paulius skruibis

Lietuva nebėra pirmoji Europoje pagal savižudybių skaičių. „Eurostato“ duomenimis, daugiausia savižudybių fiksuojama Slovėnijoje, deja, Lietuva vis tiek lieka antra. Statistiką iliustruoja praktiniai pavyzdžiai – štai „Jaunimo linijoje“ kasdien sulaukiama bent vieno skambučio, susijusio su savižudybės rizika. Tačiau geroji žinia ta, kad per dešimtmetį savižudybių skaičius sumažėjo perpus. Rugsėjo 10 d. minima Savižudybių prevencijos diena.

Higienos instituto duomenimis, per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus, bet pagal jų skaičių Lietuva vis dar pirmauja Europos Sąjungoje. Psichologas, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas prof. Paulius Skruibis pastebi, kad Lietuva, siekdama sumažinti savižudybių skaičių, eina teisinga linkme, tačiau ir valstybė, ir visuomenė gali labiau pasistengti, kad jie būtų dar mažesni.

Duomenų analitikai pastebi, kad dažniau skiepytis vengia jauni vyrai ir vyresnio amžiaus moterys. Pasak ekspertų, jauni vyrai paprastai apskritai vengia rūpintis savo sveikata, ne išimtis ir skiepai. Vis dėlto paaiškinti, kodėl nesiskiepija vyresnio amžiaus moterys – sudėtingiau. Specialistai beda pirštu į išsilavinimo stoką ir socialinių tinklų įtaką. Pažvelgus į vakcinacijos rodiklius kartais kyla sunkiai paaiškinamų klausimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į visus Lietuvos žmones ir dar kartą paragino pasiskiepyti. Jo teigimu, faktai apie vakcinų naudą kalba patys už save, o vakcinacija yra vienintelis būdas išspręsti koronaviruso problemą Lietuvoje. „Noriu dar kartą paskatinti pasiskiepyti. Ne dėl to, kad kažkas verčia tą daryti ar kažkas skatina tą daryti. Pasiskiepykite dėl savęs, dėl savo artimųjų ir dėl visos visuomenės saugumo“, – į Lietuvos žmones trečiadienį kreipėsi G. Nausėda.

Vyriausybei patarančių ekspertų grupės narys Paulius Skruibis sukritikavo Vyriausybės veiksmus dėl karantino laisvinimo.  Pasak P. Skruibio, šiuo metu duotas pažadas, kad prekybos centrai, sporto klubai, lauko kavinės, kino teatrai vėl galės atnaujinti savo veiklą, tačiau didžioji dalis moksleivių ir toliau mokysis nuotoliniu būdu.  „O tuo metu didžioji dalis mokinių, net ir pradinukų „juodose savivaldybėse“, lieka nuotolyje.

Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, jog iki pat sausio pabaigos didelių karantino ribojimų atlaisvinimų tikėtis neverta. Visos dabar esančios priemonės galios ir toliau, o taikytini pasikeitimai bus „ribinio poveikio“. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį ryte kalbėjo LRT radijo laidoje „Ryto garsai“. „Dabar mūsų pagrindinis uždavinys yra – kaip valdomai pakeisti apribojimus į švelnesnius.

Savižudybių ir kitų su ekonomine krize susijusių mirčių skaičius gali viršyti mirtingumą nuo paties koronaviruso, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio emocinei sveikatai, trečiadienį perspėjo Vilniaus universiteto (VU) psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis. Anot jo, be viruso plitimo ir ekonomikos krizių ne mažiau svarbi emocinės sveikatos krizė.

Finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtu COVID-19 pasekmių mažinimo fondu rūpinsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų ir verslo atstovų komanda. Fondo lėšos bus skiriamos pagalbai tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Pirmosios surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams – perkamos asmens apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga.

Antradienį šalį sukrėtė siaubinga žinia. Paskelbta, kad Kazlų Rūdoje pirmadienį nusižudė vos 19 metų sulaukusi jauna mergina, o antradienį išplatinta informacija ir apie nusižudžiusią 47-erių metų jos mamą.  Kaip rašė tv3.lt, pirmadienį buvo gautas pranešimas, kad Čiurliono gatvėje esančioje turgavietėje rastas 19-metės kūnas be išorinių smurto žymių.

Lapkritį dvi skaudžios nelaimės sukrėtė ne tik viešbučio „Klaipėda Amberton“ kolektyvą, bet ir visą Lietuvą. Tyrimą vykdantys teisėsaugininkai kol kas nelinkę sieti dviejų viena po kitos įvykusių žūčių, o savižudybių prevencijos specialistai įtaria, kad tai - Verterio efekto apraiškos. Kad viena skaudi ir mįslinga žūtis galėjo išprovokuoti ir daugiau nelaimių, svarsto ir paties viešbučio kolektyvas, todėl pastaruoju metu itin sustiprino apsaugą viešbutyje.

Lietuvoje apie saviždudybes kalbama nemažai. O kaip čia nekalbėsi, kai žudosi studentai, auklės, žymūs žmonės. Tačiau kalbėti apie tai reikia, o ypač – atvirai su pačiu žmogumi, jei pamatai įtartinus ženklus. „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas Paulius Skruibis sako, kad artimo savižudybei galima užkirsti kelią, jei pastebėsime blogą rodančias užuominas. „Gresiančią savižudybę dažniausiai parodo ženklai. Pirmiausia, labai svarbu žmogaus elgesio pokyčiai.

Pastarosiomis dienomis Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) vienas po kito palieka psichikos sveikatos specialistai. Su ministerija bendradarbiavimo nutarė atsisakyti Paulius Skruibis, Dainius Pūras ir Karilė Levickaitė, rašo lrytas.lt. Specialistai teigia nesulaukiantys dėmesio savo siūlymams dėl savižudybių prevencijos, vaikų psichikos sveikatos ir raidos pediatrijos srityje.

Patyčios Lietuvoje klesti. Apie jas diskutuojame daug, akcijomis ir iniciatyvomis stengiamės šviesti visuomenę, ypač jaunuolius, kad patyčios žeidžia, žlugdo, žudo. Tačiau apie vieną patyčias patiriančią grupę išties kalbama mažai, o gal ir visai nekalbama. Tai LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai) jaunuoliai.

 Viešai apie savižudybes reikia kalbėti labai atsakingai, todėl socialinių projektų savižudybės temomis kūrėjai laikosi specialių moksliniais tyrimais paremtų rekomendacijų. Taip tikina Jaunimo linijos vadovas, psichologas Paulius Skruibis. Nemažai nuomonių bei pastebėjimų LRT Radijo klausytojai išsako dėl eteryje skambančio jaunimo linijos projekto. Šioje socialinėje reklamoje atkreipiamas dėmesys, kad kasmet iš gyvenimo pasitraukia visa gimnazijos laida.

 Užkrito televizorius, nudegino verdantis vanduo, pasiglemžė tvenkinys ar net kilpa jauną gyvenimą nutraukė. Tokios vaikų ir paauglių nelaimės gana dažnai šiurpina šalies gyventojus. Ieškant priežasčių mėgstama apkaltinti likimą, tačiau neretai dėl sunkių vaikų traumų ar net netekties didelę dalį kaltės turėtų prisiimti ir tėvai bei kiti artimiausi žmonės, nors ir kaip tai skaudu. Nelaimių įkaitas Skaudžių vaikų nelaimių buvo jau ir šiais neseniai prasidėjusiais metais.

Nepaisant įvairių institucijų, pagalbos telefonų pastangų, Lietuvos gyventojų, nusprendusių išspręsti visas problemas pasitraukiant iš gyvenimo, nemažėja. Net atvirkščiai, daugėja. 2012 metais mūsų šalyje nusižudė 927 žmonės, o pernai vien sausį–birželį 557 asmenys, beveik penktadaliu daugiau, negu per pirmąjį pusmetį prieš metus. Tačiau visai nesvarbu, ar savo noru iš gyvenimo pasitraukė keli šimtai žmonių, ar vos vienas kitas.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Savižudybių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje vėl augo beveik penktadaliu, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvos specialistams ieškant atsakymo, kas lemia padidėjimą, kanadiečiai dalijasi telefoninių pagalbos linijų teikiama nauda. Nors per pastaruosius metus Lietuvoje savižudybių mažėjo, pirmasis šių metų pusmetis parodė, kad pasitraukiančių iš gyvenimo vėl daugėja.

Psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį. Psichikos sveikata – tai ne vien psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas. Tačiau kalbėdami apie psichikos sveikatą, mes vis dar koncentruojamės į ligas ir jų gydymą, o ne į prevenciją.

Ar gali moteris rinktis gimdymą namuose? Šis klausimas į dvi stovyklas padalijo medikų bendruomenę bei įžiebė nesantaikos kibirkštį tarp Sveiktos apsaugos ministerijos ir iniciatyvos gimimas.lt. Vis dažniau ir garsiau diskutuojama apie gimdymo namuose galimybės suteikimą moterims. Tiesa, šiuo klausimu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ne kartą išsakė kritišką nuomonę.

Savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“ tęsia kelionę per Lietuvos miestus ir šį kartą apsilankys Alytuje. „Nebijok kalbėti“ kviečia visus, kurie nori pasikalbėti apie gyvenimą, savižudybių prevenciją ir kitais rūpimais klausimais.... Lapkričio 12 d. 17 val.

Į „Jaunimo linijos“ savanorius skambinantieji nuo šiol galės kreiptis visą parą: anksčiau tik nuo ketvirtos valandos popiet iki ryto dirbę savanoriai padėti galės gausesniam žmonių būriui. Tai, anot emocinės paramos telefonu ir internetu „Jaunimo linija“ vadovo Pauliaus Skruibio, labai svarbu, mat skambinančiųjų dėl savižudybių – dukart daugiau.

Mėginimai nustatyti tiesioginę savižudybių priklausomybę nuo vis labiau dantis šiepiančio sunkmečio subliūško. Naujausiais duomenimis, savižudybių rodiklis, nors ir išliko didžiausias Europoje, per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį beveik nepakito. Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį 100 tūkst. gyventojų teko 34 savižudžiai, o 2008-aisiais šis rodiklis buvo 33,1 (100 tūkst. gyventojų). "Situacija dviprasmė.

Dažnai prieštaringi ir chaotiški valdžios žingsniai visuomenėje sukelia nerimo dėl ateities nuotaikas. Tačiau LŽ pašnekovai tvirtina, kad į normalias gyvenimo vėžes grįžtume, jei bent nepamirštume pamatinių vertybių. Ko pasimokysime iš krizės, kokie iš jos išeisime, LŽ kalbasi su Telšių vyskupu Jonu Boruta, politologu Lauru Bieliniu ir psichologu Pauliumi Skruibiu. Priminė dekalogą.

Lietuva pirmauja Europoje ir pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Tą, matyt, žino visi. Bet ar visi žino tai, kad netinkamai žurnalisto aprašyta ar pavaizduota savižudybė gali tapti tuo paskutiniu lašu, kuris pastūmės į naujas tragedijas? Dažnai vadovaujamės principu, kad geriau srėbti problemos padarinius nei pašalinti galimų sunkumų priežastis ir užbėgti jiems už akių.

Pusę milijono litų valstybei kainavusi telefoninės pagalbos nuo smurto kenčiantiems vaikams tarnyba dar neveikia, tačiau jau spėjo sugluminti esamų nevyriausybinių tokių linijų atstovus.

Valstybinės įstaigos ir institucijos rizikuoja atsidurti teisme, užsiauginti delspinigių kuprą ar vieną dieną tiesiog nebegauti elektros iš tiekėjų. Vėluojantys atsiskaitymai ypač smarkiai smogė smulkesniems institucijų partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro būtent biudžetiniai užsakymai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, nepakeldamas barnių šeimoje ir įtardamas, kad žmona jam neištikima, nusižudė. Ketvirtadienio vakarą savo namuose Gargžduose nusižudė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, 36 metų kriminalistas Vaidas Geryba. Vyro kūną viename P.Cvirkos gatvės butų ketvirtadienį apie 18.30 val. rado žmona.

Sostinėje veikiančiuose Vaikų dienos užimtumo centruose - permainų metas. Vasario pabaigoje baigėsi sutartys su miesto savivaldybe dėl paslaugų pirkimo: mėnesį išsilaikę be savivaldybės lėšų, centrų vadovai su nerimu laukia tolesnių miesto valdžios nurodymų, rašo „Vilniaus diena“. „Galime labai daug kalbėti apie tai, iš kur mūsų visuomenėje tiek agresijos, kodėl vaikai tokie auga.

Psichologinės pagalbos tarnyba „Jaunimo linija“, švenčianti 17-ąjį gimtadienį, vis daugiau pagalbos suteikia ne tik telefonu, bet ir internetu. „Iki šiol save vadinome psichologinės pagalbos telefonu. Šiandien kalbėdami apie „Jaunimo liniją“ sakome, kad ši tarnyba teikia psichologinę pagalbą telefonu ir internetu“, - džiaugiasi „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis.

Lietuvos gyventojai, lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, mažiausiai įsitraukę į savanorišką veiklą. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, Lietuvoje per mažai panaudojamos savanoriško darbo galimybės. Eurobarometro tyrimas rodo, kad vos 11 proc. Lietuvos gyventojų dirba savanorišką darbą, tuo tarpu Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje mažiausiai pusė visų gyventojų teigia užsiimantys savanoriška veikla.

Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC) , minėdamas savanoriškos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybos “Jaunimo linija” penkiolikos metų veiklos sukaktį, organizuoja nekomercinį savižudybių prevencijos koncertą “Renkuosi gyvenimą”. JPPC kviečia šalies verslo visuomenę remti šį projektą bei prisijungti prie aktualios bei skaudžios Lietuvoje savižudybių problemos sprendimo.