

Vyriausybės planuojamas perpus mažesnis biudžeto prieaugis švietimui nei kad pernai susitarta įsiutino vieną didžiausių mokytojų profsąjungą. Pasak profsąjungos atstovų – teisininkai jau pradėjo rengti streikui reikalingus dokumentus, o mokytojai į darbą planuoja nebeeiti antroje lapkričio pusėje. Būsimu biudžetu nepatenkinti ir policijos pareigūnai. Esą su tuo, kas numatyta ateinančių metų biudžete, dvejus metus žadamos 1000 eurų algos į rankas ir vėl liks tik pažadais.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako besitikintis, kad dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigoje vadinamieji vaiko pinigai sieks 100 eurų. „Vaiko pinigai didės ir aš tikiuosi, kad jeigu bus visa tai, kas numatyta, pagal šios daugumos ir Vyriausybės planus, ir jeigu ateityje šiems planams niekas nesutrukdys, tai vaiko pinigai, tikiuosi, mūsų Vyriausybės kadencijos pabaigoje turėtų pasiekti 100 eurų “, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.

Prieš ketverius metus, kandidatuodamas į Vilniaus miesto merus, Remigijus Šimašius žadėjo pigesnį šildymą, didesnius atlyginimus ir katerių varžybas Neryje. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kaip dabartiniam sostinės vadovui sekėsi vykdyti rinkiminius pažadus. „Vilnius gali tapti vienu geriausių Europos miestų, esu tikras, kad turime išnaudoti šią galimybę.

Dažnas Naujųjų metų proga nusprendžia imtis naujos veiklos, pradėti sportuoti ar sveikiau maitintis. Tiesa, neretai tokie naujametiniai tikslai subliūkšta vos po kelių savaičių. Visai neseniai socialiniuose tinkluose išgarsėjusi Estelle su savo gerbėjais pasidalijo savo gyvenimo istorija. „Mano nuomone, depresija niekuomet nepasitraukia iš mūsų gyvenimo, tačiau reikia išmokti su ja susitvarkyti. Su liūdnomis ir destruktyviomis mintimis man padeda susitvarkyti mano požiūris.

Kiekvienas pirmadienis, kiekvieno naujo mėnesio ar sezono 1-oji diena turi savotišką naujos pradžios reikšmę, tačiau joks kitas startas nėra toks stiprus, kaip Naujųjų metų. Įdomu, tačiau daugybė žmonių pradeda sau įvairius dalykus žadėti būtent nuo sausio 1-osios. Tiesa, beveik jokie kiti pažadai nėra laužomi taip stipriai, kaip naujametiniai. Dažniausiai žmonės ima sau žadėti daugiau sportuoti, valgyti geriau ir išleisti mažiau. Tačiau viso to laikytis yra išties nepaprasta.

Puikiai Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezoną pradėjusios Alytaus „Dzūkijos“ komandos ateitį gaubia nežinia po to, kai miesto valdžia nusprendė neskirti žadėtos beveik 200 tūkst. eurų paramos. Trečiadienį eilinėse LKL čempionato rungtynėse Alytuje lankėsi lygos prezidentas Remigijus Milašius, kuris stebėjo „Dzūkijos“ ir „Šiaulių“ akistatą. Alytaus arenoje pergalę 91:81 šventę aikštelės šeimininkai sutvirtino savo pozicijas stipriausių čempionato komandų penkete.

Į Vilniaus merus kandidatuojantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tarp savo tikslų įvardija nemokamą viešąjį transportą vilniečiams, privilegijų suteikiantį „vilniečio pasą“. „Nemokamas viešasis transportas, įvedant palaipsniui pagal socialines grupes. Vilniaus miesto pasas, leidžiantis lengvatinėmis sąlygomis naudotis miesto infrastruktūra ir paslaugomis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje savo viziją, jei taptų meru, pristatė V. Uspaskichas.

Sausis jau įsibėgėjo. Neabejojame, kad paskutinę senųjų metų naktį sakėte, kad nuo pat pirmųjų sausio mėnesio dienų imsitės pokyčių savo gyvenime. Ar taip ir padarėte? O gal žodžiai tik ir liko žodžiais?  Įvairūs terapeutai ir specialistai įvertino pačius dažniausius žmonių naujametinius pažadus, skirdami jiems balus nuo 1 iki 5. Kuo žemesnis įvertinimas, tuo lengviau šiuos pažadus įgyvendinti.

Senųjų metų pabaiga ir naujųjų pradžia - puiki proga imtis naujų pažadų ir tikėtis, kad norai išsipildys. Jei turite slaptą svajonę ir norite, kad ji pagaliau išsipildytų, imkitės šių gudrybių.  Prieš formuluodami savo norą, venkite žodžio „ne“. Pavyzdžiui, nesakykite, kad nuo šiol „nevalgysite saldumynų“ arba „nerūkysite“. Verčiau tą patį pažadą formuluokite teiginio principu.

Netrukus pasibels Naujieji Metai, o su jais – ir nauji pažadai. Turbūt daugelis sutiks, kad ką jau ką, bet žadėti sau mesti rūkyti, sveikai maitintis, sportuoti ar praleisti daugiau laiko su šeima mes mėgstame. Bėda ta, kad po kelių savaičių ar mėnesio geri norai prasmenga rutinoje, o tada ateina nauja sausio 1-oji, taip pažadų ratas ir sukasi. Štai taip – pažadai sau daugelio praeivių galvose dabar tiesiog dūzgia, kone kas trečias kalba, kad tuoj ims mesti svorį.

Politikai žarsto idėjas, kaip žmonės iš didmiesčių privilioti grįžti į merdintį kaimą. Konservatoriai siūlo, kad valstybė padengtų trečdalį perkamo būsto kainos, jei sunkiau besiverčiančios šeimos, našlaičiai, neįgalieji kelsis į regioną. Siūloma dykai pridėti ir dabar nenaudojamą žemę. Tačiau Seime užvirė principinė kova. Valstiečiai ir žalieji sako, kad panašią idėją jei sugalvojo pirmieji, bet dar nebaigė galvoti, kaip tai padaryti ir iš kur gauti pinigų.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

Stotelėse ir pakelėse, pašto dėžutėse ar net jūsų buto tarpduryje – visi besišypsantys ir bandantys spinduliuoti pasitikėjimą savimi. Kandidatai į būsimą Seimą. Plakatuose šypsosi, o konkurentams stengiasi įgelti.  Regis, tai politinėje padangėje jau tapo kasdienybe, dėl kurios visai ne gėda. Premjerui tokios oponentų akcijos įspūdžio nedaro. Algirdas Butkevičius kartoja: socialdemokratai savo pažadus įvykdė, minimalią algą pakėlė. Oponentams iki tokių žygdarbių esą toli.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Šiemet rinkimų į Seimą metai. Įvairių partijų politikai pradėjo berti rinkiminius pažadus, pagal kuriuos vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turi pasiekti 1250 Eur, minimali mėnesinė alga – 656 Eur, o vidutinė senatvės pensija – 422 Eur. Kai kurios politinės partijos jau viešai paskelbė ekonominius planus, rinkimų programas ar programų gaires, kaip tai galima būtų padaryti.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

Populiarumo nuopolį išgyvenantys socialdemokratai ėmėsi švaistytis pažadais. Sekmadienį Vilniuje partijos suvažiavimo metu valdantieji pateikė savo Seimo rinkimų programą, kurioje – pažadai apie didesnius atlyginimus ir pensijas, sumažintą nedarbą ir kovą su demografine krize.

Sekmadienį Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje įvyko Darbo partijos visuotinis suvažiavimas, kurio metu buvo atsiskaityta už per kadenciją nuveiktus darbus ir spėtus įgyvendinti tikslus bei pristatyta Darbo partijos rinkiminė programa – iki 1110 eurų pakelti vidutinį atlyginimą, iki 656 eurų pakelti minimalų atlyginimą ir iki 422 eurų pakelti vidutinę pensiją.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, ilgametis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien spaudos konferencijoje „sprogdino“ mero Remigijaus Šimašiaus per metus nuveiktų darbų burbulus. „R. Šimašiaus pristatyta metinė Vilniuje nuveiktų darbų ataskaita yra tas pats, kas pasigirti, jog kas rytą valaisi dantis, kas ir taip turi būti savaime suprantamas dalykas. Darbai, kuriais giriamasi, – tiesiog kasdieninės miesto higienos klausimas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, kuri trečiadienį Vilniaus centre surengė žemdirbių protesto akciją, vadovas, susitikęs su Seimo pirmininke, pareiškė, kad valdžia nieko nepažadėjo pieno gamintojams. Seimo vadovės atstovas sako, jog susitikimas nebuvo planuotas. „Ką ji gali pažadėti, kad nieko negali. Ateina į ministeriją, pavyzdžiui, irgi dirbti žmonės, kurie to darbo neišmano“, - po susitikimo su Loreta Graužiniene BNS teigė Jonas Vilionis.

Ar prisimenate „Darbo partijos“ žadėtą 1509 litų minimalų atlyginimą arba socialdemokratų šūkį „Svarbiausia žmogus“? Ne paslaptis, kad su tokiais populistiniais šūkiais ir pažadais partijos žengia į rinkimus, o baigiantis kadencijai ir artėjant naujiems rinkimams iš kišenės traukiami nauji koziriai. Prisiminkime keletą praėjusių rinkimų pažadų ir pagalvokime ar jie tapo realybe: „Minimalią mėnesinę algą iki 2013 metų pabaigos pakelsime iki 1509 litų, bet ne mažiau kaip 60 proc.

Ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Tokia gyvenimo tiesa užrašyta dar gerokai prieš mūsų erą. O tą žingsnį ne vienas renkasi žengti būtent prasidėjus Naujiesiems metams. Tai ypač jaučiama sporto klubuose. Sausį, lyginant su gruodžiu, liejančių prakaitą salėse padaugėja net ketvirtadaliu. „Vienareikšmiškai žmonės pradeda sportuoti aktyviau nuo Naujų metų, nuo mėnesio pirmos dienos ir nuo pirmadienio.

Tautos išrinktiesiems – parlamentarams šią savaitę prasidėjo neoficialios dviejų mėnesių „atostogos“ – mat posėdžiai Seime jau tik rudenį. Tačiau jokių oficialių atostogų tautos išrinktieji – neturi, poilsį vasarą politikams liepė pamiršti net pati Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Bet seimūnams tokios šnekos tik juoką kelia – parlamentarai žada Lietuvos ir Turkijos pajūriais pasilepinti, ir po daržus pasikapstyti, ir po Europą automobiliu pakeliauti, ir net Lochneso pabaisą pamatyti.

Praėjo daugiau nei pusmetis nuo Lietuvai suteiktos istorinės galimybės rengti pasaulio ralio čempionato (WRC) etapą. Nesėkmingas keturių greičio ruožų organizavimas ne tik apkartino geriausių pasaulio lenktynininkų dieną, bet ir atėmė bet kokią galimybę netolimoje ateityje mūsų šaliai organizuoti šį renginį. Apie 2016 metų WRC etapą Lietuvoje Lenkijos etapo varžybų direktorius nėra girdėjęs. Faktas – WRC Lietuvoje artimiausiu metu nebus Jau aišku, kad šiemet WRC etapas Lietuvoje nebus vykdomas.

 Tik kas penktas dirbantysis teigia, kad juos pasamdęs darbdavys įvykdė pažadus, duotus prieš darbuotojui įsidarbinant. Dažniausiai Lietuvoje darbdaviai pažada ir pamiršta apie didesnį atlyginimą ar priedus. Tokias įžvalgas skelbia specialistų portalas cvmarket.lt.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ketvirtadienį pareiškė, kad NATO turi užtikrinti nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje. Prieš NATO viršūnių susitikimą paskelbtame bendrame pareiškime jie pabrėžė, kad tokie sprendimai būtini siekiant atgrasyti Rusiją.

Amerikiečių kariniame laive Klaipėdoje penktadienį apsilankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Jungtinės Valstijos vykdo pažadus įsitraukti į Baltijos valstybių gynybą. „Tai rodo, kad Jungtinių Valstijų pažadas pilnai įsijungti į mūsų regiono gynybą yra pildomas ir žodžio yra laikomasi (...). Mes esame apginti ir būsime apginti tiek ore, tiek žemėje, tiek vandenyje“, - sakė prezidentė, kalbėdama su žurnalistais eskadriniame minininke USS OSCAR AUSTIN.

Šiandien Vilniuje vyko Lietuvos švietimo profesinės sąjungos organizuotas mitingas. Į jį rinkosi pedagogai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių - Kauno, Panevežio, Zarasų, Šilutės ir kitų. Mitinge susirinko daugybė mokytojų, kurie vieningai stojo ginti savi interesų ir priminti vyriausybei jos dalintusbet neįvykdytus pažadus.

„Visi vaikystėje turėjome svajonių. Kai buvau spaliukas, norėjau būti kareiviu, kosmonautu. Aš dar iš tos kartos, kuri norėjo būti kosmonautais“, – pradėjome pokalbį su „G&G sindikato“ nariu Kastyčiu Sarnicku-Kastetu. „Vėliau pradėjau klausyti AC/DC muzikos, groti gitara prieš daug žmonių. Pirmas mano pasirodymas buvo su grupe „Marihuana“ pas draugą bute. Rimtesnis pasirodymas įvyko mokykloje, o pats rimčiausias – festivalyje „Durnių laivas“ 1992-aisiais.