pakuotės

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas penktadienį pritarė siūlymui uždrausti kavinėse ir kitose viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines pakuotes. Tokias pakuotes bus galima naudoti, jeigu jų sudėtyje nebus plastiko.  Nuo 2024 metų sausio būtų draudžiama dalinti vienkartines gėrimų pakuotes, o nuo 2025 metų sausio – ir maisto pakuotes. Jas turės pakeisti stalo indai arba daugkartinė pakuotė, tačiau jų kaina negalėtų būti didesnė nei vienkartinės.

Dalis tarifų už į rinką išleidžiamas gėrimų pakuotes, kurios dalyvauja užstato sistemoje, nuo kitų metų didėja, dalis – mažėja. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdyba naujus tarifus nustatė, atsižvelgusi į makroekonomines prognozes ir antrinių žaliavų kainų pokyčius rinkose, pranešė USAD.

Europos Parlamento komitetas antradienį pritarė naujoms taisyklėms dėl pakuočių, turinčioms padėti sumažinti plastiko ir kitų atliekų kiekį.  Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis.

Svarstymai dėl taromatų sistemos plėtros gali būti pradėti, jeigu Aplinkos ministerijos netenkins pakuočių tvarkymo reformos rezultatai, sako viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, tokiu atveju užstato sistema galėtų būti plečiama, į taromatus priimant vyno butelius.  „Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų.

Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Už balsavo 93 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 parlamentarų. Kaip teigia pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, nors visuomenė mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas, didelė jo dalis yra sudeginama.

Seime ketvirtadienį vyks diskusija apie plastiko atliekų ir pakuočių tvarkymą Lietuvoje, bus aptariami šio sektoriaus laukiantys pokyčiai.   Kauno Technikos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas Visvaldas Varžinskas įspėja, kad degint iskirtų komunalinių atliekų sraute yra milžiniški pakuočių kiekiai. „Praktiškai pusė kiekio pagal tūrį yra pakuočių atliekos.

Seimo narys valstietis Aurelijus Veryga siūlo vartotojus informuoti nuotraukomis ir paveiksliukais žymėti ne tik cigarečių pakelius, bet ir alkoholio butelius. Anot jo, vartotojai lygiai taip turi būti informuojami apie produkto daromą žalą sveikatai.

Greitojo maisto užkandinės Prancūzijoje netrukus nebegalės naudoti vienkartinių indų, lėkščių, puodelių ir stalo įrankių, kai klientai užkandžiauja vietoje. Tokį reikalavimą numato 2020 metais patvirtintas įstatymas, skirtas mažinti atliekų kiekį ir skatinti perdirbimą, kurio atitinkamos sąlygos įsigalios jau netrukus.

Nors vis dažniau atkreipiame dėmesį į ant maisto prekių pakuočių esančią informaciją, specialistai pastebi, kad retas žino, kas iš tiesų svarbu ir kokia informacija vartotojui pažymi, kad prekė yra patikima bei saugi vartoti. Siekiant, kad vartotojai žinotų kuo daugiau apie įsigyjamą paukštienos produkciją „Vilniaus paukštynas“ pristatė naujovę rinkoje – ant šviežios vištienos linijos etikečių pradėjo žymėti tikslią Lietuvos vietovę, kurioje buvo užauginta tos partijos vištiena.

Dėl beveik milijoną eurų siekiančios skolos Pakuočių tvarkymo organizacijai (PTO) iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22-ąją  konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų. Nemokumo bylą įmonei iniciavo PTO vadovas Valentinas Miltienis.

Švedijos nacionalinė prekybos taryba uždraudė tiekti į Rusiją pakuočių gamintojos  „Tetra Pak“ produkciją, pranešė Švedijos leidinys „Dagens Nyheter“. Prieš dvi savaites bendrovė „Tetra Pak“ kreipėsi į Švedijos valdžios institucijas su prašymu leisti eksportuoti į Rusiją „dėl humanitarinių priežasčių“, nepaisant ES sankcijų.

Vyriausybė turėtų pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma išplėsti sąrašą pakuočių, kurios turėtų būti surenkamos per taromatus. Atitinkamą išvadą dėl siūlomų pataisų parengė Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu dėl jos galutinai apsispręs Vyriausybė ir projektas bus toliau svarstomas Seime.

Iki šiol visame pasaulyje ir Lietuvoje plačiai paplitęs plastiko vartojimas prekybos vietose, ypač daug sunaudojama vienkartinių plastikinių maišelių. Tačiau kai kurie tinklai plastikinių maišelių neatsisako – mano, kad pakaks ir alternatyvų. Prekybos tinklų atstovai kalba, kad plastiko kiekio mažinimui yra skiriamas didelis dėmesys, jau dabar atsisakoma plastikinių maišelių ir pakuočių.

Pasaulyje pirmaujanti maisto apdirbimo ir pakuočių iš kartono gamintoja „Tetra Pak“ Baltijos šalių regione suteiks galimybę per taromatus sugrąžinti panaudotas pakuotes. Pilotinis projektas startuoja Estijoje, įvertinus pasiektus rezultatus, panaši sistema gali būti įdiegta ir Lietuvoje bei Latvijoje, rašoma pranešime spaudai.  Pakuočių surinkimas ir perdirbimas – tai svarbus žingsnis pereinant prie žemų emisijų žiedinės ekonomikos.

Siekiant žiedinė ekonomikos tikslų siūloma nustatyti ambicingesnes pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, praneša Aplinkos ministerija.  Ji siūlo, kad gamintojai ir importuotojai šiemet sutvarkytų ne mažiau kaip 80 proc., o kitais ir vėlesniais metais – bent 85 proc. savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų. Pakuočių sunaudojimas savoms reikmėms – tai į šalį įsivežtų ar čia pagamintų supakuotų gaminių išpakavimas, šiuos gaminius panaudojant savo vykdomoje veikloje.

Per Lietuvos gėrimų pakuočių užstato sistemą šių metų liepą gyventojai grąžino rekordinį gėrimų pakuočių skaičių – daugiau kaip 68 milijonus. Šis kiekis yra didžiausias per visus 4,5 metų, kai veikia sistema. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, gėrimų pakuočių grąžinta buvo 6 proc. daugiau, rašoma pranešime spaudai.

Žemės ūkio ministerijai priekaištaujant, kad ūkininkai nebeturi vietos sandėliuoti pakuočių atliekų, Aplinkos ministerija tikina, kad netrukus ras tokių atliekų tvarkytojus.  Pasak žemės ūkio ministro patarėjos Giedrės Pupšytės, šalies ūkininkų sandėliai užversti pakuočių atliekomis.   „Ūkininkai nebeturi vietos sandėliuoti atliekas, nes pardavėjai jų nepriima“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę teigė G. Pupšytė.

Žinomos siuntų išvežiojimo kompanijos darbuotojas buvo užfiksuotas darbo metu. Deja, ne itin malonioje situacijoje. Įraše matyti, kaip vyras siuntas į savo automobilį meto lyg krepšinio kamuolius. Jungtinėse Valstijose užfiksuotas įrašas netrukus paplito internete ir sukėlė internautų, kurie taip pat yra įmonės klientai, pasipiktinimą. Įmonė incidentą pavadino nepriimtinu. Incidentas – vaizdo siužete.

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių. Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo organizacijos nusprendė padidinti paslaugos įkainius savo nariams – keliems tūkstančiams įmonių. Gamintojai ir importuotojai teigia dar skaičiuojantys, kaip tai paveiks jų prekių kainas.

Taromatai ir taros surinkimo punktai nebepriims UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių. Lietuvos užstato sistemą prižiūrinti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) stabdys UAB „Tokyo“ ir UAB „Devika“ gėrimų pakuočių priėmimą. Gyventojai raginami iki šių metų rugsėjo 11 d. priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes. Užstato lėšas pasilieka sau 2 metus Lietuvoje sėkmingai veikianti užstato sistema priklauso nuo glaudaus gamintojų, pardavėjų bei USAD bendradarbiavimo.

Nenustebkite, jei užėję į parduotuvę dar šį mėnesį išvysite didesnes alaus ar net vaisvandenių kainas. Prie tokių pokyčių jau pratina prekybininkai. Rajonuose veikiančių parduotuvių prekybininkai jau gavo naujas kainodaras. Naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pasikeitimai jiems – ne naujiena. Prie to buvo pratinami gerą mėnesį.

 Po kruopštaus ir slapto tyrimo, nustatyta galimai tarptautiniu mastu veikusi, organizuota grupė asmenų, galimai vykdžiusi tarptautinio turtinio sukčiavimo veikas atliekų tvarkymo sektoriuje. Nusikalstamos veikos mastas gali siekti daugiau nei 500 000 eurų.

Siekiant iš prekyviečių išguiti stipriuosius gėrimus mažose vienkartinėse pakuotėse, siūloma uždrausti jų prekybą. Taip pat siūloma dar labiau sugriežtinti alkoholinių gėrimų prekybą plastikinėje taroje. Atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą užregistravo konservatoriai Paulius Saudargas ir Vytautas Kernagis. „Alkoholiu piktnaudžiaujantys ir problemų su alkoholio vartojimu turinys asmenys dažniau renkasi stiprų alų, spirituotą vyną, degtinę.

Visame pasaulyje yra kalbama apie rūkymo žalą sveikatai. Pradžioje buvo dedami įspėjamieji užrašai, tačiau nuspręsta, kad jų nepakanka. Tad dabar tabako gaminius „puošia“ neretai šiurpą sukeliantys vaizdai. Tiesa, Lietuvoje pačių baisiausių paveiksliukų neišvysite. 2001 metais Europos Parlamentas ir Taryba priėmė įstatymą, kuriuo numatė, kad įspėjimai apie rūkymo žalą turi būti dedami ant parduodamos produkcijos.

Legendinis posakis „sutinka pagal išvaizdą“ akivaizdžiausiai pasiteisina parduotuvėje - tyrėjų duomenimis, apie tris ketvirtadalius pirkėjų priimamų sprendimų įvyksta prie prekių lentynų. Tad dizaineriai, kuriantys prekių ženklų tapatybę ir pakuotės dizainą, privalo aplenkti laiką, kad spėtų su naujausiais reklamos madų vėjais ir tendencijomis.

Ko gero, visi esame susidūrę su situacija, kuomet prekybos centre, susigundome patrauklia reklama ar kaina, o nusipirkę produktą – juo nusiviliame. Neretai blizgios, spalvotos ir akį traukiančios prekių pakuotės yra tik masalas pirkėjams. Pasaulyje įsigalėjusi reklama yra tokia galinga, jog kasdien sumaniai apgauna mūsų protus. Net jei jau ir buvome nudegę anksčiau, laikui bėgant, iš naujo užlipame ant to paties grėblio.

 Nuo vasario 1 dienos Lietuvoje startuoja nauja taros užstato sistema. Metalinės, stiklinės ir plastikinės pakuotės bus ženklinamos išskirtiniu ženklu ir tuomet jas mesime į specialiai tam pastatytus taromatus, o vėliau galėsime atgauti užstatą. Lietuva yra viena iš dar nedaugelio šalių Europoje, kuri turės šią sistemą.

Viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos. Taip nurodė patys respondentai, dalyvavę bendrovės „Spinter tyrimai” apklausoje. „Tai tikrai nereiškia, jog finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti.

Ūkio ministerija parengė ministro įsakymo projektą, kuriame paviešino ant rūkalų pakelių būsiančius paveikslėlius, įspėjančius apie rūkymo žalą. Numatoma, kad paveikslėliais apie rūkymo žalą rūkančiuosius gamintojai privalės įspėti nuo 2016 metų gegužės 20 dienos. Tos iliustracijos turės užimti 65 proc. pakelio ploto. Gamintojai patys galės apsispręsti, kokius paveikslėlius naudoti.

Į Kiniją savo produkciją ketinančios tiekti bendrovės Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad įmonė pasinaudos kinų ekspertų siūlymu Lietuvos verslininkams savo produkciją sieti su krepšiniu, nes jaunimas, skirtingai nei vyresni žmonės Kinijoje, mėgsta krepšinį, žino Joną Kazlauską ir Lietuvą, rašo „Verslo žinios“. Kinijos maisto ekspertai sako, kad lietuviai turi perspektyvą įsitvirtinti šios šalies rinkoje, tačiau tam reikės pakeisti dalies maisto produktų skonį...

Nors per metus prezervatyvų parduodama labai daug, tačiau gamintojai intensyviai kovoja dėl vietos rinkoje ir norėdami pritraukti kuo daugiau pirkėjų renkasi kuo išradingesnius būdus. Aišku, lengviausias dalykas, kurį galima padaryti, tai pateikti prezervatyvus kuo įdomesnėje pakuotėje. Kadangi tai taip patinka pirkėjams, egzistuoja netgi galimybė užsisakyti prezervatyvų, pavyzdžiui, su jūsų įmonės logotipu. Aišku, tokiais pasitikėti tikriausiai nelabai reikėtų.

Nuo liepos mėnesio skalbimo priemonių rinkoje pokyčiai – didėjant miltelių koncentracijai pastebimai lengvės jų pakuotės. Tad vartotojai, iki šiol skalbimo miltelius matavę „iš akies“, norėdami skalbti efektyviai, dabar turės atidžiau sekti miltelių dozavimo instrukcijas. Pokytis rinkoje yra tęstinė, jau nuo 2006 m. vykdomos tarptautinės iniciatyvos, skirtos aplinkos tvarumui didinti, dalis. „Pakuotės ženkliai lengvėja, nes didėja miltelių koncentracija.

Sakoma, kad nereikia spręsti apie knygą iš jos viršelio. Tačiau kartais knygos viršelis puikiai atskleidžia joje pasakojamą istoriją. Taip nutiko ir su šiomis produktų pakuotėmis, originaliai perteikiančiomis vartotojams, ką šie dedasi į pirkinių krepšelį.

 Lapkričio 16-24 dienomis minima Europos atliekų mažino savaitė, kurios metu visose Europos valstybėse atkreipiamas dėmesys į atliekų problemą, šviečiama visuomenė, kaip galime keisti įpročius, atsakingiau vartoti mažinant atliekų, patenkančių į aplinką, sąvartynus, skaičių. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, tai, ką paliekam po savęs, turėtų rūpėti kiekvienam, nes atsakingas vartojimas teikia ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą.

Internete, ypač, jeigu lankotės socialiniuose tinkluose, draugai kartais pasidalina nuotrauka, kurioje pavaizduotos dantų pastų tūbelės ir mistiniai jų spalvų paaiškinimai. Dažniausiai būna prierašas: „Saugokitės pirkdami dantų pastą. Pakuotės apačia yra pažymėta spalviniu ženklu. Ir aš žinau, ką reiškia tos spalvos! Žalia: natūrali sudėtis; Mėlyna: natūrali + vaistai; Raudona: natūrali + cheminiai ingredientai; Juoda: Absoliuti chemija.

Jeigu licencijuotos pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos nepaskubės, daugiau nei 2400 įmonių gali tekti susimokėti mokesčius už pakuočių atliekas. Š. m. sausio 1 d. pasikeitus Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, pasikeitė ir reikalavimai dėl gamintojų ir importuotojų pareigų įvykdymo.

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

Niekam ne paslaptis, kad pirkdami kiekvieną prekę jau savaime kartu perkame ir šiukšlę, kuri lieka vos suvartojus produktą – už pakuotę mokame neva todėl, kad joje prekė išlieka šviežesnė ar geriau atrodo. Mes mokame už pakuotes, o paskui už jų, t. y. šiukšlių, išvežimą taip pat turime papildomai mokėti. Ir mūsų niekas neklausia, ar mums reikia tų daugybės nereikalingų pakuočių.

Lietuvos gamintojai palaiko Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio inicijuotą įsakymą dėl prekių ženklinimo užsienio kalba reglamentavimo ir siekia, kad jis pradėtų veikti kuo greičiau. Jų teigimu, nauja prekių ženklinimo tvarka suteiktų vienodas konkurencines sąlygas, taip pat apsaugotų Lietuvos vartotojus. „Juk akivaizdu, kad reglamentavimas prekių ženklinime būtinas norint suvienodinti konkurencines sąlygas ir apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos.

Seimas leido didžiausią mažmeninę cigarečių kainą spausdinti ant pakuotės, o ne ant banderolės, kuria paženklinta pakuotė, kaip nustatyta galiojančiame įstatyme. Tai įteisinta ketvirtadienį Seimo priimtose Akcizų įstatymo pataisose. Už jas balsavo 71 Seimo narys, 2 - prieš ir 24 susilaikė. Pataisos įsigalios 2012 m. kovo 1 d. Iki to laiko Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Visas vyno verslo procesas atrodo visai nesudėtingas. Pagamini vyną. Vyno fabrikuose, tarkime, Naujojoje Zelandijoje arba Italijoje supilstai jį į stiklinius butelius. Supakuoji vyno butelius į dėžes, sveriančias maždaug 18 kilogramų (nors pats vynas svertų tik apie 8 kilogramus). Išvežioji vyno dėžes po platųjį pasaulį. „Man tai pasirodė toks atgyvenęs vyno gamybos modelis, jog nusprendžiau sukurti kažką, kas labiau atitiktų XXI amžiaus dvasią“, - internetiniam puslapiui „Entrepreneur.

Skaičiuojant nuo Tetra Pak sulčių pakuočių rinkimo žaidimo www.grynossultys.lt pradžios spalio mėnesį, moksleiviai iš visų Baltijos šalių jau surinko tiek pakuočių, jog jų bendras aukštis pralenkė aukščiausios pasaulio viršukalnės Everesto aukštį (8848 m). Iš viso jau surinkta 108 826 pakuotės. Jų bendras aukštis lygus 22 850, 80 m. Žaidime dalyvauja 18 000 moksleivių iš 600 mokyklų visose trijose Baltijos šalyse.

Žemdirbiams nevisiškai aišku, kaip elgtis su atliekomis, kokiai kategorijai jas priskirti. Ūkininkas Gintautas Čebatarauskas iš Kauno rajono plastikinę chemikalų tarą atiduoda antrinių žaliavų surinkėjams. „Esu tvarkingas ūkininkas, atliekas rūšiuoju, atskirai atiduodu plastikines plėveles, didmaišius, chemikalų talpyklas“, – kalbėjo jis. Ūkininkas sako nežinojęs, kad chemikalų tarą kai kurie specialistai priskiria prie pavojingų atliekų.

Per pirmąjį interaktyvaus edukacinio Tetra Pak sulčių pakuočių rinkimo žaidimo mėnesį moksleiviai iš visų trijų Baltijos šalių jau surinko 48 362 pakuotes. Jas perdirbus galima pagaminti 151 917 A4 formato popieriaus lapų. Tetra Pak sulčių pakuočių rinkimo žaidimo tikslas – skatinti moksleivius rūšiuoti atliekas. Mokyklose vykstanti akcija baigsis gruodžio 11 dieną. Aukščiausią virtualų pakuočių bokštą pastačiusi komanda laimės pagrindinį prizą – privatų grupės Kastaneda koncertą.

Seimas, priėmęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, nustatė pagrindinius reikalavimus pakuočių atliekų naudojimui. Patikslintuose reikalavimuose pakuotėms nustatyta, kad jos, tapusios atliekomis, turėtų būti perdirbamos ar kitaip naudojamos. Taip pat nustatyti reikalavimai pakuočių gamintojams ir importuotojams teikti informaciją pakuočių vartotojams, supakuotų gaminių naudotojams ir kitiems pakuočių atliekų turėtojams apie tinkamą pakuočių atliekų tvarkymą.

Civilizacija tai ne tik automobiliai, internetas ir mobilieji telefonai bet ir šiukšlių krūvos. Blogiausia, kad jos vis auga ir auga. Jau prieš šimtmetį su siaubu rašyta apie tuometinį Londoną, kuris skęsta dvokiančiuose atliekose, o Temzė pavadinta didžiausiu Europos nutekamuoju vamzdžiu. Tiesa tokiu pat epitetų buvo sulaukusios ir kitos didžiosios Europos ir Amerikos upės. Susirūpinimas gyvenamosios aplinkos švara didėja.

Kubai, užpildyti 100 proc.  autentiškomis gatvių šiukšlėmis iš Niujorko,  skamba kaip keista ir ne visai higieniškai patraukli idėja, tačiau niujorkietis menininkas Justin Gignac surado būdą, kaip šiukšles paversti pelninga verslo niša. Tokia idėja, anot „Business Insider“, menininkui kilo eksperimentuojant su pakuočių dizainu. J. Gignac buvo įsitikinęs, kad žmones galima įtikinti pirkti tai, ko niekas niekada nepirktų, jeigu tik tuos daiktus sugebėtum tinkamai supakuoti.