nord stream ag

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Zug (Šveicarija), 2009 m. lapkričio 5 diena. Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei „Nord Stream“ leidimą naudoti šių šalių Išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ – 374 kilometrai.

Šiandien Danijos valdžios institucijos bendrovei „Nord Stream“ suteikė leidimą tiesti gamtinių dujų vamzdyną Danijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. 87,7 km vamzdyno bus nutiesta per šalies teritorinius vandenis ir 49,9 km – Išskirtinėje ekonominėje zonoje. Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti 1220 km ilgio „Nord Stream“ dujotiekis bus skirtas gamtinių dujų iš Rusijos į Vokietiją transportavimui ir bus prijungtas prie Europos dujotiekių tinklo.

Lietuvos žvejai įsitikinę, kad Baltijos jūros dugnu ketinamas tiesti dujotiekis „Nord Stream“ pakenks jų verslui bei sumažins ir taip nedidelius žvejybos plotus. Tarptautinės kompanijos „Nord Stream AG“ pasiuntiniams per susitikimą su Lietuvos žvejų asociacijų nariais teko išklausyti daug karčių pastabų ir kandžių klausimų. „Nord Stream AG“ atstovas Tapio Pekkola tikino, kad dujotiekio projektas yra visiškai saugus.

Bendrovė „Nord Stream“, kuri parengė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra tiesimo projektą, pateikė Tarpvalstybinio poveikio aplinkai ataskaitą (Espo) devyniomis Baltijos regiono šalių kalbomis, taip pat anglų kalba. Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.

Dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją Baltijos dugnu tiesiantis koncernas „Nord Stream“ pranešė vėl keičiantis jo maršrutą, skelbia „Deutsche Welle“. Tai jau antrasis suplanuotos dujotiekio trasos keitimas. Ji keičiama vėl tame pačiame jūros regione šalia Danijai priklausančios Bornholmo salos. Iš pradžių buvo numatyta dujotiekį tiesti į pietus nuo salos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tokiu atveju jis gali patekti į Danijos ir Lenkijos ginčijamą teritoriją.

ES dujų rinkos liberalizavimą numatančioje direktyvoje yra įtvirtintas Rusijai itin nepalankus abipusiškumo principas, pagal kurį priėjimą prie ES energetikos rinkos galės gauti tik savo rinkas atvėrusios šalys.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio? „Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas.

Suomijos Aplinkos ministerija „rekomendavo“ dujotiekį Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją tiesiančiam koncernui „Nord Stream AG“ išnagrinėti alternatyvų dujotiekio maršrutą, kuris nesidriektų per Suomijos teritorinius vandenis, teigiama ministerijos išplatintame pranešime. Suomijos vyriausybės atstovai siūlo dujotiekio statytojams imtis tirti alternatyvų jo tiesimo maršrutą Suomių įlankoje orientuojant jį į pietus nuo Gotlando salos, kad trasa nekirstų suomių teritorinių vandenų.

Dujų tiekimas Rusijos ir Vokietijos konsorciumo tiesiamu dujotiekiu „Nord Stream“ prasidės ne 2010-ųjų rudenį, o 2011-ųjų pavasarį, teigiama „Nord Stream AG“ išplatintame pranešime. „Pirmosios dujotiekio linijos vamzdyno tiesimo darbai turi prasidėti 2009 m. vasarą ir bus baigti 2010 m. Pirmuosius dujų tiekimus planuojama pradėti 2011 m. pavasarį, kai bus baigtas vamzdyno bandymų etapas“, - skelbia bendrovė.

Spalio 31 dieną Vokietijos Bundestago narys, Žaliųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Vokietijos federalinis aplinkos apsaugos ministras Jürgenas Trittinas Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Audroniui Ažubaliui atsiuntė atsakymą į jo laišką, kuriuo Seimo narys reiškė nuogąstavimus dėl planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ grėsmės Baltijos jūrai.

Vakar Estijos vyriausybei priėmus sprendimą neleisti Rusijos ir Vokietijos konsorciumui „Nord Stream AG“ Estijos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse vykdyti būsimo dujotiekio statybos žvalgomųjų darbų, Rusija iškart pakeitė dialogo su Estija toną.

Remdamasi Estijos Respublikos suvereniteto savo teritoriniuose vandenyse ir valstybės interesų Estijos ekonominėje zonoje principais Estijos vyriausybė šiandien surengtame posėdyje nusprendė nepatenkinti Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream AG“ prašymo leisti atlikti geologinės žvalgybos darbus numatomoje Šiaurės Europos dujotiekio vietoje, pranešė „Postimees“. Vyriausybės teigimu „Nord Stream AG“ planuojami plataus masto tiriamieji darbai apims didžiąją Estijos ekonominės zonos ir S...

Kremlius ruošiasi suteikti įgaliojimus dujų monopolininkei „Gazprom“ kurti nuosavą gausią ir gerai apginkluotą armiją. Manoma, kad „Gazprom“ kariuomenė kartu su Baltijos kariniu laivynu saugos Baltijos dugnu į Vokietiją tiesiamą dujotiekį. Rusijos valdžia, stengdamasi užtikrinti saugų Vakarų šalims parduodamų energetinių resursų tiekimą, ketina leisti „Gazprom“ ir naftotiekių operatorei „Transneftj“ steigti nuosavas karines formuotes.

"Nord Stream AG" kompanija, projekto tiesti Šiaurės Europos dujotiekį (ŠED) iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu, operatorė, ketina nuodugniau ištirti vamzdyno trasą siekiant išaiškinti, ar joje nėra užsilikusios cheminės ir įprastinės ginkluotės. Kaip pranešė kompanijos spaudos tarnyba, 2005-2006 metais "Nord Stream AG" jau tyrė trasą, ieškodama Antrojo pasaulinio karo laikų šaudmenų.