nuaras

Baltijos jūra vis dažniau į Lietuvos pajūrį išmeta nuostabą keliančius, mūsų kraštams nebūdingus gyvūnus. Praėjusią savaitę netoli Juodkrantės aptikta 160 cm durklažuvė, dar vadinama kardžuve. O štai šią savaitę Šventojoje užfiksuotas gyvūnas ant kojų sukėlė ne tik žurnalistus, bet ir gyvūnų teisių globėjus.

Prieš keletą metų nuaidėjus daugyklų skandalui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) į laikiną globą, iki kol teismas priims sprendimą, perdavė daugiau nei 400 neteisėtai veisiamų ir žiauriomis sąlygomis laikytų kačių ir šunų, rašoma gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos pranešime spaudai. Anto pranešimo, didžioji dalis gyvūnų buvo perduoti „Nuaras“ priežiūrai, kur jie liko teismui priėmus sprendimą dėl jų konfiskavimo.

Į paplūdimius per kelias dienas jūra išmetė net tris negyvus ruonius. Šių žinduolių gaišenų Lietuvos pakrantėse kasmet vis daugėja – jei prieš šešerius metus bangos išskalaudavo kelias dešimtis negyvų ruonių per metus, pastaruoju metu jų jau šimtai. Specialistų akys krypsta į žvejus, tačiau šie ginasi. Esą nors su ruoniais ir kovoja dėl žuvies, tikrai jų nežudo.

Vienas kaunietis savo butą bandė paversti ornitologiniu draustiniu. Jame laikė virš 100 įvairiausių paukščių. Trečdalį jų – 34-ias saugomų rūšių papūgas – išsivežė aplinkosaugininkai, nes vyras neturėjo leidimų jų laikyti. Nepateikė ir įsigijimo dokumentų. Dabar visas šis paukščių choras skamba prieglaudos „Nuaras“ patalpose. „Štai kaip gražiai bendrauja vienos su kitom... Iš pradžių mes jas bandėme suskirstyti skirtingose patalpose“, – kalba „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Lapkričio 21-ąją bus lygiai metai, kaip skaudžios autoavarijos metu žuvo gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Gintarė Liutkuvienė ir jos sutuoktinis Egidijus. Nors praėjo metai, vis dėlto ilgametė Gintarės bičiulė Jurgita Gustaitienė sunkiai renka žodžius apie netektį.

Paaiškėjo Palangoje įvykusioje avarijoje žuvusios žinomos gyvūnų mylėtojos, jų globos namų „Nuaras“ Vakarų Lietuvos regiono administratorės Gintarės L. ir jos vyro Egidijaus mirties priežastis. Sutuoktiniai nuskendo. Į vandens pilną griovį prie namų įlėkusį ir apsivertusį automobilį įvairavo girtas moters vyras. „Vakarų ekspresas“ rašė apie Pasaulinės dienos žuvusiems eismo įvykiuose atminti išvakarėse ne tik Palangą sukrėtusią makabrišką tragediją.

Šeštadienį Palangoje įvyko kraupi nelaimė – autoavarija nusinešė abiejų jaunų sutuoktinių gyvybes. Žuvo Klaipėdos „Nuaro“ padalinio vadovė ir jos sutuoktinis, du mažamečiai vaikai liko be tėvų. Automobilis buvo rastas netoli namų griovyje, kuriama telkšojo vanduo. Kaip pasakoja Palangos policija ir gyventojai, gatvė, kurioje įvyko tragedija, nėra avaringa.

Aplinkos apsaugos departamentas jau daugiau nei mėnesį ieško, kur perkelti kovą iš gyventojo paimtą invazinį vėžlį. Gyvūnas šiuo metu laikinai priglaustas priežiūros centre „Nuaras“. „Šiuo metu laukiama teismo nutarimo dėl vėžlio konfiskavimo įsiteisėjimo. Vėžlys saugus gyvūnų globos organizacijoje. Jam ieškoma saugių namų“, – BNS sakė departamento atstovas spaudai Arūnas Malinovskis. BNS kovo viduryje skelbė, kad „Nuaras“ laukia aplinkosaugininkų sprendimo, ką daryti su vėžliu.

Įtarus, kad kretingiškė nelegaliai laiko dvi laukines kates ar jų hibridus, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą ir jas laikinai paėmė. Socialiniuose tinkluose dėl to kilo didžiulis sujudimas. Moteris siekia jas susigrąžinti. O štai specialistai pastebi, kad tokie egzotai, nors ir draudžiami įstatymų, labai populiarėja ir kelia grėsmę kitoms rūšims. Dvi egzotinės katės – dabar Klaipėdos gyvūnų globos namų „Nuaras“ darbuotojų priežiūroje.

Dainininkė Liveta Kazlauskienė vieną žvarbią žiemos dieną išėjusi su vyru Petru pasivaikščioti nė nenumanė, kaip minėtas pasivaikščiojimas pasibaigs. Gyvūnus itin mylinti pora netyčiomis užtiko daugybę pavojingomis sąlygomis gyvenančių katinų ir suskubo jiems suteikti pagalbą. Sunkiai įtikėtina istorija žinoma moteris pasidalijo ir socialiniuose tinkluose, o plačiau apie viską papasakojo naujienų portalui tv3.lt.

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai priėmė sprendimą, kuriuo gyvūnų daugintojai Jonavoje buvo skirta kelių šimtų eurų administracinė nuobauda, o laikinai konfiskuoti gyvūnai grąžinami daugintojai. Toks teismo sprendimas netruko būti sukritikuotas.

Viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl ketvirtokų matematikos vadovėlių – juose vaikai turi skaičiuoti nugaišusius gyvūnus. Vadovėlį išleidusi leidykla dėl situacijos apgailestauja ir tvirtina, jog šio leidimo vadovėlių prekyboje jau nebėra. Jonaviškė Irena (vardas pakeistas – aut. past.) socialiniuose tinkluose pasidalino nuotrauka, kurioje – ketvirtokų matematikos vadovėlio užduotys.

Paskutiniu metu viešai nuvilnijusios istorijos dėl netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų nelegaliuose veislynuose, sukrėtė tiek augintojų savininkus, tiek likusią visuomenės dalį. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovų, šioje vietoje kaip niekad svarbus žmonių sąmoningumas ir tinkamas pasiruošimas, apsisprendus įsigyti gyvūną.

Kaune įsikūrusi gyvūnų prieglauda sulaukė netikėto skambučio iš žmogaus, prašančio atiduoti visus turimus juodus kačiukus. Prašymas iš pirmo žvilgsnio skamba nekaltai, tačiau prieglaudos darbuotojai sunerimę, mat jo kontekstas netikėtas – gandai apie įvairiems ritualams naudojamus benamius gyvūnus visoje Lietuvoje sklando jau ne vienerius metus.

Gyvūnų globėjai Kaune pasibaisėję žmonių elgesiu su graužikais. Itin pribloškė radinys prie konteinerio – čia su visu narveliu ir net pašaru bei kraiku išmestos dvi dekoratyvinės žiurkės. Vieniems nereikalingos, o kitiems tikras lobis, mat naujoji jų šeimininkė graužikų pasiimti skubėjo šimtą kilometrų. O dar vienų graužikų istorija sukrečia ne mažiau – miške ir vėl, tik jau ties Kaunu, rastos šinšilos, kai kurių būklė kritinė. Įspėjame, kai kurie vaizdai išties nemalonūs.

Šventosios miške – paminklai, kryželiai, žvakės ir dirbtinės gėlės. Čia kažkas įrengė nelegalias gyvūnų kapines. Apie jas vietos valdžia ilgą laiką nė nenumanė. O dabar valdininkai sako aiškinsis, kam skIrti kelis šimtus siekiančias pinigines baudas už viešosios tvarkos pažeidimus. Na, o gyvūnų mylėtojai prašo ne ką nors bausti, o verčiau pajūryje įrengti oficialias kapinaites jų augintiniams. Tarp aukštų medžių, Šventosios miške, iš tolo šviečia ryškiaspalvės dirbtinės gėlės.

Klaipėdos savivaldybė keičia beglobių gyvūnų laikymo tvarką prieglaudoje: pirmoji iš visų savivaldybių mokės už 30 dienų gyvūno karantino laikotarpį ir papildomai už keturkojams surastus naujus namus. Tačiau gyvūnų globėjai sako, kad nesprendžiama esminė problema – beglobių šunų ir kačių tik daugėja. Klaipėdos „Nuare“ šiuo metu glaudžiasi pusantro šimto šunų ir pusšimtis kačių. Visi šie gyvūnai – niekam nereikalingi. Jie rasti Klaipėdoje išmesti, sužaloti, pasiklydę.

Prieš kelis mėnesius pasimetusią šunytę pastebėjusi ir priglaudusi moteris nusprendė kreiptis į gyvūnų globos įstaigas. Ilgai prieglaudos kalytei ieškojusi moteris kreipėsi į „Nuarą“, tačiau tai su kuo ji susidūrė ją šokiravo. Prieglaudos nepriėmė „Prieš du mėnesius radome lauke lakstančią kalytę, kadangi priglausti ilgam laikui jos negalėjau pradėjau ieškoti gyvūnų prieglaudos, kur ji saugiai galėtų laukti savo šeimininkų“, – apie šuns atsiradimo istoriją pasakojo klaipėdietė.

Gyvūnų globos namams Alytuje kaltinimai visiškai neglobėjišku elgesiu su gyvūnais. Iš darbo išėjusi moteris sako, kad čia gyvūnus žudo net eiliniai darbuotojai ir be jokios svarios priežasties. Gyvūnų globėjai kaltinimus neigia, esą beglobių eutanazijai skirti vaistai yra saugomi ir naudojami griežtai pagal instrukcijas, atsikratoma tik sergančiais ar agresyviais šunimis.

Baltijos jūros pakrantėje rasti du negyvi ruoniai, penktadienį pranešė Pajūrio regioninis parkas. Pasak parko ekologo Erlando Paplauskio, spėjama, kad ruoniai įstrigo tinkluose. „Nepastebėjome, kad būtų nors kokios matomos priežastys, todėl tiksliai pasakyti negaliu. Didžiausia ir realiausia priežastis, kad žuvo tinkluose. Priekrantėje visada yra labai daug tinklų, tai yra didžiausia grėsmė ruoniams“, – penktadienį BNS sakė E. Paplauskis. Šiais metais negyvų ruonių randama jau antrą kartą.

Gyventojai itin aktyviai pasirašo peticiją dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais. Šiuo metu pasirašiusiųjų skaičius siekia kiek daugiau nei 37245. Peticiją ketinama įteikti aukščiausiems šalies valdžios atstovams. Tačiau ne visos gyvūnų prieglaudos pritaria šiai peticijai. Esą toks griežtinimas – nereikalingas.

Atvejų su žiauriai kankinamais ar nukentėjusiais gyvūnais Lietuvoje išgirsti galima vos ne kasdien. O štai tikrai kasdien gyvūnus gelbėjančios organizacijos sulaukia pranešimų apie benamius, beglobius gyvūnus besibastančius gatvėse ar kiemuose. Visgi, jos pačios neretai sulaukia kaltinimų ir įtarimų netinkamai besielgus su gelbėjamais gyvūnais.

Žiauraus elgesio su gyvūnais istorijos iš visos Lietuvos kur kas dažniau nei norėtųsi apskrieja šalį. Įtarimų ar kaltinimų netinkamu elgesiu sulaukia ir gyvūnus gelbstinčių organizacijų atstovai. Vienas iš dar neseniai nuskambėjusių atvejų įvyko lapkričio pradžioje Vilniuje. Tąkart, vieno daugiabučio gyventojai tikino užfiksavę darbuotojų kankinamą šunį. Visuomenė iškart sureagavo jautriai ir atidžiai stebėjo globon patekusio šunelio likimą.

Internete vilnietis pasidalino jautria žinute apie mylimo šuns mirtimi pasibaigusį pasivaikščiojimą viename iš sostinės gyvenamųjų mikrorajonų. Į žinutę socialiniame tinkle „Facebook“ iškart sureagavo dešimtys žmonių, perspėdami vieni kitus. Pasak žinutę paskelbusio Sauliaus, jo šuo buvo nunuodytas antifrizu (aušinimo skysčiu) aplaistytu maistu.

Lietuvoje nemažėja žiaurių elgesio su gyvūnais atvejų. Regis, nei baudos, nei viešumas neatbaido lietuvių nuo baisių veiksmų. O kai tokių kaltinimų šešėlis prislegia pagalbos nuskriaustiems gyvūnams organizaciją, nusvyra rankos. Socialinius tinklus pastarosiomis dienomis sudrebino nuotrauka, kurioje matoma katė, ant kurios užmestas tinklas ir kurią spaudžia moters koja.

Šuo – geriausias žmogaus draugas ir namų sargas, tačiau ne visiems. Skaitytojai atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti augintis, paliktas vidury lauko. Tomas Kesarauskas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad šį vaizdą užfiksavo Tauragės rajone Trumpininkų kaime. Tačiau papiktino ne tik toks neatsakingas šeimininko elgesys, bet ir atsakingų institucijų.

Šiuo metu Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti ir modeliu dirbanti Deimantė Guobytė šiemet Kalėdų džiaugsmą dovanojo Klaipėdos regiono beglobiams gyvūnams. Jos įkurtam gyvūnų labdaros ir paramos fondui „Lietuva – gyvūnams“ šiemet talkino būrys savanorių ir Kalėdų Seneliu persirengęs renginių vedėjas ir organizatorius Remigijus Žiogas.

Karolina STAŽYTĖ Tikriausiai kiekvienas, auginantis šunį, yra patyręs jausmą, ką reiškia, kai keturkojis dingsta. Ištaikęs galimybę, pavyzdžiui, išvydęs pravirus namų kiemo vartelius, jis ima ir ištrūksta į laisvę. Kartais pradingėlis grįžta, o kartais laisvės troškimas jam tampa pražūtingas. Tauragiškis Raimondas B. įsitikinęs, kad būtent toks likimas ištiko jo aviganių veislės kalytę Džiarą.

17-42: Apie 17 val. „Nuaro“ darbuotojai baigė rinkti išdarkytus gyvūnų kūnus. Iš viso rasta 19 šunų ir viena bebro ar nutrijos, ar kito gyvūno galva. ------- Kauno policija pirmadienį sulaukė pranešimo apie kraupų radinį: žmonės Aleksoto mikrorajone, griovyje netoli Technikumo gatvės rado krūvą žiauriai išdarkytų gyvūnų kūnų. Gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ atstovė portalui Balsas.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba apsvarstė 31 klausimą. Daugiausia dėmesio sulaukė opozicijos atstovo  pastebėjimas, kad vieno benamio gyvūno pagavimas savivaldybei šiuo metu kainuoja per 900 Lt. Ši žinia pribloškė susirinkusiuosius. Užvirus karštoms diskusijoms, ne vienas pagalvojo, kad verta mesti įprastinius darbus ir eiti šunų, kačių gaudyti. Vėliau paaiškėjo, kad sumos yra kiek mažesnės, tačiau vis tiek stulbinančios, tad sunkmečiu tai tikra aukso gysla.

Gyventojai masiškai įvairiais būdais atsikrato savo augintinių: neša pas veterinarus užmigdyti, riša prie medžio grandinėmis, palikę be ėdesio ir vandens, arba tiesiog skandina upėje. Lauk išvaryti šunys ir katės papildo valkataujančių gyvūnų gretas. Didelio atgarsio susilaukė nesenas atvejis, kai nuošalioje Panevėžio dykvietėje Katkų gatvės gale buvo rastas prie medžio metaline grandine pririštas rotveilerių veislės šuo.

Nuo kovo 1-osios gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“ uostamiestyje nebevykdo jokios veiklos. Todėl šiuo metu nėra kam gaudyti ir utilizuoti būriais po miestą lakstančių beglobių šunų ir kačių. Šie keturkojai - menka problema palyginti su jau prasidėjusia briedžių migracija. Jeigu pasikartotų kelių metų senumo situacija, kai   migruojantis briedis nušoko nuo viaduko tiesiai į Herkaus Manto gatvę, greičiausiai neatsirastų kam jį užmigdyti ir išvežti.

Gyvūnus globojančių įstaigų atsovai pasakoja, kad šeimininkai dažniausiai patys atveža palikti savo augintinius. Tačiau yra ir tokių, kurie išmeta gyvūnus į gatvę. Iš policijos pareigūnų pastarieji dažniausiai sulaukia tik įspėjimo. „Gyvūnas nėra kalėdinė dovana, jis turi tapti jūsų šeimos nariu visam gyvenimui“, – primena veterinarijos gydytoja J. Gustaitienė. Gyvūnus globojančių įstaigų atstovai pasakoja, kad beglobių gyvūnų skaičius pastaruoju metu mažai kinta.

Ne viena savivaldybė yra pasitvirtinusi Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles, kuriose nurodyta, kad augintiniui priteršus viešoje vietoje, jo šeimininkas privalo netvarką panaikinti. Lrt.lt pašnekovai akcentavo augantį lietuvių sąmoningumo lygį ir tvirtino, kad prusinti žmones reikėtų nuo vaikystės. Tačiau ne visi augintojų šeimininkai renka išmatas, o gyvūnų vedžiojimo aikšteles turi tik nedaugelis savivaldybių.

Teismas pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybė buvo teisi nepasirašiusi sutarties su labai didelę kainą už paslaugas užsiprašiusia regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, praneša „Respublika“ Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ skundą, kuriuo ji apskundė uostamiesčio savivaldybės sprendimą nepasirašyti su ja sutarties dėl dėl beglobių gyvūnų gaudymo ir karantinavimo bei utilizavimo.

Įniršęs krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus uošvės šuo sužalojo pačią šeimininkę ir dvi kaimynes, rašo penktadienio "Lietuvos žinios". Stafordšyro terjerų veislės šuo užpuolė moteris praėjusio trečiadienio vakarą. Apie pusę vienuoliktos vakaro 55-erių metų Birutės gatvės gyventoja Aušra Aleškevičienė, išplovusi prieangį, ruošėsi išnešti vandenį laukan, kai netikėtai pro pravertas duris į kiemą išlėkė ketverių metų augintinis Nikita.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešą konkursą dėl beglobių gyvūnų gaudymo ir karantinavimo bei utilizavimo finišo tiesiojoje sustabdė teismas. Nors vokai atplėšti, jo nugalėtojai kol kas nepaskelbti, rašo „Respublika“. Pakartotinas Gyvūnų gaudymo, surinkimo iš gyventojų, laikymo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo Klaipėdos mieste paslaugos pirkimo atviras konkursas surengtas Viešųjų pirkimų komisijai leidus uostamiesčio Savivaldybei nepasirašyti sutarties su regiono gyvūnų globos ir kon...

Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu - pirmadienį Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboje „Nuaras“ operuotas rotveilerių veislės mišrūnas, kuriam nežinomas piktavalis sušaudė šonus, rašo „Lietuvos žinios“. Sunkiai sužeistas keturkojis prieš pat vidurdienį atšliaužė pagalbos į vieną senajame Žaliakalnyje esančios A.Mackevičiaus gatvės kiemą. Susijaudinę kiemo šeimininkai puolė skambinti „Nuaro“ darbuotojams.

Kaune trečiadienio vakarą meška užpuolė ir sužalojo cirko voljerus saugojusią moterį. Gyvūno draskomą moterį išgelbėjo atsitiktinai greta atsidūręs vyriškis, praneša Alfa.lt. Kaip informuoja Kauno policija, apie 22.15 val. į Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės traumatologijos skyrių buvo atvežta L. S. (gim. 1945 m.). Moterį A. Juozapavičiaus prospekte įsikūrusioje viešosios įstaigos „Ąžuolyno meškučių cirkas“ teritorijoje užpuolė meška. Moteris dėl galvos ir rankų sužalojimų gydoma ligoninėje.

Paplūdimiuose karaliauja poilsiautojams grėsmę keliantys šunys - jų nesiseka išguiti jau ne vienerius metus. Keturkojų mylėtojai reikalauja specialių pliažų savo augintiniams, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda".Nors šią vasarą pliažuose sustiprintos policijos pajėgos ir pareigūnai keturkojų šeimininkams skiria ne įspėjimus, o baudas, nusižengti taisyklėms mėgstantiems žmonėms tai - nė motais.Nubausti keturkojų šeimininkai reikalauja, kad Klaipėdoje būtų įrengti šunų pliažai.

Kaune nustatoma vis daugiau žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“. „Kuo toliau, tuo šiurpiau žmonės elgiasi su gyvūnais. Per savo praktiką tokio baisaus savaitgalio kaip praėjęs nepatyriau“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ darbuotojas Marius Savitis.

Specialiosios tarnybos žmonėms patarimus kaip elgtis žemės drebėjimo metu pradėjo dosniai žarstyti tik vakar, kai po stichinės nelaimės jau buvo praėjusi para. Paaiškėjo, kad iki šiol žemės drebėjimas nebuvo įtrauktas į ekstremalių situacijų sąrašą. Vis drąsiau kalbama ir kad tai, kas įvyko antradienį, gali būti ir sprogimo Kaliningrade pasekmė.

Klaipėdoje nuo šuns vėl nukentėjo mažametė - Stafordšyro terjero mišrūnas užpuolė ir įkando prie prekybos centro žaidžiančiai septynmetei. Pasak dienraščio "Respublika", šiais metais tai pirmas toks oficialiai užregistruotas atvejis uostamiestyje.