oro gynybos sistemos

Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jägeris, apsilankęs Zaporižioje, kur pamatė rusų sugriovimų mastą, pareiškė, kad, nesustiprinus oro gynybos, atstatymo darbai „gali būti beprasmiški“. Diplomatas tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“. Komentuodamas kelionę į Zaporižią, M. Jägeris pažymėjo, kad apšaudymai čia tęsiasi kiekvieną dieną. „70 proc. Zaporižios srities okupavo Rusija, čia eina fronto linija. Už fronto linijos Rusija įvedė žiaurų okupacinį režimą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina „tiesiog negali laukti“ daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkes paspartinti jų tiekimą, kad būtų atremtos Rusijos atakos. „Vėluojant pristatyti oro gynybos priemones, Rusijos raketos galės pataikyti į daugiau taikinių, o vėluojant pristatyti šaudmenis, Rusija galės spausti palei fronto liniją“, – sakė J. Stoltenbergas. „Ukraina tiesiog negali laukti.

Norvegija ketina perduoti Ukrainai dar dešimt oro gynybos sistemos NASAMS paleidimo įrenginių ir keturis ugnies valdymo centrus. Tai pranešama Norvegijos vyriausybės tinklalapyje, kuriuo remiasi UNIAN. Pažymima, kad Norvegijos vyriausybė pateikė parlamentui prašymą leisti pirkti šių zenitinių raketų kompleksų iš gamintojos – kompanijos „Kongsberg Defense and Aerospace“ (KDA). Vyriausybė pabrėžė, kad omenyje turimas papildomas užsakymas, be to, kas jau buvo perduota Ukrainai.

Rusija antradienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos bandė atakuoti Maskvą dronu, bet sostinės oro gynybos sistemos jį virš miesto sunaikino, o nuolaužos nukrito už miesto centro ribų. Beveik dvejus metus trunkančiame Maskvos pradėtame Rusijos ir Ukrainos kare abi šalys leidžia dronus į viena kitos miestus. Ukraina kasdien praneša apie Irano gamybos rusų dronų sunaikinimą per naktines atakas.

Šiuo metu Vilniuje vyksta istorinis renginys – NATO viršūnių susitikimas. Sostinėje susirinko 31 Aljanso narė ir šalių partnerių delegacijos, atvyko ir Ukrainos delegacija. Tokio dydžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

JAV gynybos ministerijos ir Kongreso atstovai CNN patvirtino, kad Ukraina panaudojo amerikiečių zenitinį raketų kompleksą „Patriot“ numušti mažiausiai vieną rusų naikintuvą. Amerikiečiai akcentuoja, kad „tai yra pačios Ukrainos reikalas spręsti, kaip panaudoti jiems suteiktas oro gynybos sistemas“. Skelbiama, kad rusų karo lėktuvai atsidūrė „Patriot“ radaruose po to, kai pakilo raketomis apšaudyti Ukrainos teritoriją, įskaitant ir civilius objektus.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad paprašė savo kolegos iš Ispanijos tiekti oro gynybos priemones, įskaitant naikintuvus F-16, ir daugiau amunicijos, kad būtų galima užkirsti kelią Rusijos invazijai. Nors Vakarų sąjungininkai remia Kyjivą teikdami karinius mokymus ir siųsdami ginklus, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad reikia daugiau pagalbos, norint užbaigti daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Gynybos resursų agentūra per šiuos metus ketina organizuoti karinių pirkimų už 753 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pagrindiniai šiais metais planuojami nauji projektai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, trumpojo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos M-SHORAD, taktinės nešiojamos ir mobiliosios elektroninės kovos sistemos, mikro klasės bepiločių orlaivių sistemos, pistoletų-kulkosvaidžių įsigijimų projektai.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį paskelbė apie planus modernizuoti priešraketinės gynybos sistemas sostinėje po kelių dronų atakų Rusijos teritorijoje, dėl kurių Maskva kaltina Ukrainą. Šiais metais ant Maskvos stogų atsirado kelios oro gynybos sistemos. „Šiais metais užbaigsime Maskvos miesto priešraketinės gynybos sistemų modernizavimą“, – sakė S. Šoigu kariuomenės pareigūnams. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Pasak Lenkijos gynybos ministerijos, raketų „Patriot“ baterijos, kurios praėjusiais metais įsigytos iš Jungtinių Valstijų, buvo dislokuotos šalies sostinėje karinėms pratyboms. Šį mėnesį, artėjant pirmosioms Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje metinėms, Lenkija imasi papildomų priemonių savo gynybiniams pajėgumams stiprinti. Pirmadienį Varšuvos Bemovo oro uoste buvo pastebėti mažiausiai trys raketų „žemė–oras“ paleidimo įrenginiai.

Ukrainai artimiausiu metu nepavykus užsitikrinti patikimo oro gynybos, jau po kelių savaičių gali laukti visiška tamsa. Rusijai pavykus išsaugoti savo pajėgumus strateginiu lygmeniu, galimos Ukrainos teritorijos nuolatinės atakos, kurios sunaikins civilinę infrastruktūrą ir paliks ukrainiečius be elektros ir vandens tiekimo, pareiškė austrų ekspertas.

Ukraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą. „NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Ukraina gavo oro gynybos sistemas S-300, oficialiai patvirtino Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris. Vietos leidinio „TV Noviny“ teigimu, slovakų S-300 (Rusijos gamybos oro gynybos sistemos) jau atsidūrė Ukrainos teritorijoje. Skelbiama, kad slaptas sistemų gabenimas užtruko dvi dienas. Sistema S-300 yra šiuolaikinis raketų žemė-oras kompleksas, kuris gali numušti lėktuvus arba valdomas raketas atstumu iki 250 kilometrų.