parlamentarai

Seimas nusprendė svarstyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas, siūlančias keisti žmogaus palaikų ekshumavimo tvarką. Siekiant ištaisyti klaidas ar kitas reikšmingas aplinkybes, tais atvejais, kuomet nėra mirusio žmogaus artimųjų giminaičių, Seimo Demokratų frakcijos  „Vardan Lietuvos” narė Laima Nagienė pasiūlė suteikti teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymą dėl žmogaus palaikų ekshumavimo.

Rugsėjo 14-ąją Lietuvoje norima paskelbti Vilko vaikų atminimo diena. Tokiai Atmintinų dienų įstatymo pataisai po pateikimo šią savaitę pritarė 81 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. „Vilko vaikai yra tie mažiausi visuomenės nariai, kurie 1946–1947 metais buvo priversti trauktis iš savo namų buvusiuose Šiaurės Rytprūsiuose dėl tą kraštą alinusio bado“, – pateikdama projektą sakė parlamentarė Jurgita Šiugždinienė.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. Už tokias eilės įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 104 Seimo nariai , prieš – vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai. Kad pataisos galutinai įsigaliotų parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadai. Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, 13 parlamentarų susilaikė. Balsuodami dėl komisijos išvadų iš valdančiosios koalicijos susilaikė liberalas Andrius Bagdonas ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu Seimas galutinai nuspręs, ar patvirtinti komisijos išvadas.

Į darbus vėl kibęs Seimas pavasario sesiją pradėjo nuo naktinių taikiklių. Dauguma parlamentarų nepritaria Prezidentui, kuris anksčiau vetavo naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje įteisinančias pataisas. Seime vis garsiau kalbama ir apie artėjančius rinkimus, kurie, pasak politikų ir apžvalgininkų, kiš koją reikalingų sprendimų priėmimui. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Seimas šių metų parlamentarų komandiruotėms planuoja išleisti 650 tūkst. eurų, tai didžiausia suma šią kadenciją. Penktadalį lėšų Seimo nariai panaudojo jau sausį. Seimo vicepirmininko, atsakingo už komandiruotes, Vytauto Mitalo teigimu, lėšų padidėjimas susijęs su tuo, kad Lietuva šiemet pirmininkaus Europos Tarybai, taip pat gerokai suaktyvėjus parlamentinei diplomatijai. „Dar prieš COVID-19 pandemiją Seimui komandiruotėms reikėdavo apie 500 tūkst. eurų per metus.

Pastaruoju metu nenurimstant kalboms dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų ir praloštų pinigų, parlamentarai ėmė svarstyti idėjas, kaip būtų dar labiau griežtinti lošimų reguliavimą. Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas tvirtina, kad idėjų, kaip sutvarkyti teisinį lošimų reguliavimą opozicijoje esanti politinė jėga turi, tačiau į šį klausimą žiūri atsargiai.

Seimas baigdamas rudens sesiją priėmė pakeitimus dėl valstybinės ir istorinės vėliavų iškėlimo tvarkos: nebegrės bauda per valstybės šventes savininkams neiškėlus vėliavos prie namo, kuriame negyvena, o pasienio kontrolės punktuose šalia trispalvės bus nuolat iškelta istorinė vėliava su baltu Vyčiu raudoname fone.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė naujam Vidaus tarnybos statutui, nepaisydamas dalies pareigūnų kritikos ir prašymų jį atmesti. Už projektą balsavo 66 parlamentarai, 52 buvo prieš, 10 – susilaikė. Projektą parengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) laukia įtempta savaitė: pirmadienį įstatymų leidėjai renkasi siekdami nuspręsti, ar paremti jo politiką, pagal kurią prieglobsčio prašytojai būtų siunčiami į Ruandą. Parlamentarų grupės iš visos R. Sunako susiskaldžiusių konservatorių partijos rengė posėdžius, kad apsvarstytų, kaip balsuoti, kai antradienį parlamente bus svarstomas prieštaringai vertinamas teisės aktas.

Seimas uždraudė šalyje prekiauti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminiais, taip pat įpareigojo gamintojus ant pakuotės įspėti apie žalą sveikatai. Draudimas įsigalioja nuo spalio 23-osios.  Už tokias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o keturi susilaikė.

Parlamentarai nusiteikę nuo 2024 metų vidurio sugriežtinti fejerverkų prekybą ir naudojimą.   Populiariausiais silpnais, vadinamaisiais F2 kategorijos fejerverkais siūloma prekiauti tik gruodį, jų įsigyti nebegalėtų jaunesni nei 18 metų žmonės. Taip pat žadama apriboti nuotolinę prekybą.  Tai numatyta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtame galutiniame Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo projekte.

Pasirodo, kad ne tik prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir pora dešimčių dabartinių Seimo narių savo biografijose nutylėjo, jog prieš ne vieną dešimtmetį buvo Komunistų partijos nariai. Seimūnai dabar teisinasi, esą iki šiol apie savo narystę nepranešė, nes anksčiau jokios prievolės tą sakyti nebuvo.

Vietoj griežto kostiumo ar kostiumėlio – prakaituoti marškinėliai, šortai, basos kojos. Nors oficialių atostogų neturi, tautos išrinkti parlamentarai mėgaujasi vasara. Vieni kaitinasi užsienyje, kiti keliauja po Lietuvą. Padėję įstatymų projektus į šoną, grybauja, marinuoja, šienauja ir net maudosi nuogi. Ir visa tai viešina socialiniuose tinkluose. Daugiau apie politikų atostogas – TV3 žinių reportaže. Savo rankomis daržoves į stiklainius sudėjo Seimo narys Algirdas Stončaitis.

Po ilgamečio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Stasio Šedbaro skyrimo Konstitucinio Teismo (KT) teisėju opozicijos parlamentarai siūlo pildyti teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus.

Seime kelią skinasi siūlymai skirti dar labiau pažaboti elektroninių cigarečių vartotojus. Parlamentarai pritarė, kad būtų draudžiamos spalvotos el. cigarečių pakuotės, signalizuojančios apie skonį, o pačius pardavėjus neįspėję galėtų tikrinti pareigūnai. Kai kurie Seimo nariai balsavo „už“, bet aiškino, kad įstatymas neveiks, o verslas ir toliau nesilaikys draudimų bei elektronines cigaretes pardavinės kaip nori.

Seime trečiadienį parlamento nariams bus rengiami pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymai. „Turėsime Šaulių sąjungos vadą, kuris pristatys patį pilietinio pasipriešinimo ir ginkluoto, ir neginkluoto, t. y. kaip civilinės gynybos koncepciją, kaip mes matome tą bendrą paveikslą, koks yra Šaulių sąjungos vaidmuo.

Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė siūlymui privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Už tai balsavo 107 Seimo nariai, vienas buvo prieš, keturi susilaikė. Dar Seimas turės vieną kartą balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Penki Seimo nariai sulaukė grasinimų. Elektroninius laiškus išsiuntęs vyras grasino susidorosiantis su jais ir jų šeimos nariais. Po šio įvykio parlamentai kreipėsi į policiją.  Apie tai pirmieji pranešė naujienų portalas „Delfi“. Policijos pagalbos paprašė grasinimų sulaukę parlamentarai Eugenijus Sabutis, Lukas Savickas, Aidas Gedvilas, Linas Kukuraitis ir Seimo narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Savivaldos rinkimus laimėję socdemai toliau auginasi populiarumą. Reitingai rodo, kad nuo konservatorių jie atsiplėšė jau kone dvigubai. Pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė rado tam paaiškinimą – esą valdantieji elgiasi lyg žirafos. Visgi politologai tikina, kad aukštus reitingus lemia ne kairiųjų nuopelnai, o tai, kad žmonės vis labiau nepasitiki konservatoriais. Socdemai esą naudojasi proga, kad patys valstybės vairo nesukioja, ir plaukia pasroviui link Seimo rinkimų, kurie gali kvepėti pergale.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai pernai išleido 2 mln. 14 tūkst. 722 eurus, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Tradiciškai didžiausios Seimo narių išleistos sumos teko transporto priemonių eksploatacijai, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti, suvenyrams. Per praėjusius metus parlamentaras parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 16 tūkst. 451 eurą, maksimaliai šią sumą išnaudojo apie 70, t. y. pusė, parlamentarų.

Pernai apribotą komercinių saulės parkų plėtrą siūloma atlaisvinti – Seime grupė parlamentarų įregistravo pataisas, kuriomis siekiama atsisakyti maksimalios gaminančių vartotojų įrengtosios galios. Pasak iniciatorių, pataisos su Energetikos ministerija nebuvo derintos.

Parlamentarai turi įgaliojimus steigti nepriklausomas specializuotas kontrolės institucijas, o jų įkurtas žvalgybos kontrolieriaus institutas nepažeidžia Seimo kontrolierių teisių tirti skundus, teigia Konstitucinis Teismas (KT). Jis ketvirtadienį paskelbė, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymo normos neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas penktadienį planuoja balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisos priėmimo, kad agresorių palaikantis asmuo netektų išimties tvarka gautos Lietuvos pilietybės. Projekte numatyta, kad pilietybė gali būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.

Darbo partijos taryba sekmadienį patvirtino kandidatų į merus artėjančiuose savivaldos rinkimuose sąrašą, tarp jų yra keturi dabartiniai parlamentarai. Vilniaus miesto mere sieks tapti Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Kėdainių rajono – parlamentaras Viktoras Fiodorovas, Telšių rajono – Seimo narys Valentinas Bukauskas, o Marijampolės miesto – parlamentarė Vaida Giraitytė-Juškevičienė, pranešė partija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas su grupe parlamentarų siūlo Lietuvos šaulių sąjungai kitų metų biudžete papildomai skirti 3,6 mln. eurų. Seimo NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu Šaulių sąjungos finansavimas auga 50 proc., taip pat pabrėžia, kad papildomas lėšų skyrimas yra suderintas su premjere Ingrida Šimonyte.

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti siūlymą, kad už agresorių palaikymą būtų galima atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. Už tokią Pilietybės įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 24, susilaikė 26 parlamentarai. Toliau ją svarstys Seimo komitetai. „Projektas parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai bei visam regionui“, – teigė viena iš projekto iniciatorių konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Seimo kanceliarija prašo skirti daugiau lėšų kitų metų parlamentarų komandiruotėms, nes šiemet jų pritrūkta. Prašymą penktadienį bendru sutarimu palaikė parlamentinis Europos reikalų komitetas (ERK). „Pasiųskime stiprų signalą bendru sutarimu (...) Politikoje, kai veikia kairė ir dešinė kartu, daugiau pasiekiame“, – teigė ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.  2023 metų biudžeto projekte Seimo narių komandiruotėms numatyta 475 tūkst. eurų.

85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu. Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais. „Iš neteisės teisė neatsiranda.

Penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą stabdo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), neduodanti telekomunikacijų verslui leidimų tiesti šviesolaidį kelio apsaugos zonoje, sako telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai teigia, jog išeitį sparčiau diegti 5G siūlys pataisomis.

Grupė konservatorių parlamentarų pasiūlė Seimo viešbutyje leisti gyventi tik tiems parlamentarams, kurie neturi nekilnojamojo turto (NT) aplink Vilnių. Trečiadienį registruotose Seimo statuto pataisose numatyta, kad Seimo viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos.

Grupė įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengė Konstitucijos pataisas, kurios leistų Seimo nariams užsiimti pedagogine veikla. „Siekiame pritraukti į Seimą kandidatuoti daugiau akademine veikla užsiimančių aukštųjų mokyklų, kolegijų dėstytojų ir mokslininkų“, – BNS sakė vienas iš pataisos iniciatorių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Trečiadienį Seime organizuojami praktiniai pirmosios medicinos pagalbos mokymai Seimo nariams ir kanceliarijos darbuotojams. Parlamentarų Jurgitos Sejonienės ir Tomo Tomilino iniciatyva politikus ir tarnautojus mokys profesionalūs medikai, atstovaujantys Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, pranešė Seimas.

Parlamentarai antradienį ketina tvirtinti naują vaiko iki dvejų metų priežiūros išmokų tvarką.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, naujas vaiko priežiūros atostogų modelis yra palankesnis šeimai. Pagal projektą, tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc.

Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos dieną. Darbo kodekse į šventinių dienų sąrašą siūloma įtraukti gegužės 3-ąją – 1791 metų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Iniciatoriai iš sąrašo taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją, kuri minima kaip Tarptautinė darbo diena.

Parlamentarai nesutiko atsisakyti dalies išeitinės kompensacijos, kurią gauna neperrinkti į Seimą politikai. Grupė konservatorių siekė panaikinti galimybę, kad į Seimą nepatekę asmenys gautų ir išeitinę kompensaciją, ir atlyginimą. Tokios Seimo statuto pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti – už jas balsavo 45 parlamentarai, du buvo prieš ir 54 susilaikė.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą Konstitucijoje atsisakyti „invalidumo“ sąvokos, ją pakeičiant „neįgalumo“ terminu. Po pateikimo už tai balsavo 90 Seimo narių, vienas buvo prieš.  Dabartiniame Konstitucijos variante yra nuostata, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Pagal projektą, žodis „invalidumo“ keičiamas į „neįgalumo“ pensijas.

Seime pirmojo pritarimo sulaukė siūlymas leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse. Už tokį grupės parlamentarų iš įvairių frakcijų projektą šią savaitę po pateikimo procedūros balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 23 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Savo butus Seimo viešbutyje Vilniaus centre užleisti karo pabėgėliams iš Ukrainos pasiryžę aštuoni parlamentarai. Penktadienį iki 16 val. tiek politikų pranešė Seimo kanceliarijai norintys padėti ukrainiečiams ir galintys laikinai išsikraustyti iš viešbučio. „Turiu tris kambarius. Pasitarę su šeima nusprendėme, kad šiandien to būsto labiau reikia žmonėms, kurie bėga nuo karo“, – BNS sakė konservatorius Justinas Urbanavičius.

Praėjusiais metais Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido 1,676 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys. Šios išlaidos per metus padidėjo 225 tūkst. eurų, 2020-aisiais išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Per praėjusius metus vienam politikui parlamentinei veiklai teko 14 tūkst. 665 eurai. Šešios dešimtys Seimo narių pasinaudojo galimybe išleisti visą arba beveik visą sumą.

Seimo valdyba penktadienį atšaukė reikalavimą įeinant į Seimo rūmus pateikti galimybių pasą: apribojimai panaikinti tiek darbuotojams, tiek lankytojams, tiek Seimo nariams.

Seime planuojama parlamentarų darbui įrengti kelias izoliuotas kabinas vertėjų darbo vietose. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog kelios atskirtos darbo vietos būtų įrengiamos Seimo nariams, kurie neturėtų galimybių paso, o ne esantiems izoliacijoje dėl koronaviruso. Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento direktorė Rita Skaisgirytė informavo parlamento valdybos narius, kad penkių darbo vietų įrengimas truktų apie mėnesį.

Seimo nariai pasidarė priešventinę dovanėlę – grąžino praėjusios kadencijos pradžioje panaikintą tvarką. Dabar parlamentarai vėl galės nuomotis automobilius iš parlamentinių lėšų. Valdyboje patvirtino bendru sutarimu, tačiau dabar idėjos kratosi. Seimo valdyba nusprendė, kad parlamentarai iš savo kanceliarinių lėšų vėl gali nuomotis automobilį. Tiesa, tam jie galės skirti 600 eurų per mėnesį.  Atsakomybės už šį sprendimą nenori prisiimti nei valdantieji, nei opozicija.

Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti. Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais nei buvusio, ketvirtadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.

Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų.

Antradienį Lietuvos Seimas pirmą kartą pradėjo nuotolinį plenarinį posėdį. Daliai parlamentarų kilo nesklandumų jau tvirtinant darbotvarkę, du Seimo nariai atvyko į posėdžių salę ir piktinosi, kad negali dirbti įprastu būdu. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotoliniam posėdžiui pirmininkavo iš nuolatinės darbo vietos plenarinių posėdžių salėje, tačiau kiti parlamentarai dirbti salėje negalėjo.

Antradienį pirmą kartą rengiamas nuotolinis plenarinis Seimo posėdis. Sprendimą dirbti nuotoliniu būdu dėl koronaviruso grėsmės praėjusią savaitę priėmė Seimo valdyba. Nuotoliniai Seimo posėdžiai vyks naudojant „Microsoft Teams“ platformą. Prieš pradėdami darbą parlamentarai privalės tapatybę patvirtinti naudodami mobilųjį elektroninį parašą arba „Smart-ID“ programėlę. Prieš kiekvieną balsavimą jie privalės ir nusifotografuoti.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Taip valstiečių, socialdemokratų ir darbiečių frakcijos reagavo į antradienį ir trečiadienį Seimo vicepirmininkų iš valdančiosios daugumos sprendimus perbalsuoti dėl kai kurių teisės aktų.  Antradienį perbalsavimas paskelbtas priimant Seime kitų metų biudžetą, kai daugiau kaip pusė parlamentarų pritarė papildomam beveik 46 mln. eurų skyrimui mokslui ir švietimui.