paukščių migracija

Lietuvoje pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis. Ventės rago ornitologai per parą kartais sužieduoja net po 7000 sparnuočių. Bežieduodami sako pastebintys ir daug pokyčių – šylantis klimatas keičia ir paukščių elgseną. Anksčiau rugsėjį kregždžių pasitaikydavo vos viena kita, o dabar dar neišskridusių – dešimtimys tūkstančių. Ankstyvas rytas Ventės rage. Nors saulė dar neseniai patekėjusi, ten darbas virte verda.

Paukščiai, kaip ir dauguma kitų gyvūnų jaučia artėjančią žiemą. Aplinkoje atsiranda naujos spalvos, spusteli šaltukas, o migruojantys paukščiai tai ženklas ir mums, kad keičiasi sezonas. Jau greit sulauksime paukščių, kuriems Lietuva yra pietūs.

Prasidėjusi rudeninė paukščių migracija yra tikras darbymetis ornitologams. Vien Ventės rago ornitologijos stotyje per dieną specialistai sužieduoja apie tūkstantį paukščių. Rekordas – net 7000 per parą.  Tiesa, šiltuosiuose kraštuose mūsų paukščių rojus nelaukia – ten lietuviškus sparnuočius gaudo restoranams, o libaniečiai gandrus šaudo tiesiog pramogai. Ventės rago ornitologas keldamas triukšmą į specialią landą varo tinkluose įkliuvusius paukščius.

O kad jau tikrai ruduo, praneša ne tik vėstantys orai, bet ir Lietuvą paliekantys paukščiai. Dalis jau išskrido, kiti būriuojasi ir taip pat ruošiasi kelti sparnus į šiltus kraštus. Gamtininkai ragina nepraleisti progos ir nuvykti ten, kur šiuo metu būriuojasi gervės. Vaizdas ir garsas tikrai verti dėmesio. Į Žuvinto rezervato biosferos pelkes vakarėjant parskrenda paukščiai. Dieną sparnuočiai maitinasi laukuose, o nakvoti sulekia į rezervatą. Dabar daugiausia gervių ir žąsų.

Nors danguje ir matėme besiburiančius būrius paukščių, ornitologai pasakoja, kad 2020-ieji bus atminti kaip paukščių mažuma pasižymėję metai. Ventės rage šiemet pagauta ir sužieduota dešimtimis tūkstančių mažiau paukščių nei įprasta. Ornitologai sako, kad sumažėjusio paukščių skaičiaus danguje gali būti kalti įvairūs veiksniai – nuo netinkamo vėjo iki žemės ūkio. Ventės rage 2020-aisiais pagauta neįprastai mažai paukščių.

Kad Lietuvoje įsitvirtina ruduo rodo, ne tik atvėsę orai, bet ir Lietuvą sparčiai paliekantys paukščiai. Kone pirmieji – gandrai, į šiltus kraštus išskirdo jau prieš mėnesį, dabar pulkai gervių traukia žiemoti, o netrukus, pasak ornitologų, gamta ištuštės ir visai nurims. Alytaus rajone, Aleknonių kaime, Žuvinto rezervate, šiuo metu dar triukšminga. Pulkai įvairiausių sparnuočių skelbia, kad ruduo įsibėgėjo. Rezervato apylinkėse šiomis dienomis suskaičiuotos beveik 1000 gervių.

Klimato kaita – tai terminas, šiuo metu vis dažniau girdimas ir žiniasklaidoje, ir kasdieninėje kalboje. Jau ir maži vaikai suklūsta išgirdę šį žodį – jie žino, kad tai nėra džiugus reiškinys. Šiais laikais nieko nebestebina žurnalistų pranešimai apie tirpstančius ledynus, šylantį klimatą. Tik vis dar keista, kai žiemos nebūna tokios, kokias prisimena mūsų senoliai, o vasaros orai dažnai primena tropinį klimatą.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rudeninė paukščių migracija atsikvėpti neleidžia ir Juodkrantės ornitologams. Piko metu per dieną čia sužieduojama net virš tūkstančio sparnuočių. Prie marių, ties Juodkrante, paukščius žieduojantys ornitologai sako, kad ketvirtadienis buvo viena iš tų retų dienų, kai paukščiai skrido gausiai. Iškeltose voratinklinėse gaudyklėse jų vienu metu knibždėjo net iki šimto. Tądien sužieduota per tūkstantį. „Pagrindinis dalykas – oro sąlygos.

Ne taip paprasta atspėti, įminti gamtą. Prognozuoti jos reiškinius ar metų laikų charakterį yra ne mūsų jėgoms. Beje, vargu, ar iš viso tą reikia daryti, galbūt tik neturint ką veikti, ką daryti.

Atsisveikinome su rudeniu. Čia pat – kalendorinės žiemos pradžia. Diena trunka 7 valandas 45 minutes. Jai trumpėti – dar pusė valandos. Gyvename tamsių dienų ir juodų naktų metą. Nieko nekeičia žinojimas, kad kažkur už debesų šviečia saulė, o naktimis švyti pilnatis. Tiesa, pranašaujama kažkas panašaus į žiemą, su šaltuku, sniegeliu ir sniegu. Matyt, tada taps šviesiau. Bent jau baltoji žiemos spalva nušvies trumpučių dienų pilkumą.

Migrantai, sniegui užklojus žemę, sparčiau patrauks piečiau – jiems tokie atšalimai ir net buvusios sniego pūgos nėra baisūs, tačiau nemaža dalis sparnuočių liks mūsų krašte iki pavasario. Tai sėsliai gyvenantys vištiniai ir dauguma varninių paukščių, žvirbliai, žaliukės, o taip pat klajojančios zylės, geltonosios startos ir kiti sparnuočiai. Smulkiems žvirbliniams paukščiams, ypač vabzdžialesiams, šiomis dienomis žymiai pablogėjo mitybinės sąlygos.

Paukščių žiedavimas – svarbus mokslinis procesas. Šis ornitologų darbas leidžia stebėti paukščių populiacijas, jų pokyčius, migracijos kryptis. Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia, kad būna situacijų, kai paukščių žiedavimas gali padėti išvengti net pavojingų ligų protrūkių. „Turbūt daugelis pamena paniką dėl paukščių gripo, kuri prieš kelerius metus kilo visame pasaulyje.

Rudeninė paukščių migracija netrukus baigsis, tačiau ornitologai pastebi, kad paukščiai, kaip ir žmonės, nemėgsta blogų orų. Po savaitę pūtusio stipraus vėjo, šiomis dienomis į Juodkrantėje iškeltą gaudyklę vėl masiškai skrenda sparnuočiai. Gerą dieną pro Kuršių neriją, vadinamuoju Baltijos jūros keliu per dieną praskrenda iki 3 mln. sparnuočių. Pajūrio palvėje didžioji gaudyklė iškelta jau nuo rugpjūčio pradžios. Sužieduota apie 12 tūkst. paukščių.

Ventės ragas – tai nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje, kuris savo unikalumu stebina ne tik lietuvius, bet ir kitų šalių gyventojus. Čia užsukantys susipažįsta su vienu svarbiausių paukščių migracijos taškų pasaulyje. Ornitologinė stotis Ventės rage buvo įkurta prieš daugiau nei 80 metų, tačiau per tiek metų nebuvo renovuota.

Jau kelios savaitės Ventės rago ornitologai žieduoja žiemoti traukiančius paukščius. Birželį prasidėjus rudeninei migracijai pirmieji mūsų šalį palieka varnėnai. Virš Ventės rago ratus suka tūkstančiai varnėnų. Vasario pabaigoje iš žiemaviečių grįžę sparnuočiai, jau traukia į šiltesnius kraštus. „Jie pradeda migruoti birželio pradžioje. Atrodo, vasara tiktai prasidėjo, ir išskrenda.

Net­ru­kus į Lie­tu­vą su­grįš var­nė­nai – anks­ty­viau­si paukš­čiai, ku­riems meist­rau­ja­me in­ki­lus. Tei­sin­gai pa­ga­min­tas inki­las su­teiks daug džiaugs­mo, o klai­dos ga­li pra­žu­dy­ti vi­są paukš­čių va­dą. Paukš­čiai mėgs­ta na­tū­ra­lu­mą Šiau­lių jau­nų­jų gam­ti­nin­kų cent­ras ko­vo vi­du­ry­je tra­di­ciš­kai ren­gia in­ki­lų kė­li­mo šven­tę.

Flamingai, gandrai, pelikanai ir kiti migruojantys paukščiai rizikuoja gyvybėmis skrisdami per nesibaigiančius elektros laidus. Planetoje yra apie 70 mln. kilometrų elektros laidų. Vien Afrikoje ir Eurazijoje kasmet į juos atsitrenkę žūva milijonai paukščių, šimtai tūkstančių būna nutrenkiami, teigiama Norvegijoje vykstančioje Migruojančių gyvūnų rūšių konvencijoje paskelbtas tyrimas.

Rugsėjo pradžioje Suomijoje migruojančių gervių būryje pastebėta suaugusi kanadinė gervė (Grus canadensis) Už poros dienų tas pats individas jau stebėtas Estijos šiaurinėje dalyje. Yra didelė tikimybė, kad paukščiai migruos pietų kryptimi per Lietuvos teritoriją. Todėl Lietuvos ornitologai nori atkreipti visų, šiemet skaičiuojančių, ar tiesiog stebinčių gerves žmonių dėmesį ir prašo atidžiau apžiūrėti sutinkamus gervių būrius.

Ateinančius du su puse mėnesio naktinis Niujorkas atrodys keistai: miesto valdžia po vidurnakčio įsakė išjungti visas, aukščiau nei 40-ame pastatų aukšte degančias, šviesas. Tokį sprendimą nuspręsta priimti, siekiant apsaugoti migruojančius paukščius. Pasirodo, ryškios miesto šviesos išmuša juos iš įprastinio kurso. Pasak „ITAR-TASS“ naujienų agentūros, Niujorkas yra įsikūręs tiesiai ant senovinio migruojančių paukščių kelio. Dėl to kiekvienais metais žūsta daugiau nei 90000 paukščių.