patriotai

Sukanka lygiai trisdešimt metų nuo dienos, kai šalyje įvyko pirmi laisvi rinkimai nulėmę tai, kad šiandien gyvename laisvoje šalyje. Mat tauta, kaip niekada tvirtai pasisakė – balsuojanti už Lietuvos laisvę, štai todėl užtikrinai, didelę persvara prieš komunistus rinkimus laimėjo ir į valdžią atėjo Sąjūdis. Nepadėjo Lietuvos komunistams patekti į valdžią, net ir tai, kad gerokai iki rinkimų mūsų šalyje apsilankė ir pats Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis Jungtinių Valstijų vadovo Donaldo Trumpo kalboje Jungtinėse Tautose išsakytai minčiai, jog ateitis priklauso patriotams. Anot G. Nausėdos, būtent tėvynės meilės skatinami patriotai „stumia mus į priekį“, tačiau taip pat tvirtino, kad patriotizmas neprieštarauja globalizmui. „Jokių abejonių nėra, kad tauta, kuri puoselėja savo tautinę tapatybę, gali netgi geriau tai daryti būdama pasaulio sudėtine dalimi, reikia tik savęs neišbarstyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą Rūtos Janutienės neliečiamybę. Šiame teisme nagrinėjama byla, kurioje buvusi laidų vedėja kaltinama šmeižtu. Nepanaikinus jos neliečiamybės, teismas bylos toliau nagrinėti negali. „Teismas kreipėsi į VRK, nes be VRK leidimo panaikinti neliečiamybę negalima tęsti baudžiamojo proceso jos atžvilgiu šioje byloje“, – BNS trečiadienį sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Vienos didžiausių šalyje žiniasklaidos grupių „Lietuvos rytas“ televiziją perka prodiuserio Povilo Skaisgirio įmonė „Singing fish“, skelbia portalas vz.lt. Sandoris įvyks po to, kai jam leidimą suteiks Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) – ji klausimą ketina svarstyti trečiadienį. Vyriausybės spaudos tarnyba vz.lt patvirtino, kad strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido sandorį. Su P. Skaisgiriu BNS susisiekti nepavyko.

Žiniasklaidos grupė „Lietuvos rytas“ neturės mokėti beveik 3,3 tūkst. eurų už tai, kad vėlavo paneigti informaciją, žeminančią Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko garbę ir orumą, nutarė teismas. Vilniaus apygardos teismas vasario 21 dieną panaikino šių metų sausį priimtą Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, – teismas nurodė sumokėti 3,3 tūkst. eurų V. Vasiliauskui.

Neseniai jauna mama tapusi Eisvina Gailiūnė socialiniuose tinkluose pasidalijo jautria akimirka. Panevėžietė krašto apsaugos savanorė įsiamžino fotosesijoje kartu su savo kelių mėnesių dukrele, kurioje abi apsirengusios karių uniformomis. Savanorės kelią prieš metus pasirinkusi Eisvina mėgsta miegoti miške po atviru dangumi, o braidymas po pelkes jai puikus savęs išbandymas.

Vilkaviškio rajone Mockabūdžių kaime gyvenantys Ieva ir Rokas Šlivinskai tik praėjusių metų rudenį sumainė aukso žiedus. Sutuoktiniai, nors ir yra jauni, jau tapo viena pavyzdingiausių ūkininkų šeimų šiame Suvalkijos krašte. Pora ne tik verčiasi augalininkyste bei gyvulininkyste, bet ir kruopščiai puoselėja savo sodybą. Pasiskirstę darbus Mockabūdžiuose Ieva ir Rokas gyvena maždaug šešerius metus. Atsikėlę į gana apleistą sodybą, jie turėjo gerokai pavargti, kol ją sutvarkė.

Žurnalistas, politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas aiškinosi policijai dėl įtarimų namuose smurtavus prieš savo žmoną, rašo portalas 15min.lt. Policija pranešė, kad vilnietis T. Čyvas buvo sulaikytas antradienį apie 15 val. Pareigūnus iškvietė jo sutuoktinė, pasiskundusi, kad namuose patyrė vyro smurtą. 46 metų įtariamąjį patruliai išsivežė į komisariatą. Žurnalistui buvo nustatytas lengvas (0,57 prom.) girtumas.

„Ilgą laiką save apgaudinėjau, kad man to nereikia. Kad užteks televizijos. Bet, sulaukusi režisieriaus Ričardo Vitkaičio pasiūlymo prisijungti prie „Pašėlusių moterų išpažinties“ komandos ir susipažinusi su vaidmeniu, nė akimirkos neabejojau – tai mano!“, - sakė po devynerių metų pertraukos į teatro sceną grįžusi žinoma aktorė Asta Baukutė.

Jau šį šeštadienį 19.30 val. TV3 televizijos eteryje – nuotykių kupino realybės šou „IššŪKIS kaime“ premjera. Kūrybinė projekto komanda ir dalyvių dešimtukas ilgą laiką praleido Šakių rajone esančiame Lukšių miestelyje. Suvalkijos perlu vadinami Lukšiai jau ne pirmą kartą svetingai įsileidžia tiek televizijos, tiek kino filmavimo kameras ir garsiausius šalies aktorius.

Geros nuotaikos nestokojantis populiarus teatro ir kino aktorius Vidas Petkevičius, atrodo, dabar vėl išgyvena savo aukso amžių. Vien per kelerius pastaruosius metus jis spėjo padirbėti su režisieriais Donatu Ulvydu, Algimantu Puipa ir Ignu Miškiniu. Už I. Miškinio dramą „Karalių pamaina“ V. Petkevičius pretenduoja gauti prestižinę „Sidabrinė gervė“ statulėlę, kaip Metų geriausias antraplanio vaidmens aktorius. Aktorius prisipažįsta, kad jau vien būti nominuotam – yra didelis laimėjimas.

Prestižinės IX Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ statulėlės bus išdalintos jau gegužės 27-ąją, kai iškilmingos ceremonijos metu bus paskelbti laureatai. Iki renginio likus mažiau nei mėnesiui, apdovanojimus organizuojanti Lietuvių kino akademija (LiKA) ir Lietuvos kino centras trečiadienio rytą visus nominuotus kino kūrėjus sukvietė į šventinius vėlyvuosius pusryčius, kurie buvo surengti jų garbei.

Prie vieno daugiaaukščio biurų pastato senamiestyje, Danės krantinėje, pakilęs ugniagesių keltuvas miestiečiams užminė mįslę, kas nutiko šįkart. Pasirodo, nenutiko jokia nelaimė. Čia įsikūrusio baro savininkas su kolegomis baikeriais sugalvojo originaliai pasveikinti klaipėdiečius Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Pakabinti vėliavą užtruko kone keturias valandas, tačiau milžinė traukia akį. Ji puikiai matosi net nuo Biržos tilto.

Verslininkas, pramogų verslo senbuvis Gediminas Juodeika vis dažniau sutinkamas filmavimo aikštelėje. Įvairių televizijos projektų ir laidų prodiuseris jau spėjo nusifilmuoti ne tik keliuose serialuose, bet ir neseniai pasirodžiusiame kino filme. Žinomas kaunietis toliau tęsia aktoriaus karjerą ir kuria vaidmenį komiškame TV3 seriale „Nuovada“. G. Juodeika prisipažino, kad aktoriumi tapti niekada nesvajojo, tačiau labai džiaugiasi tokiu savo gyvenimo posūkiu.

Artėjantis savaitgalis atneš ne tik poilsį, bet ir šventes. Įsimylėjėliai savaitgalį švęs Meilės dieną, o jai pasibaigus, Vasario 16-ąją, tikri patriotai Lietuvos miestų aikštėse trauks meilės tėvynei dainas. Nacionalinės komedijos „Patriotai“ aktorius Giedrius Savickas tikino, kad ne dainos, o šeimos tradicijos įrodo, ant kiek tu esi patriotas. „Vasario 16-oji man svarbesnė diena, nei mano gimtadienis.

Savaitgalį kino teatruose startavusi komedija „Patriotai“ nepaliko abejingų. Vieniems patiko filmo saviironija, kitiems – aktorių vaidybą, o didiesiems mūsų šalies kritikams, kaip visada, nepatiko niekas. O kol kino žinovai loja, žvaigždės – kvatoja. Nes filmas, anot jų – nenusakomai juokingas.

Ketvirtadienio vakarą, Kaune įvyko Speciali komedijos „Patriotai“ išankstinė TV3 lietuviško kino teatro premjera. Joje dalyvavo ne tik gausus žinomų kauniečių būrys, bet ir filmo kūrybinė komanda, kurių tarpe ir režisierius Alvydas Šlepikas. Prieš filmui pasirodant didžiajame kino teatro ekrane, A. Šlepikas rėžė atvirą ir jaudinančią kalbą. Režisierius pasidžiaugė, kad savo 50-ąjį jubiliejų jis sutinka Kaune. „Nors vakar man ir suėjo 50 metų, savo gimtadienio dar neturėjau progos atšvęsti.

Vėsų ir lietumi alsuojantį ketvirtadienio vakarą Kauno žymieji vilnones kojines ir namų šilumą iškeitė į šventiškus apdarus ir popkornus. Išsipustęs laikinosios sostinės elitas rinkosi kino teatre ne be priežasties – mat, čia buvo pristatyta Nacionalinė komedija „Patriotai“. Speciali TV3 lietuviško kino teatro premjera vyko net penkiuose miestuose vienu metu: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Kaune. Tiesa, Kaune specialus seansas surengtas kartu su kviestiniais svečiais.

Antradienio vakarą su trenksmu buvo pristatyta naujausia lietuviška komedija „Patriotai“. Pamatyti premjeros į sostinės kino centrą „Forum Cinemas Vingis“ susirinko gausus garsenybių būrys, kuris liko sužavėtas šia patriotiškumą pašiepiančia komedija. Išankstinėje premjeroje dalyvavusios Lietuvos žvaigždės vienbalsiai nusprendė: „Patriotai“ yra itin juokingas, lietuviškas ydas pašiepiantis filmas.

Likus vos kelioms dienoms iki naujos lietuviškos komedijos „Patriotai“ premjeros kino teatruose, vakar Vilniuje vyko išankstinė filmo premjera į kurią susirinko gausus būrys pačių žymiausių šalies aktorių ir garsenybių. Po iškilmingos premjeros filmą kūrusi prodiuserių kompanija „Singing Fish“ visus sukvietė į Vilniuje įsikūrusią vyninę „Wine box“. Čia iki pat išnaktų netrūko juoko, pokalbių ir šokių.

Jau šį penktadienį, sausio 29-ąją, kino teatruose bus pradėta rodyti naujausia lietuviška komedija „Patriotai“, sukurta pagal P. Vaičiūno pjesės motyvus. Tačiau šįvakar, šalies garsenybėms buvo suteikta išskirtinė galimybė – filmą pamatyti pirmiems. Į VIP premjerą susirinko ryškiausi pramogų ir verslo pasaulio atstovai. Vakaro svečiai nestokojo gero nuotaikos ir keletas jų prisipažino, jog domėtis lietuvišku kinu – privaloma.

Sausio 26-ąją, 11 valandą ryte buvo pirmą kartą pristatytas lietuvių kurtas „Patriotų“ filmas. Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ rinkosi ne tik komedijoje vaidinę aktoriai, bet ir filmo kūrėjai. Netrukus, po filmo peržiūros, buvo surengta spaudos konferencija. Čia kino juostos komanda pasakojo ne tik apie kūrybinius kuriozus, kurie nutiko filmavimo metu, bet ir atsakinėjo į suktus klausimus.

Aktorius Mindaugas Papinigis visiems pažįstamas ne tik iš TV, bet ir iš kino ekranų. Išsiskiriantį balso tembrą turintį aktorių gerbėjai vis dažniau išvysta ne vaidinantį jam įprastą blogiuko vaidmenį, bet dirbantį už kadro. Praėjusią vasarą prodiuserio amplua komedijoje „Kunigo naudą velniai gaudo“ debiutavęs aktorius, ėmėsi ir dar vienos lietuviškos komedijos.

Šių metų sausio 29-ąją Lietuvos kino teatruose pasirodys itin linksma komedija „Patriotai“, kurioje vaidina garsiausi šalies aktoriai. Pagrindinius vaidmenis filme kuria tikros įžymybės: Arūnas Sakalauskas, Giedrius Savickas, Nerijus Gadliauskas, Ramūnas Cicėnas, Rimantė Valiukaitė, Marius Čižauskas ir kiti. Likus mažiau nei mėnesiui iki komedijos „Patriotai“ premjeros, filmą kurianti prodiuserių kompanija „Singing Fish“, šešiems pagrindiniams aktoriams pagamino vardinius, tikro patrioto pasus.

Pirmadienį viešai paskelbtas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šauktinių sąrašas, kuris susilaukė didelio visuomenės dėmesio. Mat, jame tarp būrio Lietuvos jaunimo atsidūrė ir ne vienas žymus sportininkas: tai krepšininkai Jonas Valančiūnas ir Dovydas Redikas. Nuo svarbiausių šalies aktualijų neatsilieka ir naujos kino juostos „Patriotai“ kūrėjai, kurie pristato specialiai filmui sukurtą savanorio dainą.

Didžiosios šventės įkvepia ne tik daryti gerus darbus, bet ir skatina neužmiršti savo šaknų bei puoselėti patriotiškus jausmus savo tėvynei. Todėl artėjant gražiausioms šeimyniškoms metų šventėms visi – maži ir dideli – patriotai, nusifilmavę naujoje „Singing Fish“ komedijoje „Patriotai“, džiaugiasi galėdami pristatyti pirmąjį filmo anonsą! 2016 m. sausio 29-ąją visuose šalies kino teatruose pasirodysiančio filmo anonse ne tik pristatomi filmo personažai, bet ir atskleidžiamos pikantiškos bei j...

Jei juoktis, tai tik iki ašarų – tokiu šūkiu vadovaujasi filmo „Patriotai“ kūrybinė komanda. Per pastarąsias savaites linksmoji filmo kūrybinė komanda jau pristatė tris juokingas filmo ištraukas. O štai šį ketvirtadienį, debatų, kaip užsienietiškai turėtų skambėti Lietuvos vardas, fone patriotai siūlo ir savo versiją. Filme „Patriotai“ pagrindinius vaidmenis atlieka komedijų asai: Giedrius Savickas, Ramūnas Cicėnas, Arūnas Sakalauskas ir kiti garsūs šalies aktoriai.

2016-ųjų metų sausio 29 dieną gero skonio komedijų mėgėjai turėtų apsibraukti raudonai. Kodėl? Šią dieną didžiuosiuose šalies kino ekranuose pasirodys lietuviškus stereotipus pašiepianti komedija „Patriotai“. Neregėtai komišką filmą kūrė visų jau pamėgti aktoriai – Giedrius Savickas, Ramūnas Cicėnas, Arūnas Sakalauskas – ir kine debiutuojantis scenaristas Mindaugas Nastaravičius. Praėjusią savaitę kinomanams buvo pristatytos dvi filmo ištraukos.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, režisierius, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas bei Auksinio scenos kryžiaus kavalierius Albinas Kėleris bemaž po dešimties metų pertraukos grįžo į televizijos eterį. Daugiau nei septyniasdešimt vaidmenų teatre sukūrusį aktorių žiūrovai mato pirmadieniais-ketvirtadieniais 19.30 val. populiariame TV3 seriale „Tobula kopija“. „Man patinka mano vaidmuo.

Pastaraisiais metais Rusijoje užgimusi patriotizmo banga prasiveržė pačiais keisčiausiais būdais: patriotinių veteranių – robočių pasirodymai, „tverkinimas“ prie memorialų, naujausios karinės mados ir Georgijaus juostos absoliučiai visur, kur, tikriausiai, jų neturėtų būti. Kremliaus išsuktos propagandos mašinos didžioji problema tikrai nėra patriotizmo ar istorinės atminties skatinimas, kas būtų dar pateisinama, tačiau būdai, kuriais visa tai yra išreiškiama.

Taip vadinasi Europos užsienio reikalų tarybos (EURT) parengta ataskaita apie nepasiteisinusias Europos iliuzijas, kad europinis raidos modelis gali tapti pavyzdžiu visiems, apie Rusiją, kuri visai kitokia, negu įsivaizdavo europiečiai, ir apie tai, ką dabar reikia daryti ES, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kaip konstatuoja dokumento autoriai, europiniam projektui nepavyko sugundyti pasaulio.

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje. „1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais.

Nors Rusijos provokuojama geopolitinė įtampa dar neverčia žmonių rausti bunkerių ar kaupti maisto atsargų, yra manančių, kad kai kuriuos veiksmus būtina atlikti jau dabar. „Viskas gali nutikti labai netikėtai – be išankstinių prognozių“, – mano Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP) 6-osios rinktinės štabo viršininkas majoras Linas Idzelis, griaudamas viešoje erdvėje sklandantį mitą, kad šiandien lietuviams patriotizmas yra svetimas.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kol valdančiųjų ir opozicijos partijos suka galvas, kaip neleisti referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir parašų skaičiaus, reikalingų referendumui surengti, sumažinimo, aiškėja kelios tiesos. Pirmiausia, patys kalti, kad nesivargino žmonėms išaiškinti jiems svarbaus klausimo ir pasiūlyti saugiklių dėl tos žemės pardavimo, o kai susizgribo, buvo per vėlu.

Valdžia skelbia, kad Tėvynė eilinį kartą pavojuje, nes pavojuje yra jos valdžia. O pavojų jai esą kelia kritika. Kokia būtent, nepasakyta. Tiesiog – būkite budrūs ir žinokite, kad valdžią ruošiasi kritikuoti Kremliaus agentai. O aš manau, kad grėsmė yra visai kitur. Tėvynė pavojuje, nes ją oficialiai patikėta saugoti melagiams, demagogams, valdžios padlaižūnams, intrigantams ir/arba idiotams.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

Ir iš tikrųjų, kaip su tuo patriotizmu? Jau bemaž įprasta, kai žodis patriotas gretinamas su žodžiu idiotas, jau daug kas nebereaguoja į pasišaipymus iš tų, kurie Tėvynės meilę iškelia kaip didžiausią vertybę, jau net vieši pareiškimai, kad patriotizmas yra paskutinė niekšo priebėga, nieko nebestebina. Patriotizmo diskreditacija prasidėjo kartu su tautiniu atgimimu ir tebesitęsia iki šiol.

Vis dažniau viešojoje erdvėje nuskamba pasvarstymai, kad Lietuvoje vis aktyviau reiškiasi įvairūs radikaliai nusiteikusio jaunimo judėjimai. Ne paslaptis, kad ir Kovo 11-osios eitynėse netrūko incidentų, o po šios dienos visuomenėje vėl kilo diskusija, kur pasibaigia patriotizmas ir prasideda nacionalizmas. Naujienų portalas Balsas.lt šia tema vaizdo konferencijoje kalbėjosi su politologu ir visuomenininku Alvydu Medalinsku. Pirmąją konferencijos dalį žiūrėkite čia.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) ragina Seimą priimti atitinkamus teisės aktus, kad nebūtų sudarytos sąlygos griauti tradicinę lietuvišką šeimą ir nebūtų dirbtinai atskirtos santuokos ir šeimos sampratos. „Sveikiname Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuostatą, kad šeima be santuokos negalima. Remiame jos pastangas imtis priemonių, esančių Seimo galioje, santuokos institutui apginti.

Tai, kad valdžia įžvelgia grėsmių patriotinėje veikloje, liudija apie jos silpnumą, mano filosofas Krescencijus Stoškus. Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtą diskusiją paskatino atgarsį sukėlusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje ir valdžios reakcija į šią stovyklą. Premjeras po Norvegijos įvykių paragino susirūpinti įvykiais Dieveniškėse, o stovyklos organizatoriai buvo apkaltinti per dideliu nacionalizmu.

Gal ir ne pats naujausias, bet labai dvasingas ir iškalbingas pasakojimas apie Kremliaus patrioto išgyvenimus – orginalo kalba (šedevrus versti dera profams, tad nemokančių rusiškai atsiprašau): Кольцом врагов, коварных и жестоких, Окружена Россия с трех сторон, Лишь Ледовитый, северный, холодный, Теплом ресурсов греет океан… К нам пристают неправильные немцы С правами человека- где ж их взять? И англичане выдачей убийцы Вредят престижу, так-растак их мать! Коварные грузины шлю...

„Šį vakarą mes esame čia, nes mums rūpi tie, kurie amžiams pasiliko Sibiro žemėse, tačiau yra gyvi mūsų širdyse“, – šeštadienio vakarą paramos akcijos–koncerto „Misija Sibiras'11“ metu į tiesioginės transliacijos žiūrovus kreipėsi renginio vedėjai Vytautas Juozapaitis ir Neringa Skrudupaitė. Porą valandų trukusio koncerto metu būsimoms projekto „Misija Sibiras'11“ ekspedicijoms Lietuvos televizijos žiūrovai paaukojo per 60 000 litų.

1998 metais pasirodžiusiame filme „Amerikos istorija X“, režisierius Tony Kaye'nas atskleidė vieną iš nemaloniausių svajonių šalies piktžaizdžių – išsigimusį nacionalizmą. Filmas įtikinamai ir drąsiai parodė kaip formuojasi ir vystosi nacizmas. Kaip A. Hitlerio idėjos kuo puikiausiai sudygsta pačioje švariausioje dirvoje. Dabar kažką panašaus regime Lietuvoje: negalėdami pateisinti savęs, kaip didingos ir šlovingos nacijos, lietuviai pereina į neapykantos visam likusiam pasauliui spektaklį.

Šiandieną viešojoje erdvėje, kalbant apie politiką, kultūrą ar visuomeninį gyvenimą apskritai, neretai girdisi pašaipa patriotinių idėjų ir jas išpažįstančių bei propaguojančių žmonių atžvilgiu. Jau pats žodis „patriotas“ kartais sugretinamas su kažkuo tarsi neigiamu, tuo tarpu nacionalinės temos nuvertinamos, o kalbėti jomis atseit net nemadinga.

Mane jau ne kartą įvairių politinių pakraipų atstovai yra klausę, dėl kokių priežasčių pasirinkau būtent nacionalizmo  - pasaulinio daugiatautiškumo ir daugiakultūriškumo išsaugojimo bei puoselėjimo, o ne kokią nors kitą, tiek sovietmečiu, tiek ir dabar žymiai „parankesnę ir karjerai naudingesnę“, ideologiją, padedančią kilti karjeros laiptais, neblogai uždirbti ir puikiai gyventi.

Tikriausiai teisybė, kad daugelio dalykų interpretavimas priklauso nuo interpretuojančiojo bendro išprusimo lygio ar nenumaldomo noro matyti bei interpretuoti būtent taip, o ne kitaip. Ir šis straipsnis tikriausiai niekada nebūtų pasirodęs arba pasirodęs kitu laiku bei kiek kitokiu pavidalu, jeigu ne ta įprasta isteriškų užsipuldinėjimų žiniasklaidoje banga, pakilusi po Lietuvių tautinio centro (LTC) organizuotų Kovo 11-osios eitynių.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) teigia esanti įžeista Norvegijos diplomatijos atstovo viešų pareiškimų juos kaltinant nacionalizmu ir reikalauja viešo atsiprašymo. LTJC, dalyvavusi Kovo 11-osios eitynėse ir šaukusi "Lietuva - lietuviams", penktadienį surengė 7 žmonių piketą prie Norvegijos ambasados. Pasak LTJS vadovo Juliaus Pankos, jie jaučiasi įžeisti ambasadoriaus Steinaro Gilo pasisakymų ir prašė oficialaus jo atsiprašymo.

Lengva dergti, keikti, pravardžiuoti. Daug sunkiau kurti, palaikyti, pagirti. Greičiausiai mūsų anūkai XXI amžiaus pradžią vadins „visuomenės kritikų“ laikotarpiu. Koks paprastas ir patogus demagogo kelias: tau nepatinka žmogaus šukuosena, nepatinka jo pažiūros ar nuomonė ir iš karto gali jį apšaukti „basagalviu“, „smurtautoju“, „jėgos kulto šalininku“. Turėjau garbės žygiuoti patriotų eitynėse 2009 metais ir šiemet, pernai net teko būti jų organizatoriumi.

Premjeras mano, kad Lietuva tolerancija prilygsta Skandinavijai, tačiau tikina, kad pats seksualinių mažumų eitynėse „tikrai nedalyvaus“. Kalbėdamas api kovo 11-ąją surengtas eitynes, kuriose daugiau nei 500 nacionalistiškai nusiteikusių jaunuolių skandavo „Lietuva lietuviams“, Premjeras Lietuvos radijui teigė, kad Lietuva yra tokia pat tolerantiška kaip Norvegija.