parama verslui

Lietuva ir toliau pasisako už tai, kad Europos Sąjungos (ES) šalims kompensuojant verslui dalį aukštų energijos kainų, šią paramą būtina koordinuoti ES lygiu, taip užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pabrėžia, kad Europos Komisija čia turėtų veikti aktyviau.

Jau netrukus verslininkai sulauks milijoninės paramos tam, kad už elektrą mokėtų mažiau. Įmonės pusę metų bus remiamos visų mokesčių mokėtojų pinigais, arba valstybės biudžeto pinigais. Tokią naują priemonę verslui penktadienį pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, apžvelgusi kitų metų valstybės biudžetą ir kitus jį lydinčius įstatymų projektus.

Vyriausybė pagalbos planą verslui kurpia per lėtai ir smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis buvo išsikvietęs ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, tačiau verslui dėl to aiškiau nepasidarė. Paramos planą ministrė ir toliau slepia po devyniais užraktais, tik užsimena, kad ieškos būdų įmonėms stabilizuoti elektros kainas. Nausėda įmonėms ragina skirti milijardą eurų.

Penktadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su šalies vadovu Gitanu Nausėda. Jis vėl sukritikavo premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamą ministrų kabinetą, kuris iki šiol nėra paskelbęs jokių planų, kaip verslui bus padedama dėl smarkiai išaugusių energetikos išteklių kainų. Ministrė ir prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po susitikimo pakomentavo jo detales.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti paramą verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų.  „Prezidentas aptars paramos priemones verslui energijos kainų šoko akivaizdoje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  A. Armonaitės atstovė Inga Simanonytė BNS teigė, jog bus kalbama apie ilgalaikius ir trumpalaikius sprendimus, lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, investicijas į ateitį.

Su aukštomis energetikos produktų kainomis susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau nereikėtų visų įmonių remti valstybės biudžeto pinigais. Tai padarius, problemų Lietuvai gali būti dar daugiau. Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti.

Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir pastaraisiais metais kylančių iššūkių įveikimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja paleisti priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių. Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų.

Aiškėja, kad dalis iš valstybės paramą gavusių įmonių pirko prabangius sportinius automobilius, vandens motociklus ar net laivus. Nors keletas pavadinimų nuteka į žiniasklaidą, prasižengusių verslų pavadinimai saugomi po devyniais užraktais, o politikai beda pirštu į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Pasak jų, inspekcija nesužiūrėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigai galimai virto ferariais, VMI kliuvo ir už tai, kad jau ne vienus metus atlaidžiai žiūri į turtingiausius Lietuvos verslininkus.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patikslintai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtai subsidijų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms koncepcijai. Patikslinimai leis išplėsti galimų paramos gavėjų skaičių ir padidins maksimalią išmokos sumą įmonėms, kurių veikla buvo iš esmės paralyžiuota karantino metu, praneša ministerija. Nuo šiol į paramą galės pretenduoti verslai, kurių vieno mėnesio vidutinė apyvarta nuo 2020 lapkričio 1 d. iki 2021 sausio 31 d. krito 50 proc.

Paramos dalybos iš naujo 150 mln. eurų valstybės subsidijų paketo kol kas lūkesčių nepateisina, sako kai kurie analitikai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią savaitę skelbė, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms jau paskirstyta 27 mln. eurų subsidijų, o paraiškų, pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, gauta už 52 mln. eurų. „Lūkesčiai buvo didesni, ypač turint omenyje pirmojo karantino metu išmoktas pamokas. Matome, kad vis tik procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų vykti.

Penktadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino negrąžinamas subsidijas verslui, kuris nukentėjo dėl koronaviruso ir karantino. 150 mln. eurų, kurie bus išdalyti per du kvietimus, gaus smulkios ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta dėl pandemijos padarinių krito 30 proc. Subsidija sieks 25 proc. praėjusiais metais įmonės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jeigu mokesčio sumokėta daugiau 2 tūkst eurų, įmonė gaus 25 proc. nuo sumokėtos mokesčio sumos.

Trečiadienį Seimas galutinai priėmė „Sodros“ biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektus. Naujoji Vyriausybė žadėjo, kad 100 proc. bus kompensuojamas darbuotojų atlyginimas iki 2 minimalių algų, tačiau galiausiai šis pažadas nebus įgyvendintas. Už Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 122 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė – 3. Dabar už darbuotojus, kurie dėl karantino ar ekstremalios padėties išėjo į prastovą, darbdaviams mokama iki 90 proc.

Vyriausybė sušvelnino aplinkybes, kuriomis nuo Covid-19 krizės nukentėjęs verslas ir darbuotojai gali gauti valstybės paramą. Nuo šiol subsidijas gauti galės smulkios ir vidutinės įmonės, kurios per pandemiją patyrė bent 30 proc. apyvartos nuosmukį. Išmokų dydis priklausys nuo praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Vyriausybei nusprendus nuo šeštadienio įvesti karantiną ir apriboti daugelio įmonių veiklą, daugeliui kilo klausimų, kaip bus remiamas dėl to negalintis dirbti verslas ir jo darbuotojai. Tiesa, parama nebus tokia, kaip buvo pavasarį, įvedus pirmą karantiną. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio finansų ministras Vilius Šapoka paaiškino, kuo skirsis parama per šį karantiną.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Vyriausybė neatmeta penktadienį prezidento Gitano Nausėdos išsakyto raginimo Lietuvoje steigti valstybinį banką. Anot Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tai būtų galima svarstyti, matant tam argumentus ir prireikus. „Kalbų apie valstybinį banką iš tikrųjų teko girdėti ir anksčiau. Tačiau ne šito karantino kontekste. Mano žiniomis, šitas klausimas su premjeru anksčiau nebuvo derintas ir nebuvo anksčiau kalbėtasi, todėl būtų sunku šiandien atsakyti konkrečiai.

Dar didesnės ir ilgiau mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, negrąžintina finansinė parama dirbantiems individualiai, šimtaprocentinės garantijos verslui, didžiulės papildomos išlaidos valstybiniams pirkimams, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas. Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

Jau trečia savaitė daugybė gyventojų nedirba, nes jų darbovietės uždarytos. Įmonės taip pat negauna jokių pajamų ir neaišku, kaip žmonėms mokės algas. Nepaisant to, Seime įstrigo įstatymas, numatantis subsidijas darbo užmokesčiui. Verslas tokią situaciją vertina blogai – kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau darbo vietų tiesiog gali nebelikti. Antradienį Seime užstrigo Vyriausybės parengtos Užimtumo įstatymo pataisos.

Sunkumų krizės laikotarpiu patiriančiam verslui valstybės valdoma įmonė „Invega“ užtikrins tris finansines priemones: paskolų „atostogas“, garantijas ir paskolas labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Be to, valstybė dvigubai – nuo 500 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. eurų – didina paramą nuo krizės nukentėjusiam verslui.

Sporto klubas „Donny gym“ Raudondvaryje šalia Kauno duris atvėrė tik praėjusių metų spalį, o šiandien jo įkūrėjas D. Radavičius jau džiaugiasi pirmaisiais laimėjimais. „Spalį atidarėme klubą, kuriame buvo dvi salės, bet dabar jau įrengėme dar vieną – grupiniams užsiėmimams, kurių pageidauja lankytojai. O balandžio viduryje Lietuvos čempionate tarp 30-ies klubų užėmėme 7 vietą“, – pasakoja kultūristas, pats iškovojęs antrąją vietą.

Visas technikos mokslų daktaro, MB „Autorėjas“ savininko Ryčio Zautros gyvenimas susijęs su automobiliais. VGTU įgijęs automobilių transporto specialybę, o vėliau sėkmingai apsigynęs mokslų daktaro disertaciją, vyras idėją imtis savo verslo puoselėjo ne vienus metus. „Idėja gimė prieš 10 metų, o įmonė – visai neseniai. Norėjau sukurti tokio lygio įmonę, kuri galėtų tapti pasaulinio „Bosch“ autoservisų tinklo dalimi, todėl apie metus dirbome su jais, nes reikėjo įvykdyti daug reikalavimų.

Vyriausybė ketina patvirtinti veiksmų planą, kaip sušvelninti poveikį verslui ir darbo rinkai dėl Rusijos paskelbtų ekonominių sankcijų. Plane numatoma tolesnė rinkų ir prekybos su Rusija stebėsena bei ekonominė pagalba nukentėjusiems eksportuotojams. Priemonių planas sudarytas iš trijų punktų, kuriuose – naujų rinkų paieškos, finansinės operacijos ir diplomatinės priemonės.

Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė siūlymui sukurti ES instrumentą, kuris leis teikti paskolas esamiems bei potencialiems bedarbiams, norintiems įkurti mažąją įmonę ir pradėti savo verslą. Už tokį siūlymą balsavo 516 EP narių, prieš 82, o susilaikė 4, praneša EP Informacijos biuras Lietuvoje. Iki 25 tūkst. eurų paskolą savo verslui galės gauti darbo netekę asmenys arba tie, kurių įmonė planuoja užsidaryti per artimiausius tris mėnesius.