oro balionai

Karšto oro balionų oreiviai ir skrydžių valdymo įmonė „Oro navigacija“ nuo antradienio naudosis vienodais orų duomenimis nustatant vėjo kryptį ir greitį – taip tikimasi išspręsti problemą, kai balionų pilotams ir skrydžių vadovams naudojant nevienodus duomenis kildavo neaiškumų, ar suplanuotu laiku galima kilti ir skristi, ar ne, pranešė „Oro navigacija“. „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius sako, kad šis pokytis taps lūžiu gerinant karšto oro balionų skrydžių sąlygas.

Sostinės pasididžiavimo – virš miesto skraidančių oro balionų likimas pakibo ant plauko. Verslininkai piktinasi, kad nuo birželio pradėjusios galioti taisyklės jų skrydžių skaičių sumažino net 4-5 kartus. Tad kelionės tapo nebeprognozuojamos: 10 minučių iki skrydžio dėl vėjo krypties jos gali būti atšauktos, o keleiviai – palikti ant ledo.  „Pagal naują tvarką, organizuoti skrydžius virš miesto pasidarė faktiškai neįmanoma.

 Klaipėdoje trečiadienį turėtų prasidėti Lietuvos karšto oro balionų čempionatas ir tarptautinės varžybos „Memel Balloon Trophy“, tačiau skrydžius paskutinę akimirką nulems vėjo stiprumas. Pasak organizatorių, šis renginys turėtų tapti vienu ryškiausių šiųmetės 64-osios Jūros šventės programos vizualinių ir turinio akcentų. Jame dalyvaus 30 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Pirmasis skrydis turėtų vykti trečiadienį, 19 val. Kitomis dienomis jie numatyti 6 val. ir 19 val.

Birželį atnaujinus skrydžių oro balionais Vilniuje tvarką, per šį laiką įvyko devyni skrydžiai iš 42 galimų, teigia oreiviai. Taisykles dar ruošiamasi tobulinti, tačiau navigacijos koordinatoriai sako, jog sostinės oro erdvėje dėl intensyvėjančios aviacijos tampa ankšta, o skrydžių saugumas yra prioritetas.  Po naujosios tvarkos įsigaliojimo skrydžių startas mieste tapo sunkiai prognozuojamas, sako Lietuvos oreivių federacijos vadovas Vytautas Sviderskis.

Vilniuje gali kone dvigubai išbrangti kelionės oro balionais. Nuo birželio įsigalioja nauja karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka, dėl kurios, pasak verslininkų, gali perpus sumažėti skrydžių skaičius ir gerokai šoktelėti kainos. Esą vienam žmogui už šią pramogą vasarą gali tekti paploti ir 200 eurų. Naują tvarką valdžia priėmė dėl saugumo, kad balionai netrukdytų oro uostui, tačiau verslininkai šia logika stebisi. Esą sostinėje skrydžiai saugiai vyko jau tris dešimtmečius.

Ketvirtadienį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, bus apriboti skrydžiai virš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, tačiau kitur jų tvarka nesikeis, sako susisiekimo ministro Marius Skuodis.   „Pagrindinė žinia iš manęs vienintelė – kad oro balionai Vilniuje, kaip ir Kaune, lieka. (...) Jeigu skrydis į oro uostą, reikia kirsti, tai tada yra mažiau (laisvės – BNS), bet jeigu šalia, į šoną, tai niekas nesikeičia.

Birželį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis sako, kad skrydžiams bus daugiau ribojimų, tačiau pakeitimus jis vadina kompromisu. „Vertiname kaip kompromisinį variantą, džiaugiamės, kad pavyko jį per žiemą pasiekti, nes iniciatyvos pernai metais buvo tokios, kad skrydžių būtų nelikę“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Sviderskis.

Už oro eismo valdymą atsakinga valstybės įmonė „Oro navigacija“, atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių argumentus, nusprendė sustabdyti naujos karšto oro balionų skrydžių tvarkos šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose priėmimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuos klausimus spendžiančioje darbo grupėje bus ieškoma kompromisinių sprendimų, prioritetą teikiant skrydžių saugai.

Paskraidyti oro balionu – tikras malonumas aukščio fanatikams, kurie įspūdingais vaizdais nori grožėtis kuo ilgiau. O Šveicarijoje baigėsi varžybos, kuriose ir reikia kuo ilgiau nenusileisti – skrendi tiek, kiek pakanka vandenilio. Ten varžėsi ir lietuvių komanda. Sent Galeno miestas Šveicarijoje baltuoja nuo oro balionų – vyksta jau 65-asis Gordono Beneto taurės – prestižiškiausios oreivystės – varžybos.

Vilniaus padangėje jau netrukus gali beveik nelikti vizitine miesto kortele tapusių oro balionų. To baiminasi oreiviai, jie piktinasi skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ kurpiamaIs taisyklių pakeitimais. Pasak oreivių, nauja tvarka ne tik perpus sumažintų skrendančių balionų grupės dydį, bet ir išvis uždraustų skrydžius, jei vėjas pučia į oro uosto pusę. „Oro navigacija“ aiškina, kad taip bando užtikrinti lėktuvų keleivių saugumą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad iki kito karšto oro balionų skraidymo sezono bus rasti sprendimai, kad šio verslo reguliavimas užtikrintų saugumą, bet tuo pačiu pernelyg nevaržytų veiklos, ypač Vilniuje. „Siekiant išsaugoti oro balionų skrydžius Vilniuje, reikia rasti sprendimus dėl dviejų dalykų – oro balionų grupės dydžio ir galimybės oro balionams skristi per tūptinę – per tą kelią, kuriuo leidžiasi arba kyla lėktuvai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis su skrydžių valdymo bendrės „Oro navigacija“, Lietuvos oro uostų ir kitų institucijų atstovais ketvirtadienį aptars oro balionų skrydžių tvarką.  „Susitikime su ministru ir ministerijos atstovais bus kalbamasi ir tariamasi dėl „Oro navigacijos“ patvirtintos karšto oro balionų skrydžių tvarkos kritiškai svarbiose šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose“, – pranešė Susisiekimo ministerija.

Egiptiečių pareigūnai trečiadienį atnaujino skrydžius oro balionais virš senovinio Luksoro miesto, kurie buvo sustabdyti šios savaitės pradžioje dėl incidento, kurio metu buvo lengvai sužeisti du turistai. Pirmadienį pasikeitus vėjo krypčiai ir greičiui, nuo kurso nukrypo vienas karšto oro balionas su 28 turistais. Tai įvyko balionui esant 60 metrų aukštyje. Prieš nusilesdamas atvirame lauke, jis nesmarkiai susidūrė su kitu balionu.

Jau birželio 9-12 dienomis Birštone vyks svarbiausios Lietuvos karšto oro balionų varžybos – jubiliejinis XXX šalies čempionatas „Birštono taurė 2022“. Dėl apdovanojimų varžysis 21 Lietuvos oreivis, o varžybose taip pat turėtų dalyvauti ir svečiai iš Latvijos bei Lenkijos. „30 metų žymi tam tikrą ribą, o apvalūs skaičiai visada priverčia šiek tiek susimąstyti bei retrospektyviai peržvelgti kai kuriuos dalykus. Prieš jubiliejų visada jaudulio yra.

Lietuvių pamėgtoje Turkijoje – šiurpi nelaimė ore susidūrus turistų mėgstamiems parasparniams. Dramatišką incidentą, kurio metu parašiutai susipynė ir rėžėsi į jūros bangas, užfiksavo liudininkų kameros. Šiurpus momentas, kai ore susiduria du sklandytojai. Jų parašiutai susipina ir aukščio mėgėjai sukdamiesi didžiuliu greičiu sminga į žemę. Žiūrovams belieka beviltiškai stebėti kaip jie trenkiasi į Viduržemio jūros bangas. Incidento metu sužeisti trys žmonės.

Daugiau nei pusė tūkstančio oro balionų nuspalvino Naujosios Meksikos dangų. Po dvejų metų pertraukos ten prasidėjo garsusis oro balionų festivalis. Į dangų pakilo ne tik tradiciniai oro balionai, bet ir patys įmantriausi, pavyzdžiui, „Žvaigždžių karų“ herojai ar skraidantys gyvūnai. Net po dvejų metų pertraukos į Albukerkę Naujosios Meksikos valstijoje grįžo vienas įspūdingiausių šio regiono renginių. Tai – oro balionų festivalis.

39-erių Tomas Katinas pirmą kartą į oro balioną įlipo būdamas aštuoniolikos metų. Tąkart jausmas pakilti virš minios buvo nepaprastas, tačiau jis net nesapnavo, kad praėjus keliolikai metų pats taps oreiviu ir bus praleidęs ore apie 200 valandų, iš kurių 150 pats valdys balioną. „Aš visada labai mėgstu panaudoti vienos australės, Pasaulio moterų oro balionų lenktynių čempionės žodžius: „I didn't choose a ballooning, it's just happened“ (liet.

Daugelis pamena, kaip birželio viduryje prasidėjus oro balionų čempionatui dėl smarkios audros kai kuriems jų teko staigiai leistis ant žemės avariniu būdu, kur tik pavyksta. Oro balionų krepšiai stipriai trenkėsi į žemę, vilkosi po kelis šimtus metrų ir net buvo sužalota moteris. Čempionato dalyviai leidosi bet kur: nežiūrėjo, ar ten javai, ar bulvės, ar laukai. Tačiau draudikai teigia, kad už patirtus nuostolius ūkininkai iš organizatorių gali išsireikalauti pinigų.

Oro balionai virš miesto yra vasaros reginys, džiuginantis ne vieno akį. Tiesa, retas kuris žino, kad oro balionų pilotai negali skraidyti ten, kur panorėję, o tik ten – kur jiems leidžia oro erdvę kontroliuojančios institucijos. Visgi viskas atrodo paprasta tik oro balionų valdymo subtilybių nežinančiam žmogui, o štai pilotus draudimai, kurių kasdien daugėja, erzina.

Rusijos gynybos ministerija pirks daug aerostatų, skirtų signalų retransliacijai, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė informuotas šaltinis. „Aerostatai skirti ryšių signalų retransliavimui ir kariuomenės valdymui. Bandymai parodė, kad kompleksus bus galima eksploatuoti visus metus įvairiomis klimatinėmis šalies sąlygomis“, – sakė jis. Pasak šaltinio, minimi kompleksai sėkmingai pasirodė per valstybinius bandymus, tapo ginkluotės dalimi ir bus gaminami serijiniu būdu.

Keliaukime į tikrą oro balionų rojų – Albukerkės miestą Jungtinėse Valstijose. Kaip tik šiandien ten baigiasi ilgiau nei savaitę trukusi oro balionų fiesta. Netrukus pamatysite, ir kokie įspūdingi balionai į šventę sutraukė gausybę žmonių. Galybė oro balionų įspūdingai atrodo juos stebint ir nuo žemės, bet čia – viršuje – vaizdas išties neapsakomas. Nuo spalvų net raibsta akys. Bet čia ne tik spalvos, o ir balionų formos akį traukia. Štai jums rožinis vaiko vežimėlis su mažyliu viduje.

Lietuvos oreivių pasirengimas debesų Dakarui: maudynės eketėje, prakaitavimas karštoje pirtyje, kareiviškas ir kosmonautų maistas, sugebėjimo užmigti net stovint ugdymas Kelios dešimtys valandų ankštame krepšyje plieskiant saulei ar aklinoje tamsoje krečiant šalčiui, blaškant vėjams, lyjant. Tokius išbandymus tenka patirti legendinių dujinių balionų lenktynių Gordono Bennetto taurė dalyviams, tarp kurių šiemet pirmą kartą bus ir du lietuviai – Robertas ir Laurynas Komžos.

Robertas ir Laurynas Komžos bus pirmieji Lietuvos oreiviai sunkiai įsivaizduojamų išbandymų ir pavojų kupinose legendinėse dujinių balionų lenktynėse Gordono Bennetto taurė. 1906 m. pirmą kartą surengtos Gordono Bennetto taurės varžybos iki šiol suburia geriausius planetos dujinių balionų pilotus. Šiemet pirmą kartą jų gretose bus ir lietuviai 53 metų Robertas Komža ir jo sūnus 27-erių Laurynas. Varžybos startuos rugsėjį Vokietijoje.

Jei mūsų danguje kartais galima išvysti praskriejančius kelis oro balionus, tai netrukus jų pamatysite tiek daug, kiek dar neregėjote. Milžiniška oro balionų fiesta vyksta Naujojoje Meksikoje. O kai kurie balionai jums primins ir visame pasaulyje žinomų legendinių filmų ar animacinių komedijų personažus.  Milžiniška oro balionų fiesta vyksta Naujojoje Meksikoje. Tai valstija tik nedideliu krašteliu pietuose besiliečianti su Meksika, esanti tarp Arizonos ir Teksaso.

Kompanija „Google“ yra priversta didinti savo klientų skaičių, tačiau paieškos atsirėmė į nemažą problemą – interneto ryšį turi ne visi mūsų planetos gyventojai. Taip gimė „Google“ programa „Project Loon“ – tinklas iš oro balionų su telekomunikacine įranga ir saulės baterijomis. Visa tai leidžia padengti interneto ryšio daug didesnes teritorijas, nei dabar. Nuo pirmųjų eksperimentų praėjo daugia nei metai, ir dabar kompanija „Google“ papasakojo apie pirmojo bandymų etapo pasiekimus.

„Google“ paskelbė apie savo naują idėją – „Project Loon“. Tai planas, kaip suteikti interneto ryšį bet kokioje sunkiai prieinamoje vietovėje, o jos įgyvendinimui pasinaudoti devyniolikto amžiaus technologija – oro balionais. „Google“ savo pranešime teigia: „Mes tikime, kad gali būti įmanoma sukurti valdomų balionų žiedą, kuris plaukiotų stratosferoje ir teiktų interneto prieigą vartotojams Žemėje.

 Dviguba Lietuvos oreivių pergale šeštadienį Lenkijoje baigėsi 18-asis Europos karšto oro balionų čempionatas - auksi ir sidabro medalius iškovojo atitinkamai sūnus ir tėvas marijampoliečiai Rokas bei Rimas Kostiuškevičiai. Per 18-a užduočių surinkęs 14 036 taškus 25-erių metų praėjusių metų pasaulio jaunimo ir šių metų Lietuvos čempionas Rokas Kostiuškevičius vos 160 taškų aplenkė tėtį Rimą.

Vis sparčiau įsibėgėjanti kosminio turizmo pramonė netrukus gali sulaukti rimto konkurento: jau tiriama galimybė skraidinti turistus prie kosmoso slenksčio oro balionais. Tam, kad galėtum savo akimis išvysti juoduojančias kosmoso platybes ir kiek žemiau išlenktą mėlynai švytinčios Žemės horizontą, visai nebūtina raketa kilti į Žemės orbitą. Tam pakanka ir į kelių dešimčių kilometrų aukštį kylančių stratosferinių balionų.

Penktadienio vakarą pasirodė informacija, kad sostinėje avariniu būdu leidosi oro balionas. Gyventojai, pastebėję netoli Liudo Giros gatvės į miško tankmę besileidžiantį balioną iškvietė pagalbą. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai ir medikai nerado baliono. Balsas.lt susisiekus su Oreivystės centru, jo atstovas patikino, kad iš tikro nebuvo jokio pavojaus. „Žmonės ko gero pamanė, kad oro balionas krenta. Be abejo, nežinančiam šios šakos principų, taip gal ir gali pasirodyti.

Pirmieji skrydžiai karšto oro balionu įvyko jau XVIII a. pabaigoje. Ši romantiška transporto priemonė mus žavi ir šiandien. Žmogus, kuris nors kartą atsiplėšė nuo žemės balionu, nepamirš patirtų įspūdžių visą gyvenimą. Oro balionai Lietuvoje palyginti dar nauja sporto rūšis, tačiau lietuviai greitai įsitvirtino tarp geriausių pasaulio pilotų ir turi svarų balsą vykstančiose oreivių konferencijose. Reikia tinkamai pasiruošti Lietuvoje oro balionais aktyviau susidomėta tik po Nepriklausomybės.

Oreiviai trina rankas – vis daugiau turistų lipa į oro balionų krepšius ir mūsų šalį kyla apžiūrėti šia transporto priemone. Užklausų dėl skrydžių oro balionais sulaukiama jau ir iš Kinijos. Šio verslo plėtrą stabdo tik trumpas skraidymo sezonas. Nepaisant to, Lietuva yra šalis, kurioje tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia oro balionų.

Sekmadienį N.Zelandijos Hamiltono mieste baigsis čia vykstantis oro balionų festivalis. Daugiau nei šimto dalyvių pasirodymą užgniaužę kvapą kasdien stebi daugiau nei šimtas tūkstančių žiūrovų. Nuo kovo 30 dienos vykstančiame tarptautiniame karšto oro balionų festivalyje tvyroja draugiška ir linksma atmosfera. Praėjusiais metais ši šventė buvo išrinkta geriausiu metų renginiu Vaikato regione, pernai - geriausiu nekomerciniu renginiu.

Kai animaciniame filme „Aukštyn“ 78-erių Carlo Frederickseno namą į orą pakelia šimtai helio balionų, dauguma žiūrovų pamanė, kad tai pramanytas dalykas.Tačiau kai kuriems žmonėms tai tapo šiuo tuo daugiau.

Kovo 17-20 dienomis Malaizijoje vyks trečiasis, tradicinis karšto oro balionų festivalis, kuriame rungsis geriausi oreiviai iš 13 pasaulio valstybių. Malaizijoje savo meną ore demonstruos ne tik šeimininkai, bet ir meistrai iš JAV, Šveicarijos, Japonijos, Vokietijos, Prancūzijos, Tailando, Belgijos, Vietnamo ir kitų valstybių.

Ketvirtadienį Vilniuje iškilmingai nauju rekordu buvo paminėta pasaulinė alergijos diena. Į orą kaip kovos su alergija simbolis pakilo daugiau nei pustrečio tūkstančio balionų. Prie sostinės Baltojo tilto nepabūgę iš dangaus purškiančio lietaus susirinko gausus būrys vilniečių, kurie ne tik pagilino savo žinias apie alergiją ir alerginius susirgimus, pasirašė ant dešimties metrų ilgio peticijos prieš alergiją, bet ir gavo į rankas puokštes balionų.

Jie kyla į dangų kaip mūsų svajonės. Ką daugiau gali bepridurti peržiūrėjęs  šį pačių įvairiausių oro balionų skrydžių akimirkų rinkinį....