olekas

Sušlubavus režimo lyderio Aliaksandro Lukašenkos sveikatai Baltarusijoje gali atsiverti permainų langas ir demokratinės jėgos turi būti pasiruošusios valdžios perėmimui, sako Europos Parlamento (EP) delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. „Baltarusijoje gali būti laikas, kai režimas virstų ir reikėtų naujų jėgų, kurios galėtų vesti Baltarusiją demokratijos keliu.

Vyriausybė patvirtino ir teikia Seimui Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuri dar labiau sujaukia visą sveikatos priežiūros sistemą. Siūlomi pakeitimai jau buvo kritikuoti anksčiau – tolinamos paslaugos nuo gyvenamosios vietos, neatsižvelgiama į vyresnių žmonių poreikius. Naikinant mažesnes sveikatos priežiūros įstaigas ir jas centralizuojant atimama žmonių teisę savo gyvenamojoje vietoje gauti medicinos paslaugas.

Didžiausios opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai sekmadienį baigia balsuoti tiesioginiuose lyderio rinkimuose. Nuo pirmadienio iki penktadienio savo valią buvo pareiškę 28 proc. partijos narių, BNS informavo LSDP atstovas spaudai Justinas Argustas. Tiesioginiuose rinkimuose varžosi du kandidatai: europarlamentarai Juozas Olekas ir Vilija Blinkevičiūtė.  Partijos pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose dalyvaus europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, politologas Liutauras Gudžinskas bei Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Šie kandidatai LSDP pirmininko rinkimų komisijai iki nurodyto termino pateikė reikiamus dokumentus. Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga – Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras.

 Socialdemokratas Bronius Bradauskas pasirinko grįžti į Seimą, parlamentarui Juozui Olekui gavus Europos Parlamento mandatą. „Einu, nusprendžiau“, – BNS antradienį sakė B. Bradauskas. Jis patvirtino, jog prisijungs prie opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, nors kvietimų sulaukė ir iš kitų frakcijų.

Naujai įkurta ir opozicine pasiskelbusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija komitetų vadovybėje turėtų turėti dvi pozicijas, sako naujosios frakcijos seniūnas Juozas Olekas. „Viskas yra pagal frakcijai priklausančius dydžius, komitetuose mes turėsime du žmones vadovybėje, (kurie bus) ar pirmininkai, ar pavaduotojai. Kuriuose komitetuose, matysime po galutinio išsidėstymo“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu sakė J. Olekas.

Krašto apsaugos ministerija parengė ir penktadienį pristatė trečiąjį leidinį pilietinio pasipriešinimo tematika. Leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ Rusija atvirai įvardijama kaip potenciali agresorė prieš Lietuvą. „Galima išskirti nemažai šiuolaikinio karinio konflikto tipų, tačiau daugiausia dėmesio reikia sutelkti į kaimyninės valstybės - Rusijos - veiksmus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė netvirtins laikinuoju sveikatos apsaugos ministru krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius siūlo kitą kandidatą - ūkio ministrą Evaldą Gustą.

Kariuomenei pasipylė kaltinimai dėl girtavimo, smurto ir kitų pažeidimų. Po viešo savanorio laiško karo policija atskleidė, kad pernai tarnybos metu aptiko 32 neblaivius karius. Daliai jų teko atsisveikinti su tarnyba. Krašto apsaugos ministras sako, kad atvejai pavieniai, o kariuomenėje vyrauja drausmė. Ką kita kalba tarnybos priesaikos jau nesaistomi buvę kariai. Vyresnysis seržantas Edmundas Jagminas jau ketverius metus nebetarnauja kariuomenėje.

Pirmadienį į du Lietuvos kariuomenės dalinius Rukloje atvykus paskutiniems 502 šauktiniams skelbiama šių metų šaukimo į kariuomenę pabaiga. Į Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotąjį pėstininkų batalioną atvykus 451 šauktiniui, o į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką – 51 karo prievolininkui, į Lietuvos kariuomenę pristatyti visi šiemet numatyti 3 tūkst. nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Trečiadienį Seime vyks krašto apsaugos ministro socialdemokrato Juozo Oleko ir žemės ūkio ministrės „darbietės“ Virginijos Baltraitienės interpeliacijos procedūros. Abu ministrai pateiks į jiems pateiktus interpeliacijų klausimus. Interpeliacija J.Olekui šią Seimo kadenciją rengiama antrą kartą. Praėjusių metų birželį opozicija interpeliaciją jam surengė dėl nesėkmingos lėktuvo „An-2“ gelbėjimo operacijos Baltijos jūroje. Tuomet krašto apsaugos ministras postą išsaugojo.

Aštuonis kartus brangesnių virtuvės įrankių kariuomenei pardavusi bendrovė „Nota Bene“ krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų konkursus laimėdavo ir anksčiau, kai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovavo konservatoriai, teigia socialdemokratų ministras Juozas Olekas.

Iki rinkimų likus mažiau nei dviem savaitėms, politikai kaip įmanydami stengiasi priminti rinkėjams, kodėl savo balsą reiktų atiduoti būtent jiems. Antradienį TV3 Žinių studijoje apsilankė premjeras Algirdas Butkevičius. Socialdemokratų partijos lyderiui, ko gero, aršiausiai šiuo metu tenka kovoti su pačia prezidente Dalia Grybauskaite. Santykiai ypač paaštrėjo po vadinamųjų auksinių šaukštų skandalo.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen ketvirtadienį padėkojo Lietuvai už puikias sąlygas ruošiantis kitais metais priimti vokiečių karius į šalyje kuriamą tarptautinį sąjungininkų batalioną. „Noriu padėkoti jums ir jūsų šaliai už tai, kad esate puiki priimančioji šalis. Mes radome viską paruoštą Vokietijos kariams“, - žurnalistams Vilniuje sakė U. von der Leyen. Vokietija vadovaus Lietuvoje nuo kitų metų dislokuojamam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Vilniuje susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru Juozu Oleku aptarti bendradarbiavimo gynybos srityje.

Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nėra gavusi jokių dokumentų dėl įtartinai didelių virtuvės įrankių kainų, įsigytų per viešąjį pirkimą, sako generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas. „Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos jokių dokumentų nėra gavusi. Visa eiga prasidėjo nuo to, kai generalinis inspektorius atliko tarnybinį patikrinimą. Tai įvyko 2015 metų vasario 26 dieną. Tą išvadą kitą dieną nusiuntė Karo policijai. Ne prokuratūrai, kaip bandoma klaidinti.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atmeta prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką dėl vadinamosios „auksinių šakučių“ istorijos, ir sako, kad šalies vadovė išsakyti priekaištai jį žeidžia. „Aš nesutinku su ta kritika, kuri žeidžia mane kaip žmogų, kuris tarnauja valstybei tiek laiko“, - žurnalistams Krašto apsaugos ministerijoje antradienį sakė J.Olekas. Ministras sakė, kad komentuodamas situaciją niekada nėra melavęs.

Kylant vis didesnei priešpriešai tarp socialdemokratų partijos ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, netyla pranešimai bei nuomonės, kas turėtų atsakyti dėl vadinamojo auksinių šaukštų skandalo. Prezidentė yra raginusi ministrą Juozą Oleką prisiimti atsakomybę už didelio visuomenės dėmesio susilaukusią situaciją, tačiau pirmadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ ministras tik dar kartą pakartojo, kad nežada trauktis. „Esame priešrinkiminio etapo gale, tai irgi labai svarbu.

Ministras Juozas Olekas sulaukė socialdemokratų etikos sargų užtarimo. Kontrolieriai sako neradę pažeidimų krašto apsaugos ministro Juozo Oleko veiksmuose dėl kariuomenės brangiai įsigytų virtuvės įrankių. „Šiuo aptariamuoju atveju Krašto apsaugos ministro J.Oleko elgesyje Etikos ir procedūrų komisija (...) pažeidimų neaptiko“, - rašoma pirmadienį išplatintame partijos pranešime.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas bando kaip įmanoma skubiai sugalvoti, kaip pateisinti susidariusią situaciją dėl įtartinų kariuomenės pirkimų. Ministras teigia pats negalįs nutraukti sutarties su bendrove „Nota Bene“ dėl „auksinių šaukštų“. Jis sako pavedęs kariuomenės vadui įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendacijas. „Aš negavau jokio Viešųjų pirkimų tarnybos rašto.

Jau kurį laiką bręsta konfliktas tarp socialdemokratų ir prezidentės Dalios Grybauskaitės. O po pastarųjų dienų kritikos Vyriausybei ir ministrams, socdemai itin aršiai atsikirto šalies vadovei sakydami, kad prezidentė neva pati aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje. Prieš kelias dienas D. Grybauskaitė labai sukritikavo ministrą Juozą Oleką, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė apie įtartinus kariuomenės pirkimus.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) antradienį paskelbė skandalingus faktus apie tai, kad įvairius virtuvės įrankius kariuomenė pirko aštuoniskart brangiau, nei rinkoje. Įdomu ne tik tai, kodėl tokie pirkimai buvo vykdomi, bet taip pat - kodėl informacija apie tai paviešinta tik po dvejų metų. VPT vadovė: yra keli tikslai viešinti tokią informaciją LRT laidoje  „Dėmesio centre“ VPT direktorė Diana Vilytė paaiškino, kokia buvo visos istorijos priešistorė.

Panašu, kad socialdemokratai bando prezidentei Daliai Grybauskaitei priminti vieną jau kiek pasenusią istoriją. Valdantieji socialdemokratai į prezidentės D. Grybauskaitės kritiką partijos deleguotam krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui atsako primindami šalies vadovės patarėjai Daivai Ulbinaitei teisme atstovavusio advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūrą į generalinio prokuroro pavaduotojus.

Lietuva pirmadienį pasirašė sutartį dėl vokiškų šarvuočių „Boxer“ pirkimo už beveik 386 mln. eurų. Tai brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje. „Už 385,6 mln. eurų bus nupirkta 88 pėstininkų kovos mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus“, - žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pasak J.Oleko, šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje bus eksploatuojami mažiausiai tris dešimtmečius.

NATO sprendimas dislokuoti keturis tarptautinius sąjungininkų batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra istorinis, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.  „Manau, kad iš tikrųjų tai yra istorinis sprendimas, kuris finalizuosis, aišku, Varšuvoje“, - žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Olekas, dalyvavęs Aljanso gynybos ministrų susitikime. „Tai reali kovinė parama, sausumos parama, kuri iš tikrųjų gali atlikti apginamumo ir atgrasymo funkcijas“, - pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas siūlo jaunuolius apie šaukimą į kariuomenę informuoti tik internete. „Mes siūlome atsisakyti popierinių siuntimų, informavimo apie šaukimą, paskelbti internete ir tai būtų žinia to amžiaus jaunuoliams, ar jie yra sąraše, ar ne, (...) Tada pilietis turėtų tiesiog informuoti esantis sąraše“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė J.Olekas. Jis kaip Seimo narys užregistravo tai numatančias pataisas parlamente.

Lietuva svarsto siųsti iki trisdešimties karinių instruktorių į Iraką, kur Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoja su „Islamo valstybės“ grupuote. „Taip, mes kalbame būtent apie karinius instruktorius“, - BNS telefonu iš Gruzijos sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šiuos planus dar turės patvirtinti Seimas. Lietuvos karių siuntimas į Iraką numatytas Seimo nutarimo dėl Lietuvos karių siuntimo į tarptautines operacijas 2016 ir 2017 metais pakeitimo projekte.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia matantis galimybę krašto apsaugos biudžetą kitąmet didinti dar 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tokiu atveju gynybos biudžetas sudarys 1,77 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). R.Šadžius teigia, kad tiksli suma paaiškės, tvirtinant 2017-ųjų metų biudžetą.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetą kitąmet siūloma didinti dar 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame 2017 - 2019 metų valstybės biudžetų išlaidų projekte, kuris pirmadienį bus svarstomas Vyriausybės pasitarime. Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, jeigu kitąmet krašto apsaugos biudžetas sieks 725 mln. eurų, jis sudarys 1,77 proc. BVP.

Tuometinis JAV prezidentas George'as H.W.Bushas kėlė reikalavimą Sovietų Sąjungai nenaudoti prieš Lietuvą karinės jėgos, pažadas buvo gautas, sako liudytojas Sausio 13-osios byloje buvęs Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojas, derybų delegacijos su Sovietų sąjunga narys Česlovas Stankevičius. Antradienį jis buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą. „Aš rašiau savo knygoje remdamasis diplomatų liudijimais.

Šauktiniai sudarys mažesnę kariuomenės dalį, tai yra apie šeštadalį, likusieji bus samdomi profesionalai, „Žinių radijui“ aiškino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Reikia atsiremti į skaičius: jeigu mes manome, kad 2021 metais Lietuvos kariuomenę sudarys apie 24 tūkst. karių, vadinasi, iš jų iki 4 tūkst. bus šauktiniai – tai yra tie, kurie ateis tarnauti trumpesnį laiką, devynis mėnesius. Kitų karių kontraktas bus apie 4 metai“, – laidoje „Aktualioji valanda“ sakė J. Olekas.

Sutartį dėl vokiškų šarvuočių „Boxer“ įsigijimo planuojama pasirašyti šių metų liepos mėnesį, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mes, pagal savo grafiką, turime planą, kad ji būtų pasirašyta iki liepos vidurio“, - BNS pirmadienį sakė ministras. „Dabar labai vyksta intensyvus bendradarbiavimo momentas, kaip tik šią ar kitą savaitę išvyksta mūsų žmonės į Vokietiją derėtis“, - pridūrė jis.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje iki vasaros 50 ukrainiečių karių bus suteikta reabilitacija. Dauguma karių po sunkių operacijų į Druskininkus atvyksta iš Dniepropetrovsko srities. Jiems suteikiama galimybė ne tik gydytis, bet ir susipažinti su Lietuva. Ukrainiečiai į karių reabilitacijos centrą atvyko prieš porą savaičių. Kiekvienam pagal sužeidimų laipsnį skiriamas kompleksinis reabilitacijos kursas. „Atsirenkam karius, kurie turi judėjimo sutrikimų.

Kiekvienais metais Seimas priima vieną svarbiausių krašto gynybai įstatymą, kuriuo nustato, kokio dydžio kariuomenė bus artimiausiais metais ir kokios jos tolimesnio vystymo perspektyvos. Šiuo įstatymu taip pat nustatomos karininkų ir eilinių karių proporcijos, numatoma, kokio dydžio rezervą numatoma rengti ir kokia numatoma Lietuvos kariuomenės struktūra.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas su Lenkijos gynybos ministru Tomasz Siemoniak (Tomašu Siemoniaku) penktadienį telefonu aptarė situaciją Ukrainoje, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Taip pat ministrai aptarė valstybių dvišalį karinį bendradarbiavimą ir būsimą NATO gynybos ministrų susitikimą. Šis susitikimas Briuselyje planuojamas birželio 3–4 dienomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičium, krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Seimo atstovais bei Lietuvos kariuomenės vadu Arvydu Pocium aptars padėtį Ukrainoje.

Rugpjūčio 24 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atskrido į Afganistaną. Vizito metu ministras dalyvaus iškilmingoje Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) karinės stovyklos perdavimo Afganistano nacionalinei armijai ceremonijoje Čagčarane. Lietuva, perdavusi stovyklą Afganistano nacionalinei armijai, užbaigs daugiau nei aštuonerius metus trukusią didžiausią ir pirmąją savo savarankišką tarptautinę misiją.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad kitąmet Lietuvos išlaidos gynybai turėtų didėti bent 50 milijonų litų. „Esame pateikę biudžeto didėjimą, kuris yra šiais metais apie 50 mln. Manau, kad analogiška suma turėtų didėti ir kitais metais, gal truputį bus daugiau“, – antradienį Žinių radijui sakė ministras. 2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų, šiemet – 924,6 mln. litų. Abejais metais tai sudarė 0,77 proc. bendrojo vidaus produkto.

Lietuvos kariuomenėje vykdoma reforma neleis kariškiams gauti pajamų iš bet kokios kitos veiklos. Tik neaišku, kokia iš to nauda. Politiniai ginčai Liepos pradžioje Seimo priimtos įstatymų pataisos numato, kad profesinės karo tarnybos kariams bus draudžiama dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia, kūrybine ar pedagogine veikla. Šias pataisas inicijavo krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas, parlamentas joms pritarė, prezidentė Dalia Grybauskaitė jų nevetavo.

Gegužės 28 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas susitiks su Estijos gynybos ministru Urmasu Reinsalu (Urmas Reinsalu). Krašto apsaugos ministerijoje vyksiančiame susitikime ministrai aptars šalių dalyvavimą tarptautinėse operacijose: NATO vadovaujamą tarptautinių saugumo paramos pajėgų operaciją Afganistane ir ES mokymo misiją Malyje.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Lietuvai rengiantis jau po kelių mėnesių palikti Afganistano Goro provinciją, vietos žmonės negaili pagyrų mūsų kariams. Lietuvos pastangomis per daugiau nei aštuonerius metus pasikeitė ir sunkiai pasiekiamos provincijos aplinka – atidarytos bent kelios mokyklos, rekonstruota ligoninė, atsirado oro uostas, vaikų namai, moterų bendrabutis.

Sekmadienį Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui Vilniuje futbolo rungtynių metu lūžo koja. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione vyko futbolo turnyras skirtas Romualdo Lavrinavičiaus taurei laimėti. Šio turnyro akcentu tapo dvikova tarp Lietuvos ir Ukrainos medikų rinktinių, rašo portalas lrytas.lt. Ministrą greitoji medicinos pagalba išsivežė į ligoninę.

 Po dešimties mėnesių trukusio gydymo ir reabilitacijos Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose į Lietuvą grįžo pernai pavasarį Afganistano pietuose operacijos metu sužeistas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų karys. Kovo 14 d. kariui krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas įteikė Lietuvos kariuomenės medalį „Sužeistajam“ rašoma pranešime spaudai. „Vykdant pavestas užduotis kovinėmis sąlygomis ne visada pavyksta išvengti skaudžių netekčių ir sužeidimų.

 Naujasis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad didžiausia blogybė, kurią krašto apsaugos sistema paveldėjo iš buvusios konservatorių Vyriausybės – per daug sumažintas finansavimas šiai sričiai. „Visko buvo. Aš manau, kad didžiausia problema, su kuria susiduria krašto apsaugos sistema po šių ketverių metų – tai, kad per šį laikotarpį krašto apsaugos sistema neteko milijardo 600 milijonų litų, kurie būtų, jei nebūtume darę nieko daugiau, tik išlaikę 2008 m. lygį.

Visagino atominės elektrinės statybų projektas per brangus ir per daug rizikingas Lietuvai, teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikai ketvirtadienį susirinkę į konferenciją „Lietuvos ekonomikos ir energetikos strateginės vystymosi kryptys“. Socialdemokratų Energetikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė teigė, kad neprotinga visas nacionalinei energetikai skiriamas lėšas sudėti į vieną atominį projektą.

Artėjant Seimo rinkimams partijos sudarinėja rinkimų sąraštus ir vėl įsižiebia diskusija apie lyčių lygybę politikoje. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laikosi nuostatos, kad partijos rinkiminiame sąraše, kiekviename jo dešimtuke turi būti bent keturios moterys. Kiti politikai kritikuoja šią nuostatą, kaip konkurencijos iškraipymą. Seimo narys, LSDP atstovas Juozas Olekas tiki, kad kvotos reikalingos, nes moterų politikoje dalyvauja per mažai.

Antradienį Seimo socialdemokratų frakcijoje lankęsis Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip ir nepateikė konkrečių atsakymų dėl Visagino atominės elektrinės statybų. Aišku viena – jog iki šiol kaimynai latviai ir estai nėra patvirtinę, ar tikrai dalyvaus statant Visagino atominę elektrinę.

„Buvo labai geras pokalbis, žmonės domėjosi futbolo problematika ir norėjo padėti,“ - kalbėjo LFF prezidentas L. Varanavičius apie susitikimą su politikais Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius buvo susitikęs su Seimo narių grupės „Už Lietuvos futbolą“ aktyvistais Arvydu Anušausku, Juozu Oleku, Sauliumi Pečeliūnu, Aleksandru Sacharuku ir Egidijumi Vareikiu. Grupę „Už Lietuvos futbolą“ įkurė 15 parlamentarų iš įvairių partijų ir Seimo frakcijų.

Panašu, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius girdamasis dėl aukštojo mokslo reformos vėl klimpsta melo liūne. Rugsėjo 26 d. G. Steponavičius visai Lietuvai paskubėjo pareikšti, kad aukštojo mokslo reforma Lietuvą perkėlė iš autsaiderių į vidutiniokes. Komentuodamas rugsėjo 20 d. Europos Komisijos pranešimą apie tai, kaip vyksta ES šalių aukštojo mokslo modernizacija, ministras be jokio kuklumo nuopelnus priskyrė sau.